Viršelis. Madeline Miller Kirkė (Circe), leidykla Baltos lankos, 2019 m., iš anglų kalbos vertė Eglė Raudonikienė, 416 psl.
Apie autorę. Madeline Miller, gimė 1978 m. Bostone, JAV. Įgijo klasikinės filologijos magistro laipsnį Browno universitete, taip pat mokėsi Jeilio dramos mokykloje. Jos pirmas romanas ,,Achilo giesmė" 2012 m. pelnė „Orange Prize for Fiction" (dabar – „Women's Prize for Fiction") literatūros premiją. „Kirkė", antras autorės romanas, vos pasirodžiusi iškart užkopė į pasaulio bestselerių viršūnes, susižėrė ne vieną literatūros apdovanojimą. Romanas įtrauktas į trumpąjį 2019 m. „Women's Prize for Fiction" sąrašą ir išverstas į 26 kalbas
Apie knygą. Galingiausiam iš titanų – saulės dievui Helijui – gimsta dukra Kirkė. Nors ir laikoma nimfa, veikiai pasirodo neturinti jokių dieviškų galių – nepaveldėjo jų nei iš ugniažvilgsnio tėvo, nei iš viliokės motinos okeanidės Perseidės. Keisto būdo, visų atstumta Kirkė tėvo rūmuose jaučiasi vieniša ir svetima, tačiau gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis jai pamilus mirtingąjį. Nerdamasi iš kailio, kad palenktų jo širdį, netikėtai atranda savo stiprybę – kerus, keliančius grėsmę net aukštiesiems dievams. Pabūgęs Helijas ištremia dukterį į negyvenamą salą Ajają, kur ši slapta tobulina gebėjimus ir pagaliau pasijunta laisva.
Tačiau pasaulis nepalieka Kirkės ramybėj: ją aplankiusi laimė užtraukia vienos kerštingiausių Olimpo deivių rūstybę. Kirkė privalo atremti virš savo mylimųjų pakibusią grėsmę ir išspręsti visą gyvenimą persekiojantį klausimą: ko vertas nemirtingumas, jei negali per amžius būti su tais, kuriuos brangini?
Mano nuomonė. Antikos mitai kitaip. Jau nuo mokyklos laikų puikiai žinomas istorijas autorė pateikia per savo regėjimo prizmę, per moteriškumo pradą. Rūstūs antikos dievai knygoje netenka savo švytėjimo, patoso, kuris per kraštus liejasi Homero kūryboje. Čia viskas labai paprasta, viskas suprantama, viskas aišku ir sava. Sakoma ,,kaip danguje, taip ir ant žemės" tik šiuo atveju reiktų perfrazuoti ,,kaip ant žemės, taip ir danguje". Visos žmogiškos savybės nesvetimos ir dievams – karai dėl valdžios, dėl dominavimo Olimpe, pavydas, kerštas, meilė, motinystė ir pasiaukojimas.
Knygos pagrindinė veikėja saulės dievo Helijo duktė Kirkė. Jos gyvenimas, tai nuolatinė kova dėl vietos po saule (ironiška, kai tavo tėvas ir yra saulė), dėl išgyvenimo stipresnių pasaulyje. Nemirtinga ragana Kirkė tarsi paprasta moteris triūsia savo gyvenimo darže, darydama didelius ir mažus stebuklus, idant apsaugotų savo vaiką, išlydėtų ir vėl sutiktų savo gyvenimo vyrus ir džiaugtųsi tokia trapia laime. Knyga persmelkta moteriškumu, švelnumu ir meile pagrindinei herojei. Kiekvieną sakinį skaičiau su pasimėgavimu, kiekvienas žodis, kiekviena frazė buvo tiksli, nuglūdinta ir prasminga. Skaitymo malonumas, ne kitaip, kurį norisi pratęsti kuo ilgiau.
Vertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą