Kiaušininis likeris

    Prieš dieną kepiau morenginį tortą Sniegena: Morengų ir aguoninio biskvito tortas. Kaip patys suprantate, morenginiam tortui sunaudoju daug kiaušinio baltymo, o kur dėti trynius? Žinia, gerai šeimininkė nieko neišmeta, todėl teko prisiminti jaunystę, kai dažnuose namuose buvo maišomi visokie šamarliakai :) Vienas jų buvo kiaušininis likeris. Pasiskolinu lietuviškos Eurovizijos šūkį: ,,Pabandom iš naujo" ir einu makaluoti likerio.

Reikia:

8 kiaušinių tryniai;

skardinė kondensuoto pieno su cukrumi;

0,5 l degtinės.

   Kiaušinių trynius ištriname iki baltumo. Nesustodami maišyti supilame kondensuotą pieną, Vėliau – degtinę. Gerai viską sumaišome, supilame į grafiną ar užsukamą butelį ir pastatome šaltai dienai kitai. Ragaujame atsakingai, nes labai skanu ;)

Morengų ir aguoninio biskvito tortas

    

Jei norite nustebinti, palepinti, pradžiuginti savo svečius, būtinai iškepkite morenginį tortą. Jis tobulas! Receptą radau Sonatinos receptai (sonatinos-receptai.lt), šiek tiek jį pakoregavau, pasiraitojau rankoves, susirinkau produktus ir kibau į darbą.

                                                                                        Aguoniniam biskvitui reikia:

150 g sviesto

100 g cukraus pudros

1 citrinos tarkuota žievelė

1 a. š. vanilinio cukraus

4 kiaušiniai

100 g miltų

200 g maltų aguonų (pirkau Lidl)

2 v. š. pieno;

1 a. š. kepimo miltelių.

Morengui reikia:
5 kiaušinių baltymai
150 g cukraus;
žiupsnelis citrinos rūgšties

Kremui reikia:
400 g sviesto
2 skardinės (po 397 g) karamelinio kondensuoto pieno (Rududu ar iš Lidl)
1 v. š. kavos (tirpios ar granulėmis) 

Sirupui reikia:
6 v. š. vandens
4 v. š. cukraus
2 v. š. brendžio

    Morengą tortui kepiau iš vakaro. Kiaušinių baltymus atskyriau nuo trynių (trynius padėjau į šaldytuvą – vėliau gaminsiu likerį),  baltymus išplakiau iki putų, tada, toliau plakdama po šaukštą subėriau cukraus pudrą ir citrinos rūgštį (galima ir nedėti, bet man skaniau su rūgštele). Padidinau mikserio greitį iki maksimalaus ir plakiau, kol masė tapo labai standi ir blizgi (apvertus dubenį baltymų masė neiškrinta!). Ant kepimo popieriaus nusibrėžiau du planuojamo torto dydžio (20-24  cm) skersmens apskritimus ir juose paskleidžiau baltymų masę. Kepiau iki 120° C įkaitintoje orkaitėje apie 3 valandas su ventiliavimo funkcija (nevarstyti orkaitės durelių!), kol morengai gražiai iškilo ir tapo traškūs. Iškepusius, tiksliu, išdžiūvusius morengus palikau ataušti orkaitėje per naktį. 

   Kitos dienos rytą kepiau aguoninį biskvitą. Pirmiausia atskyriau kiaušinių trynius nuo baltymų. Minkštą kambario temperatūros sviestą (vakare išėmiau iš šaldytuvo ir palikau virtuvėje per naktį) ištryniau su 50 g cukraus pudros. Įmaišiau citrinos žievelę ir vanilinį cukrų. Po vieną suleidau kiaušinių trynius. Miltus sumaišiau su  kepimo milteliais, tada su aguonomis ir pienu bei atsargiai sudėjau į tešlą. Kiaušinių baltymus išplakiau iki standumo, suberdama likusią cukraus pudrą. Išplaktus baltymus atsargiai įmaišiau į aguonų tešlą ir sukrėčiau į kepimo popieriumi išklotą torto formą (forma turi būti tokio pat skersmens, kaip ir morengai) ir kepiau iki 200° C įkaitintoje orkaitėje 30 – 40 minučių. Iškeptą biskvitą palieku aušti ir tuo metu gaminu kremą. 

   Kremui skirti produktai būtinai turi būti vienodos kambario temperatūros. Sviestą išplakiau iki purumo, tada, nenustodama plakti, po šaukštą sudėjau karamelinį kondensuotą pieną ir įbėriau kavos granules (ar miltelius). Kremas turi būti vientisos konsistencijos.

    Pasiruošiau sirupą:  vandenį užviriau su cukrumi. Sirupui praaušus supyliau brendį.

  Ataušusį biskvitą perpjoviau skersai. Gavau du aguoninius biskvitus. Juos sušlaksčiau paruoštu sirupu ir ėmiausi lipdyti TORTĄ :)

    Vieną aguoninio biskvito sluoksnį aptepiau kremu. Ant viršaus uždėjau morengą, kurį taip pat aptepiau kremu. Toliau vėl kartojame: aguoninis biskvitas, kremas, morengas. Pabaigoje viską aptepame likusiu kremu. Ir viršų, ir šonus. Puošiame kaip mokame, dedame į šaldytuvą iki vakaro (ne trumpiau  kaip 4 valandoms) ir... vaišinamės bei vaišiname draugus!

Burgundiškas jautienos troškinys

  Šį troškinį ragavau prieš dvejus metus viešėdama Paryžiuje, o vakar išdykėlis facebook priminė, kaip buvo skanu. Beliko atgaivinti prisiminimus ir pasigaminti tikrai prancūzišką patiekalą – Bouef bourguignon. 

Reikės: 800 g jautienos;

200 g rūkytos šoninės;

2-3 svogūnų;

2 didelių morkų;

1 saldžiosios paprikos;

2-3 bulvės;

4 skiltelės česnako;

200 g pievagrybių;

1 v. š. pomidorų pastos;

1 v. š. miltų;

250 ml sultinio;

350 ml raudono sauso vyno;

druskos, maltų pipirų; lauro lapelių pagal skonį, aliejaus.

    Jautieną supjaustome nedideliais kubeliais, susmulkiname šoninę. Į įkaitintą keptuvę įpilame šiek tiek aliejaus ir sumetame  jautienos kubelius. Kepame, kol gražiai apskrunda. Išimame ir paliekame. Į keptuvę sumetame pusžiedžias supjaustytą svogūną. Kai svogūnas suminkštėja, sumetame stambiais supjaustytas morkas ir papriką, sutraiškytas česnako skilteles. Vėliau - šoninės gabalėlius, įberiame druskos,  pipirų, lauro lapų. Kai daržovės ir šoninė kiek apkepa, sudedame pomidorų pastą ir supilame sultinį. Suberiame miltus ir gerai išmaišome, kad neliktų gumuliukų.

   Į karščiui atsparų indą suverčiame apkeptus jautienos gabaliukus ir daržovių troškinį, supilame vyną.  Uždengiame. Troškinį dedame į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir pamirštame 3 valandoms. 

   Po 3 valandų nuplauname pievagrybius, perpjauname pusiau ir apkepame. Nulupame bulves ir supjaustome ketvirčiais. Ištraukiame jautienos troškinį, sudedame pievagrybius ir bulves. Vėl dedame į orkaitę ir kepame dar 30-40 minučių, kol suminkštės bulvės. 

    Troškinį ragaujame su raugintais agurkėliais ir keptais pomidoriukais su šakelėmis. Beje, jei bulvių dėjote nedaug, prie troškinio labai tiks bulvių-kalafiorų košė. Ir skanu, ir gražiai atrodo. 

           Bon appétit!

Kim Leine Amžinybės fjordo pranašai

Viršelis. Kim Leine Amžinybės jordo pranašai (Profeterne i Evighedsfjorden), leidykla Kitos knygos, 2019 m., vertė Ieva Toleikytė, 496 p. 

Apie knygą. Sukertopeno kolonija, vakarų Grenlandija, 1793 m. Kažkas nuspiria moterį nuo uolos į jūrą. Kolonijos pastorius danas Mortenas Falkas ilgisi namų. Jam talkinantį grenlandą katechetą degina pyktis ir skausmas. Tarp grenlandų ir kolonistų auga priešiškumas. Kartą per metus čia atplaukia laivas.

 Krašto gilumoje sukyla krikščionys grenlandai, kuriems vadovauja pranašai Habakukas ir jo žmona Marija Magdalena. Jie svajoja apie laisvę, lygybę ir brolybę, būdami už 4 000 km į šiaurės vakarus nuo Paryžiaus ir prancūzų revoliucijos. Morteną Falką drasko dilema: ar paklusti danų valdžiai, ar atsiduoti svaiginančioms grenlandų svajonėms apie laisvę?

  Romaną „Amžinybės fjordo pranašai" įkvėpė tikri įvykiai plačioje danų karalystėje XVIII a. pabaigoje. Knygos personažai vaikšto šurmuliuojančiomis Kopenhagos gatvėmis ir suledėjusiomis Grenlandijos dykvietėmis, jie keliauja jūra ir medžioja banginius, pėsčiomis pereina Norvegiją ir tampa didžiojo Kopenhagos gaisro 1795 m. liudininkais.

  „Amžinybės fjordo pranašai" yra monumentalus pasakojimas apie skirtingų kultūrų susidūrimą, apie galimybę rasti namus ir didžiąją svajonę apie laisvę.

   „Amžinybės fjordo pranašai" yra ketvirtasis autoriaus romanas. Be kitų svarbių įvertinimų, 2013 m. jis gavo prestižinį Šiaurės ministrų tarybos apdovanojimą. Knyga yra pirmoji trilogijos apie skausmingus ir iš naujo permąstomus Danijos santykius su Grenlandija dalis.

    Mano nuomonė. Yra tokios knygos, kurias skaityti smagu, tačiau perskaičius greit pasimiršta, ir yra tokios knygos kaip ši, kurios ilgai išlieka atmintyje. 

    Niūrūs viduramžiai. Bažnyčia daro vis didesnę įtaką žmonių gyvenimams, jos tarnai prasibrauna į nuošaliausius pasaulio kampelius. Į tolimą, Dievo apleistą Grenlandijos salą atvyksta jaunas pastorius Mortenas Falkas, pasiryžęs nugalėti čia kerojančią stabmeldystę ir  skleisti Dievo žodį tarp laukinių. Tačiau susidūręs su vietinių žmonių papročiais, jų išgyvenimo atšiauriomis sąlygomis galimybėmis, jų tikėjimu gamtos jėgomis, Mortenas Falkas ima abejoti savo bažnyčios skleidžiama tiesa. Grenlandija tampa jo gyvenimo dalimi.

       Knygos tekstas tarsi juodas apsiaustas pamažu apgaubia skaitytoją ir nugramzdina į niūrius viduramžius: purvas, nepriteklius, raganų teismai... Kuo toliau skaitai, tuo labiau grimzti. Pasijunti, tarsi gyventum tais laikais, kai utėlės galvoje buvo pats natūraliausias dalykas. Kelios dienos visiško atitrūkimo nuo civilizacijos ir dar kelios savaitės apmąstymų  apie potyrius skaitant – štai kokie tie Amžinybės fjordo pranašai.