Carmen Bin Ladin Mano gyvenimas Saudo Arabijoje: kita karalystės pusė

 

Vienas sakinys.  Kad ir kur eitų, su savimi jos visur nešėsi savo karalystę, - o ten būti aš nenorėjau.
 

  Žanras. Biografijos /memuarai.

  Viršelis. Carmen bin Ladin. Mano gyvenimas Saudo Arabijoje: kita karalystės pusė (Inside the Kingdom: My Life in Saudi Arabia), leidykla Alma littera, 2009 m., iš anglų kalbos vertė Leonas Judelevičius, 208 puslapiai.

  Apie autorių. Carmen bin Ladin gimė 1950 m. Lozanoje, Šveicarijoje. Jos tėvas buvo šveicaras, motina - persė. Studijuodama JAV susipažino su Yeslam bin Laden (Osamos bin Ladeno brolio). 1974 m. ištekėjo ir persikėlė gyventi į Saudo Arabiją. Susilaukė trijų dukterų: Vafos, Nadžijos ir Nur. 1988 m. su dukromis grįžo gyventi į Ženevą, kur pradėjo skirybų procesą su Yeslam bin Laden.  2004 metais išleido knygą ,,Mano gyvenimas Saudo Arabijoje: kita karalystės pusė".

  Siužetas. Carmen bin Ladin pasakojimas perkelia mus į vieną iš galingiausių, slapčiausių ir regresyviausių karalysčių pasaulyje. Autorė, ištekėjusi už Jeslamo Bin Ladino, atsidūrė didžiulio ir sudėtingo klano viduje, visuomenėje, kurios ji iki tol nepažinojo ir nesuprato. Knygoje pasakojamas šios moters gyvenimas Saudo Arabijoje, prisimenami rugsėjo 11-osios įvykiai.

„Pasakojimas, perkeliantis mus į pačią Saudo Arabijos valdančiosios klasės širdį ir į turto pertekusius Bin Ladenų genties patriarcho namus. Pinigai plaukia, moterys vertos kiek kupranugaris, tarnai – kur kas mažiau, alkoholis draudžiamas, plėšikams nukertamos rankos, viešpatauja vahabitų islamas, kuris su kiekviena diena vis stiprėja. Viduramžių dykumoje, su gausybe dolerių.

 Ji pabėgo iš klano, kovojo gelbėdama vaikus,  viešai pasmerkė Osamą ir kritikavo Saudo Arabiją – tai tikrai daug.“

LE FIGARO

 

„Kita karalystės pusė. Mano gyvenimas Saudo Arabijoje“ atskleidžia karčią Carmen Bin Ladin santuokos istoriją, drauge nuostabiai ryškiai kalba apie tai, koks yra gyvenimas griežčiausiose musulmonų pasaulio teritorijose... Autorės sąžiningumas, jautrumas kultūros detalėms ir nuoširdi pagarba kai kuriems jos arabams giminaičiams sustiprina jos žodžius, Tai ne kerštinga „išklosiu viską“ tipo knyga, o drąsios moters pasakojimas apie išsivadavimą atsisakant nepakantumo ir renkantis laisvę.“

TIME OUT NEW YORK

 

„Šešėliniai verslo sandoriai, kovos tarp brolių dėl valdžios, ryšiai su karališkąja šeima ir parama labiausiai ieškomam planetos teroristui... Savo knygoje Carmen atskleidžia gilias galingiausio Saudo Arabijos klano paslaptis.“

VSD

  Mano nuomonė. Knyga vienkartiniam pasiskaitymui ir gana paviršutiniškai pažinčiai su gyvenimu Saudo Arabijoje. Pasakymas, kad ,,savo knygoje Carmen atskleidžia gilias galingiausio Saudo Arabijos klano paslaptis“ tikrai neatitinka tiesos. Taip, knygoje pateikiami kai kurie arabų moterų gyvenimo niuansai, atskleidžiamas dvipusis turtingiausių arabų šeimų (daugumoje vyriškosios pusės)gyvenimas, šiek tiek praveriama širma, dengianti Bin Laden šeimos užkulisius - tik tiek. Parašyta lengvai skaitoma kalba, be pykčio ar pagiežos,  su moteriškais padejavimais: buvau jauna..., įsimylėjau..., jei būčiau žinojusi..., dėl savo dukryčių...  Manau, jei pasaulio nebūtų sudrebinę rugsėjo 11-osios įvykiai, ši knyga nebūtų parašyta. Ji atsirado iš poreikio apsiginti, įrodyti, kad autorė nepriklauso Bin Laden šeimos klanui, o ne iš poreikio praskleisti uždangą, skiriančią Saudo Arabiją nuo vakarų pasaulio. Tikėjausi kažko daugiau. 

 

  Įvertinimas. 2/5

Tadeusz Dolega-Mostowicz Aukštieji slenksčiai

Vienas sakinys. ,, Ir tai, ko trokštame, visuomet dabiname visomis vaivorykštės splavomis. Svajoti apie paprastus dalykus yra neįmanoma. Bent jau tasai, kuris svajoja, savo svajonių objekto niekada nelaiko pilku, banaliu, kasdienišku. Tikslas visuomet yra idealizuojamas, ir visuomet, jei tą tikslą pasieki, jis tavo lūkesčių nepateisina."   
                                                                                                 

   Žanras. Melodrama.

