Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2020 m. lapkričio 8 d., sekmadienis

Žmona su paslaptimi

 Viršelis. Jane Gardam Žmona su paslaptimi (The man in the wooden hat), leidykla Tyto alba, 2020 m., iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė-Steiblienė, 257 psl.
Apie autorę. Jane Gardam – britų rašytoja, daugelio svarbiausių literatūros premijų (tarp jų – dukart Whitbread premija, buvo nominuota Booker premijai) laureatė. 1999 m. apdovanota „Heywood Hill" premija už didžiulius nuopelnus literatūrai, 2009 m. jai įteiktas Britanijos imperijos ordinas. Ji – trylikos knygų vaikams ir devynių romanų autorė, pasaulyje labiausiai išgarsėjo trilogija apie Britanijos imperijos saulėlydį. Įspūdingą istoriją autorė papasakojo per vienos šeimos prizmę. 2015 metais pirmąjį Jane Gardam trilogijos romaną „Vyras be trūkumų" BBC įtraukė į 100 geriausių britų romanų sąrašą. „Žmona su paslaptimi“ – antroji šios istorijos dalis.

Apie knygą. „Vyras su trūkumais“ - išsamus sero Edvardo Federso portretas. „Žmona su paslaptimi“ – kita tos pačios istorijos pusė, pasakojanti apie Federsų santuoką iš žmonos Betės pozicijos. Moters charakteris savo stiprumu nė kiek nenusileidžia jos vyrui. Ir abu sutuoktiniai turi itin skirtingus požiūrius į tuos pačius dalykus.
  Po karo Betė ir Edvardas susitiko Honkonge. Jis buvo gražus, sėkmingas ir savo gyvenime stokojantis tik žmonos bei dar šiek tiek romantiško elgesio įgūdžių. Betė pasižada tekėti už menkai pažįstamo Federso – kylančios Honkongo advokatų žvaigždės. Tačiau moteris nujaučia, kad šios santuokos nelydės aistra. Didžioji jos gyvenimo meilė yra didžiausias būsimo sutuoktinio varžovas ir amžinas priešas Veniringas, kurį moteris sutinka praėjus vos valandai po sužadėtuvių. Visgi po vestuvių Federsų pora kartu gyvena dar penkiasdešimt metų. „Žmona su paslaptimi“ pasižymi autorei būdinga britiška ironija – ja pulsuoja kiekviena knygos pastraipa. Tai pasakojamas apie meilę ir ištikimybę, tačiau, kaip ir pirmoje dalyje, neatsiejamas yra ir pamažu irstančios Britų imperijos fonas. Knyga patiks visiems besidomintiems dvidešimto amžiaus istorija. Federsų pora britiška iki kaulų smegenų ir iki pat galo kuo geriausiai stengiasi atlikti savo vaidmenis: jis atsidavęs profesijai tobulas vyras, ji atsidavusi šeimai tobula žmona, tiesa, nesiskirianti su meilužio dovanotais “kaltės perlais”.
  Mano nuomonė. Antroji trilogijos dalis niekuo nenusileidžia pirmajai. Ta pati istorija papasakota iš Betės pozicijų. Ji miela, pritinkanti vyrui–advokatui, antroji pusė. Ji pasižadėjo Federsui, kas benutiktų, niekad nepalikti jo ir tvirtai laikosi savo pažado, nepriklausomai nuo to, kad gyvenimas eina pro šalį. Autorė su lengva ironija analizuoja šios poros santykius, tai vieną, tai kitą suvesdama su nuolat šalia besisukiojančiu Veniringu. Man buvo įdomu susipažinti su Bete iš arčiau, nes pirmoje trilogijos knygoje ji buvo Federso šešėlyje, o šioje dalyje iškyla visu savo moterišku žavesiu, atsidavimu šeimai ir britiškoms tradicijoms. Viskas būtų tobula, jei ne tas perlų vėrinys... Puiki knyga niūriam rudens vakarui :)
Įvertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki). 

