Viršelis. Romas Treinys Dziedas, leidykla Tyto alba, 2018 m., 344 psl.
Apie knygą. „Dziedas“ – vienintelis teatro šviesų dailininko Romo Treinio romanas, pasakojantis apie škotų šeimos istoriją Lietuvoje ir tragiškus Lietuvos istorijos tarpsnius.
XVII a. į Kėdainius atsikrausto netikėti svečiai iš tolimosios ir ūkanotosios Škotijos. Ramsay klano pirmtakas Edgaras Ramsay – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jono Karolio Chodkevičiaus bičiulis, kartu su pastaruoju nuolat papuolantis į pačius įvairiausius nuotykius. Jo palikuonis Tomas Ramsay XIX a. prisijungia prie Napoleono kariuomenės, nors žino, kad ši pasmerkta pralaimėjimui. Gyvenamo laikmečio žymėmis pažymėti abu škotai kovoja dėl garbės, myli, kankinasi, prekiauja, plėšikauja, tačiau dėl Lietuvos yra pasirengę paguldyti galvą. Giminės palikuonys iš Ramsay tampa Ramzomis, o jų istorija tampa Lietuvos istorija.
Kėdainiuose vykstančios dramos persipina su XX a. Dzūkijos tikrove. Merkys kaimelį dalina į Lietuvą ir Lenkiją, tačiau abiejose upės pusėse žmonėms kyla tie patys iššūkiai, užgriūna tos pačios problemos ir negandos. Kaimo kasdienybę randais ženklina karas, kurio pasekmės jaučiamos ir pokario metais. Istorijos vingiai brėžia liniją tarp žmonių – tarp lietuvių ir žydų, partizanų ir kolaborantų, likusių ir ištremtų. Tačiau ir čia esama vietos meilei ir vilčiai. Mažame Dzūkijos kaime sutelpa viso pasaulio tragizmas. Jį išreiškia pagrindinis romano herojus Dziedas. Jo pasakojimas atmieštas ironija ir sarkazmu, tačiau tik taip galima kalbėti apie skaudžiausius dalykus.
Romano „Dziedas“ rankraštis, kaip matyti iš jame esančių datų, užbaigtas 2009-2010 metais, tačiau iki leidyklos jis keliavo bene septynerius metus. Jį skaitinėjo artimiausi Romo Treinio bičiuliai, kol kūrinys atsitiktinai pasiekė dailininko Algio Griškevičiaus rankas. Vyrai susitiko pastarajam atidarant parodą Merkinėje ir Romas Treinys užsiminė apie knygą. Nuo šio momento viskas vyko žaibiškai – skambutis leidyklai ir rankraštis jau atiduotas spaudai.
Romui Treiniui teatras buvo visas jo gyvenimas – kad galėtų dirbti su jaunuoju Eimuntu Nekrošiumi, jis matė studijas, įsidarbino Jaunimo teatre, kur pirmiausia buvo asistentu, o vėliau tapo šviesų dailininku. Jis buvo išskirtinė asmenybė, kuri savo gyvenimą paaukojo teatrui, o su Eimunto Nekrošiaus spektakliais apkeliavo pusę pasaulio. Tačiau galiausiai apsigyveno Mardasavo kaime Dzūkijoje, kur ir parašė vienintelį romaną „Dziedas“.
Mano nuomonė. Pastaruoju metu gan dažnai į rankas paimu lietuvių autorių knygas, kurios mane vis labiau žavi. Ne išimtis ir Romo Treinio ,,Dziedas". Siužetas persipina amžių sandūrose: čia klausomės šiandienos Dziedo postringavimų, čia jau stebime Edgaro Ramsay atvykimo į viduramžių Lietuvą istoriją, kitame puslapyje jau Tadas, Edgaro anūkas, kaunasi Napoleono kariaunoje, o tada vėl grįžtame prie Plunksnelės, kaimo šposininko, tragiško likimo. Taip ir sukasi gyvenimo ratas... Skaitydama Edgaro Ramsay nuotykius ne kartą pagalvojau, kad šis škotas galėtų drąsiai pretenduoti į D'Artanjano draugus. Ne mažiau karštas kraujas kunkuliavo ir jo anūko Tado gyslomis. O ir Dziedo portretas niekuo nenusileidžia spalvingumu egzotiškiems škotams.
Labai patraukli, linksmai graudi, sakyčiau, filmografiška knyga. Realūs istoriniai faktai persipinantys su autoriaus išmislais priverčia skaitytoją giliau pažvelgti į savo krašto istoriją, o dzūkiškos kalbos grožis leidžia pasidžiaugti neišsenkamais liaudies išminties klodais. Jau pabaigusi knygą, supratau, kad ją mielai skaityčiau dar kartą, o toks noras kyla labai retai. Todėl drąsiai galiu rekomenduoti – susipažinkite su Dziedu, pasiklausykite jo istorijų!