   Viršelis. Tadeusz Dolega-Mostowicz  Aukštieji slenksčiai (Zlota Maska. Wysokie Progi), leidykla ANDRENA DICTUM, 1988 m., 447 puslapiai, iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė.

   Autorius. Mostowicz Tadeusz gimė 1898 m. Okunevo kaime, netoli Vitebsko, turtingo teisininko šeimoje. Gimnaziją būsimas rašytojas baigė 1915 m. Vilniuje, vėliau studijavo teisę  Kijevo universitete. Ten jis įsitraukė į vietos pogrindinę organizaciją Polska Organizacja Wojskowa. Po Spalio revoliucijos Okunevo kaimas atiteko bolševikamas ir  Mostowicz šeima persikėlė į Lenkiją, kur jie nusipirko mažą kaimelį. 1918 m. Tadeusz išvyko į Varšuvą ir kur įstojo į Lenkijos kariuomenę. 1919-1921 kare kaip savanoris kovojo lenkų pusėje prieš bolševikus,  1922 m. buvo demobilizuotas ir pradėjo dirbti spaustuvėje bei rašyti staripsnius laikraščiams. Nuo 1925 m. buvo dienraščio "Rzeczpospolita" (Respublika), vieno iš įtakingiausių laikraščių Lenkijoje, korespondentu. Tuo metu jis pradėjo pasirašinėti slapyvardžiu "Dolega"  ir skelbti trumpus apsakymus, kurie susilaukė nemažo populiarumo. 1928 m. metė darbą ir atsidėjo tik kūrybai. Po metų baigė romaną ,,Ostatnia Brygada" ir 1930 m. paskelbė jį spaudoje. Šis romanas didelio populiarumo nepelnė, tačiau 1932 m. pasirodęs romanas ,,Kariera Nikodema Dyzmy" rašytoją išgarsino visoje Lenkijoje. Vėlesnė jo kūryba - Kiwony (1932), Prokurator Alicja Horn (1933), Bracia Dalcz i Ska (1933), Trzecia plec (1934), Swiat pani  Malinowskiej (1934), Zlota Maska (1935),Wysokie Progi (1935),  Doktor Murek zredukowany ir  Drugie zycie doktora Murka (1936),  Znachor (1937), Trzy serca (1938), Profesor Wilczur (1939), Pamiętnik pani Hanki (1939) – buvo skaitytojų mėgiama ir vertinama labai palankiai. Mostowicz buvo labai produktyvus rašytojas, parašydavo po 2 romanus per metus. Jo romanai buvo tokie populiarūs, kad susilaukė ne vienos ekranizacijos. Jo mėnesinės pajamos siekė net 15.000 zlotų. 1939 metais Dolega-Mostowicz vėl stojo kariauti lenkų armijos gretose ir tais pačiais metais žuvo pasienio miestelyje Kuty pietryčių Lenkijoje. 1978 m. jo palaikai buvo pergabenti į Varšuvą ir palaidoti Powazki kapinėse.

   Siužetas trumpai.  Knygoje spausdinami du romanai "Auksinė kaukė" ir "Aukštieji slenksčiai", kuriuos sieja pagrindinė herojė Magdalena Nečajuvna. Jauna, energinga, talentinga mergina tampa garsia artiste, atrodytų, sėkmingai išteka. Bet ar ji laiminga? Melodramiškas siužetas, netikėti gyvenimo vingiai, įdomūs personažai - tokie būdingi žymaus prozininko kūrybai, primins Lietuvos skaitytojams pažįstamus "Žiniuonio"  filmo herojus.

   Mano nuomonė. Romano kalba ir stilistika mane ,,užkabino" nuo pirmų sakinių. Labai vaizdžiai, nepraleisdamas nei menkiausios detalės  autorius pirmuose puslapiuose mus supažindina su pono Antonio Nečajaus rytu mėsinėje. Atrodo, turėtų būti nuobodu skaityti kelis lapus aprašymo, bet kalba tokia lengva, taip įtaigiai parašyta, jog rodos ne skaitai, o žiūri filmą. Taip susipažįstame su jauniausia Nečajaus dukra Magdalena, kuriai darbas  tėvo mėsinėje tėra didžiulė kančia, jos visos mintys ir svajos teatre. Jos siekiai būti nepriklausoma, turtinga ir mylima - abiejų romanų varomoji jėga. Romane parodomi ne itin gražūs teatro užkuliai, aktorių pasipūtimas ir arogancija, daug diskutuojama apie auksinį to meto Lenkijos jaunimą,  apie bajorų tuštybę ir tinginystę, apie jų apsimestinai spindintį gyvenimą viešumoje, kai tuo tarpu dvarai parduodami iš varžytinių. Knygoje atsispindi tas tarpukario laikotarpis, kuris man yra pats įdomiausias, laikotarpis, kai keičiasi vertybės, kai žlunga nusistovėję tradicijos, o naujosios dar neranda sau vietos visuomenėje.

   Sakyčiau, nepaisant sunkiai ištariamų pavardžių (o dar lenkai nori jas įteisinti!!),  geras moteriškas romanas.

 

Įvertinimas. 4/5