Vienas sakinys. ,,Viską, ką sugalvojo ne žydai, sugalvojo kinai. Tai dėsnis.'' 106 psl.
Viršelis. Marius Marcinkevičius Juodoji Vilniaus saulė, leidykla Alma littera, Vilnius, 2019 m., 416 p.
Apie autorių. Knygos autorius gimė 1966 m. Vilniuje, Po mokyklos baigimo dirbo įvairius darbus: kroviku daržovių bazėje, psichiatrinėje ligoninėje sanitaru ir vieną gražią dieną jis nusprendė studijuoti mediciną Vilniaus Universitete. Baigęs studijas mokėsi akupunktūros Kinijoje ir Uzbekijoje, keliavo po Indiją, Izraelį ir daugybę kitų pasaulio šalių. Rašytojo kuriamos istorijos vaikams yra verčiamos į užsienio kalbas, apdovanotos literatūrinėmis premijomis, tapo spektakliais ir dainomis. „Juodoji Vilniaus saulė“ – pirmasis autoriaus kūrinys suaugusiesiems.
Apie knygą. M. Marcinkevičiaus knygoje persipina mistikos ir trilerio linijos. Į lenkų okupuotą Tarpukario Vilnių atvyksta Pilsudskio bendražygis generolas, tačiau viešnagę aptemdo mistiškas jo dukros dingimas iš užrakinto ir gerai saugomo kambario. Policija bejėgė narpliojant šį paslaptingą įvykį, todėl jai prireikia pagalbos. Neseniai iš Tibeto atvykęs jaunuolis Jurgis ir prie jo prisijungęs žydų gangsterių grupuotės pasiųstas psichiatras Markas imasi šio detektyvo. Tačiau ne viskas taip paprasta: jėgos, su kuriomis susidurs veikėjai – slaptos ir nepaprastai galingos. Knygos siužetas savo netikėtumu, kūrybiškai interpretuojamais istoriniais faktais ir asmenybių portretais primena fantastikos kūrinį, tačiau rašytojas atskleidžia, kad romanas nėra tik jo fantazijos vaisius – kai kurie knygoje aprašyti motyvai buvo gyvi M. Marcinkevičiaus senelės prisiminimuose.
Apie autorių. Knygos autorius gimė 1966 m. Vilniuje, Po mokyklos baigimo dirbo įvairius darbus: kroviku daržovių bazėje, psichiatrinėje ligoninėje sanitaru ir vieną gražią dieną jis nusprendė studijuoti mediciną Vilniaus Universitete. Baigęs studijas mokėsi akupunktūros Kinijoje ir Uzbekijoje, keliavo po Indiją, Izraelį ir daugybę kitų pasaulio šalių. Rašytojo kuriamos istorijos vaikams yra verčiamos į užsienio kalbas, apdovanotos literatūrinėmis premijomis, tapo spektakliais ir dainomis. „Juodoji Vilniaus saulė“ – pirmasis autoriaus kūrinys suaugusiesiems.
Apie knygą. M. Marcinkevičiaus knygoje persipina mistikos ir trilerio linijos. Į lenkų okupuotą Tarpukario Vilnių atvyksta Pilsudskio bendražygis generolas, tačiau viešnagę aptemdo mistiškas jo dukros dingimas iš užrakinto ir gerai saugomo kambario. Policija bejėgė narpliojant šį paslaptingą įvykį, todėl jai prireikia pagalbos. Neseniai iš Tibeto atvykęs jaunuolis Jurgis ir prie jo prisijungęs žydų gangsterių grupuotės pasiųstas psichiatras Markas imasi šio detektyvo. Tačiau ne viskas taip paprasta: jėgos, su kuriomis susidurs veikėjai – slaptos ir nepaprastai galingos. Knygos siužetas savo netikėtumu, kūrybiškai interpretuojamais istoriniais faktais ir asmenybių portretais primena fantastikos kūrinį, tačiau rašytojas atskleidžia, kad romanas nėra tik jo fantazijos vaisius – kai kurie knygoje aprašyti motyvai buvo gyvi M. Marcinkevičiaus senelės prisiminimuose.
Mano nuomonė. Knygos, kurių pagrindinis veikėjas Vilnius, mane visada intriguoja ir žavi. Tokia yra ir ši. Veiksmas vyksta Vilniaus senamiesčio gatvelėse, kiemuose ar kitose gerai pažįstamose miesto erdvėse. Jausmas toks, lyg slapta sekčiau knygos veikėjus ir savo akimis matyčiau visus čia aprašomus įvykius. Skaitydama šią knygą patyriau labai ryškų déjà vu jausmą: tarsi jau žinau, tarsi jau girdėjau. Tas jausmas atsirado iš pasivaikščiojimų po Vilnių su ,,Savaitgalio ekskursijų" gide Gabija Lunevičiūte, kurios pasakojimai apie žydišką Vilnių aidu atsiliepė šioje knygoje.
Ryškūs knygos personažai, tai dar vienas knygos privalumas: Jonas – jaunuolis su senio gyvenimiška patirtimi, Bona Tenzin – šamanė, mirusių žmonių fotografė, gydymo akupunktūra virtuozė, Jonas – Jonas Basanavičius, Markas Tylmanas – daktaras, archyvaras Račiukas – Vilniaus požemių žinovas ir dar daug kitų. Knygoje aptikau ir keletą man nežinomų faktų, privertusių pasiknaisioti internete, pvz., pasigilinti į žydų nusikalstamos organizacijos ,,Brudenferajn" veiklą. Knygoje daug veiksmo, intrigos, laviruojama tarp tikrovės ir fikcijos, tarp realių istorinių asmenybių ir išgalvotų personažų. Tačiau kai kurios vietos perspaustos, ,,nusaldintos", net nuobodokos, tai, pvz., Jurgio meilės svajos arba jo prisiminimai iš Tibeto, nors panašios istorijos apie Tibetą, pasakojamos Bonos, yra gyvos, šmaikščios ir labai įdomios.
Knyga neturi aiškios pabaigos, tad istorijos pabaigą gali susikurti pats skaitytojas arba laukti knygos tęsinio, kas labai įtikėtina.
Įvertinimas: 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki). 
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą