Canelés (Cannelés) De Bordeaux – toks yra originalus šių dviejų kąsnių prancūziškų pyragėlių pavadinimas. Šis gardėsis kilęs iš Bordo miesto, jo atsiradimo istorija siekia kelis šimtus metų. Viena iš legendų apie kaneles pasakoja, kad tai vienuolių sugalvotas saldumynas. Vienuolės kepdavo kaneles ir parduodavo, o už gautus pinigus šelpdavo varguolius. Vienuolės produktus gaudavo iš vietinių ūkininkų – vyndariai dovanodavo kiaušinių trynių, kadangi vyno gamyboje buvo naudojami tik baltymai drumzlėms nusodinti, uoste iš atplukdytų laivų gaudavo miltų ir romo, kuriuo gardindavo kaneles. Sakoma, jog tuometiniai pyragėliai net nebuvo panašūs į šiandien visų taip mėgstamą desertą, tačiau vadinami jie buvo labai panašiai: „canelas“ arba „camelions“. Šie pyragėliai tapo tokie populiarūs, jog kepėjai ėmė specializuotis būtent jų kepime. Laikui bėgant, pyragėlių kepėjams buvo suteiktas „Canauliers“ vardas. XIX a. „Canauliers“ vardas dingo iš istorijos puslapių ir atgimė tik XX a., kai vienas nežinomas Prancūzijos kepėjas vėl ėmė kepti pyragėlius pagal senąjį receptą. Prancūzijoje Canelés (Cannelés) de Bordeaux yra valgomос pusryčiams, desertui arba tiesiog kaip užkandis. Kanelės gali būti trijų, griežtai nustatytų dydžių: le petit – kąsnelis 17 g, le moyen – priešpiečių 30 g ir le grand – tradicinė kanelė, sverianti 60 g.
Šiandien Canelés (Cannelés) de Bordeaux yra tokios populiarios, jų galima įsigyti kiekvienoje kepyklėlėje. Tačiau aš norėjau pabandyti pati išsikepti šį prancūzišką skanėstą, todėl nusipirkau formą ir neatidėliodama ėmiausi darbo.
Naminėms kanelėms reikės:
0,5 l pieno (3,2 proc);
50 g sviesto;
2 kiaušinių;
2 kiaušinių trynių;
120 g. miltų;
190 g cukraus;
1 v. š. brendžio (tradiciškai pilamas romas, tačiau aš jo neturėjau);
1 a. š. vanilės esencijos;
žiupsnelio druskos.
Pieną ir sviestą sudedam į vieną puodą, užverdam.
Miltus sumaišome su cukrumi ir druska.
Kiaušinius ir kiaušinių trynius suplakam rankiniu plakikliu. Į kiaušinių masę įmaišome miltų ir cukraus mišinį, tada, po truputį, pilame pravėsusį pieną su sviestu. Maišome iki tol, kol neliks jokių gumuliukų. Tešla gaunasi skysta, bet tokia ir turi būti.
Įmaišome romą (aš pyliau brendį) ir vanilės esenciją. Dubenį apdengiame maistine plėvele ir paliekame šaldytuve parai, na, mažiausiai per naktį.
Po paros traukiame tešlą, gerai išmaišome ir supilstome į formeles. Jei formelės silikoninės - nereikia niekuo tepti, jei metalinės – prieš pilant tešlą, formeles patepame sviestu. Pilti patogiausia iš kokio nors indo su piltuvėliu, nes tešla labai skysta. Formelių jokiu būdu nepripildome iki pat viršaus, nes kanelės kepdamos padidėja.
Pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 230 laipsnių viršus-apačia. Kepame 10-15 minučių, tada sumažiname temperatūrą iki 180 laipsnių ir dar kepame 45 minutes, kol viršus paruduoja. Jei kanelės pradeda ,,degti" jas perkeliame į žemesnę orkaitės lentyną.
Iš nurodyto kiekio tešlos išeina apie 30-40 le petit kanelių. Gardžių potyrių!
