Vienas sakinys.
,,
KOJINIŲ KARALYSTĖ. Anglų Raiščio ordinas gimė 1348 metų balandžio 23 dieną tiesiog per karaliaus Eduardo III balių, kai šokių metu ant grindų nukrito išsiuvinėtas mėlynas grafienės Solsberry kojaraištis, ir tai sukėlė didžiulį juoką susirinkusiesiems. Kad išvengtų pajuokos, karalius pakėlė jį ir užsimovė ant rankovės tardamas: „Nešlovė tam, kuris apie tai pagalvos!“ <...>
Dekadentiškas Prancūzijos karalius Henrikas III pirmenybę teikė šilkinėms rausvoms kojinėms, bet apie jokią kūno spalvą niekas nė nebuvo girdėjęs. Damos būtinai naudojosi kojaraiščiais, jie būdavo puošniai išsiuvinėti, minkšti ir pikantiški. XVII amžiaus Paryžius tapo prabangos sostine ir daugelio mados gerbėjų Meka. <...>
Jei moterų kojinės visada buvo paslaptingai paslėptos po ilgais apatiniais sijonais, vyrų, atvirkščiai, buvo matomos. Pavyzdžiui, Prancūzijos Karalius Saulė – Liudvikas XIV labai mėgo raudonas šilkines kojines, jas dėvėjo kartu su batais aukšta raudona pakulne, bet buvo labai nepatenkintas savo blauzdų forma. Tad jam buvo sukurtos pagalvėlės iš vatos ir šilko, pririšamos ant nuogos kojos po kojine – kad koja įgautų elegantiškesnį siluetą."
Žanras. Populiarioji publicistika.
Viršelis. Aleksandr Vasiljev Mados likimai (Васильев, Александр Александрович Судьбы моды), laidykla Sofoklis, 2014 m., 408 puslapiai, iš rusų kalbos vertė Rytė Janauskaitė.
Apie autorių. Aleksandras Vasiljevas gimė 1958 metais Maskvoje, žymių menininkų šeimoje. Jo tėvas Aleksandras Vasiljevas buvo Rusijos meno akademijos narys korespondentas, sukūręs kostiumus ir dekoracijas daugiau nei 300 spektaklių. Motina - Tatjana Vasiljeva-Gulevič buvo žymi aktorė, draminių vaidmenų atlikėja, profesorė. Mažasis Aleksandras augo teatrinėje aplinkoje, todėl nenuostabu, kad savo pirmuosius kostiumus ir dekoracijas lėlių teatrui jis sukūrė būdamas vos penkerių. Tuo pat metu jis filmavosi ir vaikiškose TV laidose, pvz. populiarioje ryto laidoje “Будильник” (Žadintuvas). 12 metų Aleksandras jau kūrė kostiumus ir scenografiją profesionaliam spektakliui vaikams ,,Smaragdo miesto burtininkas". Būdamas dvidešimt dvejų metų Aleksandras baigė Maskvos dailės teatro studiją ir pradėjo dirbti Maskvos dramos teatre. Tais metais susipažino su Maša Lavrova ir ją pamilo, tačiau, likimas lėmė taip, kad Mašos mama ištekėjo už prancūzo ir persikėlė gyventi į Paryžių. Išvažiuodama Maša pareikalavo, kad Aleksandras atvažiuotų pas ją, į patį gražiausią pasaulio miestą Paryžių.
Galimybė išvažiuoti pasitaikė 1982 m., kai Vasiljevas susipažino su jauna prancūzaite ir ją vedė - tokiu būdu gavo Prancūzijos vizą. Atvykęs į Paryžių Vasiljevas sužinojo, kad jo Maša pamilo kitą. Vasiljevas liko gyventi su fiktyvia žmona ir jų santuoka tęsėsi net 5 metus. Paryžiuje maestro dirbo įvairiuose teatruose, apipavidalino ne vieną renginį, tarp jų – Théâtre du Rond-Point, vykusį Eliziejaus laukuose, Avinjono, Le Lucernaire, Karališkosios Versalio operos, Cartoucherie, Jaunojo Prancūzijos baleto, Ballet du Nord, Bastilijos operos studijos festivalius.
25 šalyse Aleksandras Vasiljevas yra sukūręs dekoracijų daugiau kaip šimtui teatrų pastatymų, filmų. Su juo bendradarbiavo Londono nacionalinis, Flandrijos karališkasis, Glazgo, Osakos, Tokijo, Nevados, Santjago miestų teatrai ir baleto trupės. Dirbdamas Islandijoje Vasiljevas susipažino su antraja žmona Stefanija. Apie savo asmeninį gyvenimą maestro kalba labai šykščiai: manau, kad mano santykiai su Stefanija yra labai asmeniški ir aš turiu teisę saugoti juos nuo žurnalistų.
Aleksandras Vasiljevas neapsiriboja vien kūryba. Nuo 1994 m. Rusijoje ir užsienyje jis dėsto kolegijų ir universitetų studentams, keturiomis kalbomis skaito sceninio dizaino ir mados istorijos paskaitas. Ilgus metus dirbo specialiuoju korespondentu „Vogue“ ir „Harper’s Bazzar“ žurnalų rusiškų leidinių redakcijoje, yra parašęs trisdešimt knygų, vadovauja madų festivaliui Samaroje „Aleksandro Vasiljevo Pavolgio sezonai“, nuo 2002 m. rengia madai skirtas televizijos laidas, yra jų autorius ir vedėjas. 2003 m. Maskvoje atidarė interjerų dizaino studiją.
Aleksandras Vasiljevas apdovanotas S. Diagilevo ir V. Nižinskio medaliais, „Mecenato“ ordinu, Rusijos menų akademijos aukso medaliu. Turkijoje jis dukart pelnė „Tobab“ premiją. 2010-ųjų „The World Fashion Awards“ jį pagerbė „Mados legendos“ premija. 2011 m. jis tapo Rusijos menų akademijos garbės nariu ir „Tautos pripažinimo“ premijos laureatu.
Apie knygą. Garsiam mados istorikui, menotyrininkui ir teatro dailininkui Aleksandrui Vasiljevui mada yra profesija ir pašaukimas, taip pat dingstis pamąstyti apie meno, žmonių, šalių likimus.
Kiekvienas knygos "Mados likimai" skyrius rodo nepaprastą susidomėjimą visais gyvenimo aspektais, atsidavimą savo veiklai ir meilę aprašomiems žmonėms.
Aleksandras Vasiljevas entuziastingai pasakoja apie Egipto papuošalus ir šiuolaikinius drabužius, samprotauja apie garsių dizainerių likimus arba menininkų, kurių daugumą pats pažinojo, gyvenimą ir mirtį. Įvairiu laiku parašyti straipsniai parinkti ir pritaikyti šiandienos skaitytojams, o humoras ir vaiskus, atpažįstamas kalbos tonas pradžiugins daugybę Aleksandro Vasiljevo gerbėjų.
Mano nuomonė. Puiki, įtraukianti, šarminga knyga apie madą, jos istoriją ir vystymąsi. Nuo senovės Egipto iki dabartinių laikų. Aišku, daugiausia rašoma apie Rusijos mados istoriją ir kalbama apie žymius Rusijos aktorius ir modistus. Knyga dvelkia gilia pagarba ir nostalgija Rusijos inteligentijai, priešrevoliuciniam laikotarpiui, su švelniu jumoru autoriaus prisiminimuose iškyla pažinoti aktoriai. Nors knygoje talpinamos įvairiu metu ir įvairiuose leidiniuose skelbtos publikacijos, jos sudėliotos taip, kad knyga įgauna vientiso kūrinio formą ir nepaleidžia skaitytojo iki paskutinio puslapio.
Įvertinimas. 5/5
Orkaitę įkaitinau iki 160 laipsnių. Skardą išklojau kepimo popieriumi, patepusi jį šlakeliu aliejaus, sukrėčiau baltymų masę, suformuodama apvalų blyną. Orkaitės temperatūrą sumažinau iki 130 laipsnių ir kepiau apie 1val. 20 min., kol morenginis blynas įgavo šviesiai rusvą (kreminę) spalvą. Morengą vėsti palikau orkaitėje (kepiau iš vakaro, todėl nereikėjo nekantriai laukti, kol atvės).