Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2018 m. spalio 13 d., šeštadienis

Ruta Šepetys Druska jūrai



 Viršelis. Ruta Šepetys Druska jūrai(Salt to the see),  leidykla Alma littera, Vilnius, 2016 m., iš anglų kalbos vertė Zita Marienė, 320 p.  
 Turinys. 1945 m. pradžioje puolant sovietų kariuomenei vokiečių karinės pajėgos chaotiškai traukiasi į Vokietiją. O kartu su jais nuo smurto bėga gyventojai iš Rytprūsių ir Baltijos šalių. Praradę gimtuosius namus, netekę artimų ir mylimų žmonių, baimės ir nevilties kaustomi pabėgėliai skuba į Gotenhafeno ir Pilau uostus, kur laukia evakuacijai parengti laivai. Tačiau vietos juose užteks ne visiems. Paliktieji pasmerkti neišvengiamai lemčiai. Tačiau ir Baltijos jūroje tyko pražūtis nuo rusų povandeninio laivo torpedų.
  Šioje tragiškoje kelionėje susipina keturių jaunų žmonių istorijos. Pabėgėlių sraute likimas suveda lietuvę Joaną, lenkę Emiliją, Florianą iš Rytų Prūsijos ir vokietį jūreivį Alfredą. Karas jų širdyse paliko negyjančius randus, juos nuodija ir giliai slepiamos skaudžios paslaptys.
Karo girnose negailestingai sumalti tūkstančių paprastų žmonių, ypač vaikų, likimai, daugiausiai gyvybių laivybos istorijoje pasiglemžusi katastrofa ir net pražuvęs Gintaro kambarys – visa tai R. Sepetys meistriškai įaudė į sukrečiantį ir realistinį istorinio romano audinį.
  Ruta Sepetys gimė ir užaugo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Mičigane. Gimusi lietuvio ir amerikietės šeimoje R. Sepetys kūrybinio įkvėpimo sėmėsi Lietuvos istorijoje. Pirmame jos romane „Tarp pilkų debesų“ pasakojama apie lietuvių tremtinių kančių kelią Sibire, o „Druska jūrai“ skirta Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių, tarp kurių buvo ir tūkstančiai lietuvių, nutylėtoms ir užmirštoms istorijoms atskleisti.


   Mano nuomonė. Tai antroji mano skaityta Ruta Šepetys knyga. Antrojo Pasaulinio karo pabaiga, paprastų žmonių bėgimas iš sovietų okupuojamų ir vokiečių vis dar niokojamų kraštų. Autorė suveda kelių tautybių žmones, stebi jų elgseną, mąstymą, ideologiją. Įdomi pati istorija, nes iki šios knygos neteko girdėti apie paskendusį laivą su pabėgėliais. Tad Rutos Šepetys knyga -  dar viena istorijos pamoka, kurią reikia išmokti.
  Knygoje tekstas suskirstytas į skyrius, kuriuose savo istorijas ir jausmus atskleidžia kiekvienas veikėjas. Tai suteikia individualumo, intymumo. Knyga, kaip ir pirmoji, sakyčiau, orientuota į jaunesnio amžiaus skaitytoją. Nors gvildenama tema skaudi, tačiau perteikta grakščiai, neperkrauta nereikalingomis detalėmis. Sakiniai aiškūs, trumpi, lengvai suprantami. Todėl, jaunajam skaitytojui, net šiame kompiuterių ir neskaitymo amžiuje, šis Rutos Šepetys romanas bus nesunkiai įveikiamas. 
  Įvertinimas. 2  (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti). 

David Michie Dalailamos katė

Vienas sakinys: "Gyventi tikrą gyvenimą reikia  atviromis akimis ir kalbant atviru balsu." 204 p.

 Viršelis. David Michie Dalailamos katė (The Dalai Lama's Cat), Vilnius, leidykla Alma littera, 2017 m. iš anglų kalbos vertė Zita Marienė, 230 p.
   Turinys. David Michie gimė 1962 m. vasario 13 d. Hararė, Zimbabvėje. Šis rašytojas yra populiarus visame pasaulyje, o prie jo šlovės prisidėjo ne tik puikios knygos, bet ir paskaitos apie meditaciją, susitelkimą, savęs tobulinimą. 2015-aisiais jis įkūrė organizaciją, kuri rengia keliones į Afriką - organizacijos tikslas yra skatinti žmones keliauti po dar neištirtas, naujas vietas, kuriose nėra buvę. Nors pačiam vyrui naujoves ir nauji iššūkiai yra labai svarbu, dar svarbesnis dalykas jam yra atsisukimas į senas, tvirtas tradicijas ir žmogiškas vertybes. Atsižvelgdamas į dabartinę situaciją, kuomet žmonės dažnai vaikšto pikti, paniurę, nemato gerų dalykų aplink save, David Michie nusprendė parašyti šį tą labai gražaus ir motyvuojančio bei priminti žmonėms, kas jiems iš tikrųjų turėtų rūpėti.
  Knygoje ,,Dalailamos katė" pasakojama istorija apie stebuklingai išgelbėtą nepaprasto likimo benamę Himalajų katę, kuri atsidūrė garsiausiame Tibeto budistų vienuolyne ir tapo Jo Šventenybės Kate. Gera, drąsi ir išmintinga katė, turinti ne vieną vardą, įdėmiai stebi savo žydromis akimis Dalai Lamos svečius – Holivudo žvaigždes, garsius filantropus ir rašytojus, kartu su jais mokosi iš jo šventenybės ir kitų iškilių lamų gyventi šia akimirka, jausti kasdienybės turtingumą ir įvairovę.
  Mano nuomonė. Jaukus, šiltas pasakojimas apie budizmo pradmenis, pateiktas iš katės, kuri viską stebi ir bando praktiškai pritaikyti savo katiniškame gyvenime, pozicijų. David Michie su švelniu humoru, lengva plunksna, visiems suprantama kalba gvildena sudėtingas problemas.  Autoriaus dėka rytų filosofijos nuostatos tampa prieinamos ir suprantamos kiekvienam skaitytojui. Jei tikitės rimto  filosofinio veikalo, tai net nesiartinkite prie šios knygos, čia to tikrai nerasite, o jei norite smagaus pasakojimo ir šiek tiek išminties - tai bus jūsų knyga. Aš, tiesą sakant, nelabai domiuosi tokio pobūdžio knygomis, tačiau ši tapo malonia išimtimi. Net priešingai, norėjau, kad istorija nesibaigtų, nes katės pasakojimas mane tiesiog užbūrė. Skaitydama aš įvardinau tokius dalykus apie save, kuriuos gal nujaučiau, tačiau niekada nesusimąsčiau, neapgalvojau. Štai, kad ir toks sakinys, kuris man nuskambėjo labai asmeniškai: ,,Mes lyg paukštis atidarytame narvelyje: galime laisvai skristi ir ieškoti laimės, bet baimė mus verčia ieškoti visokių dingsčių to nedaryti." (177 p.). Žinau, kad autorius yra parašęs dar tris Dalai Lamos katės serijos knygas ir mielai jas perskaityčiau, tik, deja, jos neišverstos į lietuvių kalbą.
  Įvertinimas. 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti).