Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2015 m. lapkričio 20 d., penktadienis

Paprastasis moliūgų keksas

   Džiaugiuosi atradusi dar vieną moliūgų naikinimo būdą (čia tas atvejis, kai moliūgas užauga milžiniško dydžio - visiems pažįstamiems atpjauni po gabalą, prisiverdi gardžios moliūgų sriubos, prisidarai pusę šaldiklio moliūgų tyrės žiemai ir vis dar turi to gėrio :) Valio, kepam keksą!  
Reikės:
0,5 litro moliūgo tyrės;
2 stiklinių miltų;
pusės a/š druskos;
1,5  a/š kepimo miltelių;
po pusę šaukštelio maltų gvazdikėlių, muskato riešuto, kvapiųjų pipirų, cinamono arba poros arbatinių šaukštelių prieskonių kalėdiniam pyragui;
1,5 stiklinės cukraus;
0.5 stiklinės aliejaus;
2 kiaušinių.
 Darbuojamės:
 Į  dubenį išsijojame miltus, suberiame kepimo miltelius, druską, prieskonius. 
 Kiaušinius išplakame su cukrumi. Supilame aliejų ir moliūgo tyrę . Viską išmaišome iki vientisos masės, kurią atsargiai  supilame į miltus. Gauname grietinės tirštumo tešlą. Apvalią apvalią kekso formą patepame sviestu, supilame tešlą ir kepame apie 1 val. 20 min ar net  pusantros valandos pradžioje 200 laipsnių temperatūroje, įpusėjus kepimui temperatūrą šiek tiek sumažiname.
 Iškepusį keksą ataušiname formoje. Ataušusį keksą galite aplieti šokoladiniu glajumi arba apibarstyti cukraus pudra, bet man ir ,,su be nieko" skanu buvo :)
  Štai koks paprastas bet neprastas moliūgų naikinimo būdas!

   

2015 m. lapkričio 18 d., trečiadienis

Anita Amirrezvani Gėlių kraujas

   Vienas sakinys. ,,Mūsų atsakas į žiaurumą, kančią ir sielvartą yra priminimas pasauliui apie grožio veidą, galintį grąžinti žmogui ramybę, apvalyti jo širdį nuo blogio ir vesti jį tiesos keliu." (96 p.)

    Žanras. Romanas
   Viršelis. Anita Amirrezvani Gėlių kraujas (The Blood of Flowers), leidykla Alma littera, 2007 m., iš anglų kalbos vertė Leonas Judelevičius, 424 p.
   Apie autorių. Anita Amirrezvani gimė 1961 m. lapkričio 13 d. Teherane, lietuvės ir iraniečio šeimoje. Anitos mama Katherine Zawkiewicz yra lietuvė, per Antrąjį pasaulinį karą su tėvais emigravusi į Čikagą. Anitos tėvas – iranietis.Tėvai susitiko studijų metu Majamyje ir susituokė. Tačiau jų santuoka ilgai netruko. Anitai tebuvo dveji, kai tėvai išsiskyrė ir ji su mama persikraustė į San Franciską. Anitą, jau trylikametę paauglę, tėvas pakvietė atvykti į Iraną ir pasimatyti su giminaičiais. Viešėdama pas tėvą Anita aplankė Isfahaną – buvusią šalies sostinę, kur vėliau ji apgyvendino „Gėlių kraujo” veikėjus. Didžiulė miesto aikštė, ištapyti viešbučio – buvusio karavansarajaus – laiptai, šacho rūmai su mečetėmis, karšta arbata su sausainiais ant vieno iš istorinių tiltų per sraunią upę taip užbūrė Anitą, kad, nusprendusi rašyti knygą, ji net neabejojo, kuriame mieste rutuliosis veiksmas.Tuomet jai tėčio padovanotas persiškas kilimas tarytum mestelėjo idėją, apie ką reikėtų rašyti. Baigusi mokyklą, mergina nusprendė metus praleisti Irane. Tai buvo Islamo revoliucijos metai – 1978-ieji. Per jos 17-ąjį gimtadienį mieste buvo įvesta komendanto valanda. Situacija pasidarė nesaugi, todėl tėvo šeima taip pat išvyko iš Irano. Grįžusi į JAV Anita Amirrezvani du su puse metų mokėsi privačioje Vassar kolegijoje, vėliau studijavo Kalifornijos Berkeley universitete baigė anglų kalbą. Keletą metų mokė anglų kalbos ir literatūros, vėliau dešimt metų buvo šokio kritikė ir rašė apie meną dviejuose San Francisko regiono laikraščiuose. Net dabar, atsidėjusi grožinei literatūrai, A. Amirrezvani retkarčiais parašo spaudai apie šokius.
   Apie knygą. Netikėtai mirus mylimam tėvui, anksti dūžta keturiolikmetės mergaitės viltys ištekėti. Mergaitė tampa tarnaite pas turtingą dėdę, nuostabių šacho kilimų kūrėją... 
   Mano nuomonė.  Graži, kupina rytietiško žavesio knyga. Tai lyg dar viena pasaka iš ,,Tūkstančio ir vienos nakties". Pasaka apie XVII a. Persijos karalystėje gyvenusių žmonių buitį, santykius, aplinką ir tradicijas, apie moterų siekį būti savarankiškomis ir gerbiamomis.  Šacho rūmų prabanga ir gatvės vargetų skurdas, gausus turtingųjų vaišių stalas ir alkanųjų kančios, vestuviniai papročiai ir žmona vienai nakčiai (dar iki šiandien egzistuojanti laikinų vedybų sutartis sigheh), šilku austi bei aukso siūlais atausti kilimai ir audėjos, nuo ilgo sėdėjimo prie staklių, iškraipytais kūnais - kontrastai, kurių pagrindu vystomas siužetas. Autorė į savo sekamą istoriją labai subtiliai įpina liaudies pasakas, kurios literatūriniam tekstui suteikia dar daugiau magijos. Dar galiu pasidžiaugti, kad šiais visuotinės neapykantos laikais, knyga suteikia optimizmo ir širdyje įžiebia saulės spindulėlį.    
   Įvertinimas. 5/5