Nora Ikstena Motinos pienas

Vienas sakinys. ,,Tada ėmė bučiuoti man rankas ir tyliai kartojo – gyvenk atmerktom akim, gyvenk atmerktom akim..." 115 psl. 
Viršelis. Nora Ikstena Motinos pienas (Mates Piens), leidykla Tyto alba, 2019 m. iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė, 191 psl.
Apie autorę. Nora Ikstena (g. 1969 m.) – viena žymiausių šiuolaikinių latvių rašytojų, pelniusi pripažinimą ne tik gimtojoje šalyje, bet ir tarptautiniu mastu. 16 knygų autorė įvertinta daugybe reikšmingiausių Latvijos literatūros premijų, taip pat buvo apdovanota Baltijos Asamblėjos premija.
  Lietuvių kalba išleisti du rašytojos romanai – „Gyvenimas yra gyvenimas" ir „Motinos pienas".  Romanas „Motinos pienas" išverstas į lietuvių, vokiečių, anglų, rusų, italų ir makedoniečių kalbas, o šiuo metu verčiamas ir į japonų kalbą. Svarstydama apie kūrinio sėkmės priežastis autorė pripažįsta, kad viena iš teksto stiprybių – skaudžia asmenine patirtimi grįsti personažų paveikslai ir energetika, kuri lydėjo nuo pat pirmųjų rankraščio puslapių.
  Beje, verčiant knygą į anglų kalbą pavadinimas pakeistas į užsienio skaitytojams labiau suprantamą, aiškesnę nuorodą skelbiantį pavadinimą „Sovietinis pienas". O štai į lietuvių kalbą knygą išvertusi leidykla, dėl kaimyninių šalių – Latvijos ir Lietuvos – patirčių panašumų, nusprendė palikti originalų pavadinimą
  Apie knygą. Pagrindinė romano veikėja – gydytoja, tremtinio duktė. Ji stengiasi puoselėti savo pašaukimą – gydyti žmones. Tačiau ne viskas paprasta, kai valstybė kišasi net į asmeninį žmogaus gyvenimą. Pirmiausia iš jos atimama profesinė ateitis, tuomet tapatybė ir galiausiai ryšys su dukra. Gyvenimas atokiame Latvijos kaime augina jos vienatvę ir izoliaciją nuo išorinio pasaulio. Ar pavyks jai su dukra grįžti į Rygą, kai ten prasidės politiniai pokyčiai? Iš pirmo žvilgsnio „Motinos pienas“ – tai pasakojimas apie sudėtingus senelės, motinos ir dukters santykius ir gyvenimus, kuriuos griauna sovietų valdžia. Pasakojimas apima laikotarpį nuo 1969 iki 1989 metų. Tačiau po akivaizdžiu istorijos paviršiumi slypi gilesni emociniai sluoksniai – tai ir močiutės bandymas suteikti meilės ir šilumos anūkei, nuo kurios atsiribojo motina. Vienintelė senelė bando suteikti mergaitei aistros gyventi, tikėjimo pačiu gyvenimu ir meile. Drauge tai pasakojimas apie griaunamąją sovietinio režimo jėgą. Kaip giliai tas režimas buvo įleidęs šaknis visose Baltijos šalyse ir kaip sėkmingai jis dusino žmones – po vieną, šeimomis, giminėmis, kartomis...
  Mano nuomonė. Pamažu vėl atrandame kaimyninių šalių autorius. Norą Ikstena drąsiai galima vadinti dabartinės latvių literatūros ambasadore užsienio valstybėse. Tokiu būdu jos knyga pasiekė ir mane. Pasiekė ir sudomino. Žinoma, autorę sunkiai priskirtume jaunųjų rašytojų kartai, ir puiku, nes jos herojų gyvenimiška patirtis ateina būtent iš autorės patirties. Emocinį žmonių būvį, santykius šeimoje, apie gyvenimą ,,prie ruso" gali papasakoti tik žmogus, realiai pats tai patyręs, pats gyvenęs tuo laikotarpiu. Žinoma, galima parašyti studijas remiantis kitų pasakojimais, tačiau tai nebus pilnai išjausta autoriaus emocija. Nora Ikstena yra tos kartos atstovė, kuri gali į savo gyvenimišką patirtį sovietmečiu pažvelgti iš laisvo žmogaus pozicijos. Ši unikali patirtis ir leido autorei sukurti tokius įtikinamus ir įdomius (nedrįsčiau sakyti, kad patrauklius) personažus. Knyga tikrai verta dėmesio. 
  Vertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).

