Vienas sakinys. Naktis alkūnėmis rėmėsi į vandenį...
Oficialus pristatymas. Arundhati Roy Mažmožių Dievas (The God Of Small Things), leidykla Alma litera, 1998 m., iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė, 297 p.
Arundhati Roy gimė 1961 m. lapkričio 24 d. Šilonge (Meghalajos valstija, Indija). Vaikystę praleido Ajemeneme (Keralos valstija, Indija). Baigė Delio architektūros koledžą. Vaidino kine, rašė scenarijus. 1992 m. pradėjo rašyti pusiau autobiografinį romaną „Mažmožių Dievas“, kurį baigė 1996 m. Pastaruoju metu tapo politine aktyviste. Beletristikos neberašo – tik straipsnius. 2004 m. apdovanota Sidnėjaus taikos premija. Gyvena Delyje.
Knygoje septynerių metų mergytės akimis vaizduojama vaikystės ir meilės istorija.
Po 31 metų ji grįžta į griūvančius gimtuosius namus žaliojoje Keraloje ir prisimena šiuose namuose gyvenusius žmones: aklą senelę, gašlūną dėdę Čaką, besidedantį marksistu, viso pasaulio nekenčiančią giminaitę Mažę-kočamą, nuskendusią pusseserę iš Anglijos, dvynį brolį, kurio protas neatlaikė anų baisių įvykių, vienišą gražuolę motiną ir neliečiamąjį Veluthą, gyvybe užmokėjusius už meilę…
„Mažmožių Dievas“ – didinga indiška melodrama, kupina sąmojo ir išmonės. Tai pirmasis ir vienintelis A. Roy romanas, apdovanotas 1997 m. prestižine Bookerio premija, o kritikų priskirtas prie įdomiausių ir vertingiausių XX a. knygų, išversta į daugiau kaip 40 kalbų.
Mano nuomonė. Nuo pirmųjų sakinių ir iki paskutinių puslapių mane persekiojo nerimas, dėl kažko, kas turi nutikti. Dar nesu skaičiusi knygos, kuri būtų sukėlusi panašią emociją. Istorija labai artima indų melodramoms, per kurias jaunystėje nemačiom nubraukdavau ašarą. Tačiau ir kitokia, sukelianti ne gailestį ar graudulį, o greičiau pyktį - ar tokie dalykai įmanomi mūsų dienomis? Gal tas nerimas, gal pyktis, o gal rašymo stilius neleido man perskaityti knygos vienu atsikvėpimu. Perskaitau keliasdešimt puslapių ir turiu atsitraukti, padėti į šalį. Iki kito karto. O neskaityti negaliu, nes istorija pasakojama labai įdomiai, labai savitai. Palyginimai, frazių akcentavimas rašant jas didžiosiomis raidėmis, vaikiškų žaidimų žodžiais imitavimas - visa tai knygai suteikia tokio išskirtinio žavesio, tokios poezijos. Juk eilėraščių knygos per vieną vakarą neperskaitome, tiesa? Kiekvienam vakarui po vieną posmą: ,,Nuo medžių varvėjo dienos žaluma..."
Po 31 metų ji grįžta į griūvančius gimtuosius namus žaliojoje Keraloje ir prisimena šiuose namuose gyvenusius žmones: aklą senelę, gašlūną dėdę Čaką, besidedantį marksistu, viso pasaulio nekenčiančią giminaitę Mažę-kočamą, nuskendusią pusseserę iš Anglijos, dvynį brolį, kurio protas neatlaikė anų baisių įvykių, vienišą gražuolę motiną ir neliečiamąjį Veluthą, gyvybe užmokėjusius už meilę…
„Mažmožių Dievas“ – didinga indiška melodrama, kupina sąmojo ir išmonės. Tai pirmasis ir vienintelis A. Roy romanas, apdovanotas 1997 m. prestižine Bookerio premija, o kritikų priskirtas prie įdomiausių ir vertingiausių XX a. knygų, išversta į daugiau kaip 40 kalbų.
Mano nuomonė. Nuo pirmųjų sakinių ir iki paskutinių puslapių mane persekiojo nerimas, dėl kažko, kas turi nutikti. Dar nesu skaičiusi knygos, kuri būtų sukėlusi panašią emociją. Istorija labai artima indų melodramoms, per kurias jaunystėje nemačiom nubraukdavau ašarą. Tačiau ir kitokia, sukelianti ne gailestį ar graudulį, o greičiau pyktį - ar tokie dalykai įmanomi mūsų dienomis? Gal tas nerimas, gal pyktis, o gal rašymo stilius neleido man perskaityti knygos vienu atsikvėpimu. Perskaitau keliasdešimt puslapių ir turiu atsitraukti, padėti į šalį. Iki kito karto. O neskaityti negaliu, nes istorija pasakojama labai įdomiai, labai savitai. Palyginimai, frazių akcentavimas rašant jas didžiosiomis raidėmis, vaikiškų žaidimų žodžiais imitavimas - visa tai knygai suteikia tokio išskirtinio žavesio, tokios poezijos. Juk eilėraščių knygos per vieną vakarą neperskaitome, tiesa? Kiekvienam vakarui po vieną posmą: ,,Nuo medžių varvėjo dienos žaluma..."
Įvertinimas. 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą