Marina Stepnova Italų pamokos

Vienas sakinys. ,,Aš visuomet svajojau tiesiog gyventi, supranti? Juk tai įdomiausia. Gyventi." 209 p.
Žanras. Meilės romanas
Viršelis. Marina Stepnova Italų pamokos (Марина Степнова  БЕЗБОЖНЫЙ ПЕРЕУЛОК), leidykla Tyto alba, 2016 m.,  iš rusų kalbos vertė L. Spurgienė, 268 p.
Apie autorę. Čia

Apie knygą. Nuo mažumės pagrindinis romano herojus, užguitas tarybinis berniukas Ivanas Ogariovas iš darbininkų priemiesčio, stengėsi susikurti sau kitokį nei tėvų gyvenimą. Tragiškas atsitikimas armijoje jį pastūmėja tapti gydytoju ir po perestrojkos įsidarbinti  privačioje klinikoje. Gausybė pacientų, romi žmona, nuomojamas butas, Putino laikai, ilgametis deginantis meilės stygius – regis, nebepavyks ištrūkti iš pilkos kasdienybės rato. 

Tačiau likimas pateikia staigmeną – Ogariovas sutinka savo gyvenimo moterį, gerokai jaunesnę keistą merginą Malią, kuri jį palengva išmoko pajusti gyvenimo skonį.    

Prie šios žmogaus laisvėjimo istorijos skaitymo malonumo prisideda ir ypatingas Marinos Stepnovos stilius. Jos sakinius kritikai lygina su kietais, sultingais, kvapniais obuoliais, ji rašo lengvai, sklandžiai, protingai, netikėtai ir dosniai, cituoja klasikus, tarybinius ir šiuolaikinius poetus ir prozininkus, talentingai žaidžia sovietinės kultūros ženklais ir simboliais.

Knyga skirta visiems, kurie skaito didžiąją literatūrą, vertina gyvą pasakojimą, mėgsta kietas melodramas ir netikėtas pabaigas.

Mano nuomonė. Ši knyga, priešingai nei ,,Lazario moterys", įtraukusi nuo pirmų sakinių, pasidavė gan sunkiai, atsiskleidė pamažu, ir tik perskaičius trečdalį knygos, pagavo, užliūliavo, užbūrė ir nebepaleido iki paskutinio žodžio.
 Daugelis, ne visi, skaitę šį kūrinį, Ogoriovą priskiria prie neigiamų personažų, nemėgsta jo, gal net nekenčia, vadina niekšu. Man taip nepasirodė. Lazaris man buvo atgrasesnis, o Ogariovas - nelaimingas, nerandantis sielos ramybės nei profesiniame, nei asmeniniame gyvenime žmogus. Man jo tiesiog buvo gaila.

   Antra, daugelio skaitytojų nuomone, šios knygos ,,bėda" daugybė citatų, nuorodų, pastebėjimų. Man tai netrukdė, priešingai, džiaugiausi galėdama be išnašų suprasti cituojamas vietas, prisiminti jaunystėje girdėtas frazes iš filmų, knygų ar dainų bei eilėraščių. Mano galva, jos knygai suteikė platumo, galimybę peržengti skaitomos knygos ribas, plačiau pažvelgti į herojų pasaulį.
   Bijojau, kad po puikaus S. Parulskio ,,Lazario moterų" vertimo, teks nusivilti vertėjo darbu. Apsirikau, L. Spurgienės  vertimas puikus, taiklus ir niekuo nenusileidžia pirmos M. Stepnovos knygos vertimui. Skaitykite ir džiaukitės!

Įvertinimas. 5/5