Tan Twan Eng Vakaro Miglų sodas

 Viršelis. Tan Twan Eng Vakaro Miglų sodas (angl. The Garden of Evening Mists), 2018 m., ,,Baltų lankų" leidykla, iš anglų kalbos vertė Eglė Raudonikienė, 
 Apie autorių. Tan Twan Eng (Tanas Tvanas Engas, g. 1972) – Malaizijos rašytojas. Prieš pasukdamas į literatūrą dirbo teisininku, yra pasiekęs pirmą aikido daną. „Vakaro Miglų sodas“ – antrasis autoriaus romanas, apdovanotas Walterio Scotto vardo ir „Man Asian“ literatūros premijomis, pateko į trumpuosius „Man Booker“ ir Tarptautinės Dublino literatūros premijų sąrašus, išleistas daugiau nei 20 pasaulio šalių
 Apie knygą. 1951-ieji, Malaja. Nutraukusi teisininkės karjerą, Jun Ling Teo atvyksta į džiunglių supamą arbatos plantaciją Šiaurės Malajoje. Ji ieško Jugirio, vienintelio japoniškojo sodo visoje Malajoje, ir šio sodo šeimininko mįslingojo Aritomo, buvusio Japonijos imperatoriaus sodininko. 
  Patyrusi japonų karo belaisvių stovyklos košmarą, Jun Ling neapkenčia japonų, tačiau svajoja sukurti japoniškąjį sodą nelaisvėje žuvusios sesers atminimui – imtis šio užsakymo bando įkalbėti Aritomo. Šis nesileidžia įtikinamas, bet sutinka priimti Jun Ling mokine iki lietų sezono. Vėliau ji galėsianti sukurti sodą pati.
  Bėga laikas, ir Jun Ling neapykantą skriaudėjams išstumia susižavėjimas mokytoju bei jo menu. Aplink siaučia partizaninis karas su komunistais, o Vakaro Miglų sodas pilnas savų paslapčių. Kas gi yra Aritomo ir kodėl jis turėjo bėgti iš Japonijos? Kas jį sieja su Jun Ling bičiuliu Magnusu Pretorijumi, kuris, regis, vis išvengia komunistų antpuolių? Ką byloja generolo Jamašitos aukso legenda – ar joje esama tiesos? Kur slypi atsakymas į visą gyvenimą Jun Ling kankinantį klausimą? O gal pati tamsiausia paslaptis – tikroji Jun Ling išsigelbėjimo iš karo gniaužtų istorija?
  Mano nuomonė. Apie japonų žiaurumus, tiesiant per Birmą imperatorišką geležinkelį, jau skaičiau Richard Flanagan romane Siauras kelias į tolimąją šiaurę. Šis romanas apima tą patį laikotarpį ir siejasi su R. Flanagan pagrindine tema. Romano Siauras kelias į tolimąją šiaurę pavadinimas pasiskolintas iš japonų poezijos klasiko eilučių, šis poetas dažnai minimas ir Vakaro Miglų sode. Aplamai, kam patiko Siauras kelias į tolimąją šiaurę, manau, patiks ir ši knyga. Pastaroji kiek subtilesnė. Tekstas lengvas, tarsi nutapytas dailininko teptuku – tolygiai, švelniai, kaip vakarėjantis peizažas paskendęs migloje. Neapykanta, meilė, skausmas, gailestis, viltis – susipina į vieną visumą, net patys herojai nežino, kokie jausmai yra tikri, kokie atėję kaip prisiminimas iš senų laikų. Žmogaus kuriamas grožis priešpastatomas žmogaus žiaurumui. 
  Knyga, verta skaitytojo dėmesio, knyga, kuri ilgam išliks atmintyje, knyga, kurią kažkada ateityje vėl norėsis paimti į rankas.
  Vertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).

Daržovių paplotėliai

    Kai norisi kažko, nežinau ko, tuomet prisirankioju visokių receptų iš interneto platybių ir imuosi eksperimentuoti: neturiu po ranka reikiamo ingrediento – nededu, o jei turiu ką nors tinkančio šiam patiekalui – papildau. Taip ir gaunasi šis bei tas :) Šiuokart kepiau saldžių bulvių ir brokolio paplotėlius.


   Brokolio paplotėliams reikės:
1 brokolio galvos 
150 g tarkuoto čederio sūrio
1 kiaušinio
2 skiltelių česnako
pipirų
druskos
  Gaminame: brokolio žiedynus sudedame į kombainą ir sumalame (kotus išmetame). Gauname tokios žalias kruopas. Padruskiname ir paliekame 20 min. pastovėti. Tada nuspaudžiame – taip, lyg ruoštumėm bulvių tarkį cepelinams :). Į nuspaustą brokolių masę įmušame kiaušinį, išspaudžiame česnaką, įberiame pipirų ir viską gerai išmaišome. Tada suberiame tarkuotą čederio sūrį ir dar kartą išmaišome. 
Kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi. Iš brokolių masės rankomis formuojame 6 stačiakampio formos paplotėlius (kuo plonesnius suformuosime, tuo greičiau iškeps), dedame į skardą ir kepame 180 laipsnių temperatūros orkaitėje apie 20 min.

Saldžių bulvių paplotėliams reikės:
3 saldžių bulvių
1 kiaušinio
2 v. š. aliejaus
3 skiltelių česnako
Šiek tiek: 
saldžiosios paprikos miltelių
džiovinto rozmarino
pipirų
druskos
   Gaminame: bulves nuskutame, sutarkuojame burokine tarka, padruskiname ir paliekame 20 min pastovėti. Tarkius nuspaudžiame, įmušame kiaušinį bei visus likusius ingredientus, išskyrus druską – jos daugiau nebededame. Formuojame stačiakampio formos paplotėlius, dedame į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepame 20 min 180 laipsnių temperatūroje.