Lucinda Riley Septynios seserys. Majos istorija

Viršelis. Lucinda Riley Septynios seserys. Majos istorija (The Seven Sisters), leidykla Tyto ala, 2016 m., iš anglų kalbos vertė Kristina Miliūnienė, 588 psl.

Apie knygą. „Septynios seserys. Majos istorija“ – tai romanas apie Mają, pirmąją iš septynių seserų, pavadintų Plejadžių žvaigždyno žvaigždžių vardais. Maja – vyriausia iš šešių įvaikintų seserų. Tėvui mirus, visos vėl susirenka į pasakiškus vaikystės namus prie Ženevos ežero – bet tėvo valia laidotuvės jau įvyko, o kiekviena iš seserų gauna po voką ir nuorodą su paslaptingomis koordinatėmis. Jos nuveda Mają į Braziliją, kur galbūt gyvena tikroji jos šeima. Ir ten, Rio de Žaneire, prasideda Majos istorija: iš laiškų ir susitikimų ji atkuria jaudinančią savo prosenelės praeitį. 

    Rio, 1927-ieji. Turtinga gražuolė Izabelė tekinama už aristokrato Gustavo. Bet prieš vestuves ji labai nori pamatyti Senąjį Pasaulį ir visus jo meno lobius… Draugės tėvas architektas projektuoja Kristaus Atpirkėjo statulą ir vyksta į Europą ieškoti skulptoriaus, kuris galėtų įkūnyti jo viziją. Puiki proga Izabelei išvysti Paryžių, o ten – Monparnasas, meno mokyklos studentai ir skulptoriaus, kuriančio Kristaus skulptūrą, padėjėjas Loranas. Izabelė supranta, kad be Lorano gyventi nebegali. Bet ji privalo grįžti į Rio ir tekėti…
    Majos ir Izabelės likimai susipynę. Praeitis veikia dabartį.
   Pirmoji iš septynių seserų sužino savo likimą ir suranda savo laimę. Kas laukia kitų? „Septynios seserys. Majos istorija“ – tai tik pradžia.

 Lucinda Riley,  rašytoja ir aktorė,  gimė 1966 m. Lisberne, Šiaurės Airijoje. Pirmuosius savo gyvenimo metus praleido Drumbego kaime netoli Belfasto. Būdama 14-os metų ji persikėlė į Londoną į specialią dramos ir baleto mokyklą. Būdama 16-os gavo savo pirmąjį svarbų televizijos vaidmenį BBC adaptacijoje "The Story of the Treasure Seekers", o netrukus po to vaidmenį ,,Auf Wiedersehen Pet". Aktorės karjera tęsėsi septynerius metus, tačiau liga privertė pasitraukti iš kino industrijos sulaukus vos 23 metų. Tuomet savo talentą ji nukreipė į rašymą. Pirmasis romanas "Įsimylėjėliai ir žaidėjai" buvo išleistas 1992 m. Didžiausio populiarumo tarp skaitytojų susilaukė jos romanų serija ,,Septynios seserys". 

    2017 m. L. Riley viešėjo Vilniaus knygų mugėje. o šiemet, pasirodžius naujai ,,Septynių seserų" ciklo knygai ,,Dingusi sesuo", davė specialų intervių Lietuvos skaitytojams, kuriame pasižadėjo dar kartą atvykti į Lietuvą. Deja, 2021 m. birželio 21 d, po sunkios ligos, L. Riley mirė.

2017 metais L.Riley viešėjo Vilniaus knygų mugėje, o šiemet pasirodžius naujai knygai davė specialų Lietuvos skaitytojams skirtą interviu, kuris baigiasi rašytojos pažadu dar kartą atvykti į Lietuvą.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/kultura/literatura/2021/06/11/news/mire-pasaulinio-bestselerio-septynios-seserys-autore-lucinda-riley-19710017

2017 metais L.Riley viešėjo Vilniaus knygų mugėje, o šiemet pasirodžius naujai knygai davė specialų Lietuvos skaitytojams skirtą interviu, kuris baigiasi rašytojos pažadu dar kartą atvykti į Lietuvą.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/kultura/literatura/2021/06/11/news/mire-pasaulinio-bestselerio-septynios-seserys-autore-lucinda-riley-19710017

2017 metais L.Riley viešėjo Vilniaus knygų mugėje, o šiemet pasirodžius naujai knygai davė specialų Lietuvos skaitytojams skirtą interviu, kuris baigiasi rašytojos pažadu dar kartą atvykti į Lietuvą.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/kultura/literatura/2021/06/11/news/mire-pasaulinio-bestselerio-septynios-seserys-autore-lucinda-riley-19710017

    Mano nuomonė.  Pagaliau ir aš perskaičiau visų išliaupsintos serijos apie septynias seseris pirmąją  knygą ,,Majos istorija". Pats siužetas padalintas į dvi istorijas – dabar ir seniau. Man įdomesnė dalis, kuri pasakoja, kas buvo seniau. Tiesiog prarijau istoriją apie Kristaus Atpirkėjo statulos statybą Rio de Žaneire ant Korkovado kalno. Vėliau apie tai skaitinėjau internete ir domėjausi faktais, apie šio Naujojo pasaulio stebuklo sukūrimą.

    Šių dienų istorija taip pat įdomi, tik, sakyčiau, kiek ištęsta. Labai jau ilga įžanga, kol prisikasi prie istorijos ašies, pabosta versti lapus. Tačiau apčiuopus istorijos esmę, pajunti tikrą skaitymo malonumą – parašyta labai lengvai, akys tiesiog smagiai plaukia per tekstą, niekur neužkliūna. Viskas taip paprasta ir lengva. Nėra kada sustoti. Skaitai skaitai ir ... jau paskutinis puslapis. Įdomu, kokį įspūdį paliks antroji serijos knyga? Einu skaityti.

Alan Brennert Molokajo salos dukra

    Viršelis. Alan Brennert Molokajo salos dukra ( Daughter of Moloka'i ), leidykla Alma littera, 2020 m., iš anglų kalbos vertė Renata Valotkienė, 416 psl.

   Knygą galima įsigyti Patogupirkti internetiniame knygyne.

     Apie knygą. Ruta gyvena Havajų salų našlaičių namuose. Mama jos atsisakė tikrai ne savo noru. Ji sirgo raupais, o raupsuotieji tuo metu buvo izoliuoti Molokajo salose. Kūdikiai augo vaikų namuose, o per metus nepasirodžius jokiems ligos simptomams, jie būdavo atiduodami įvaikinti.

   Mažoji Ruta visiškai prarado viltį būti įvaikinta, nes ji yra kitokia – pusiau havajietė, pusiau japonė ir iš kitų išsiskiria savo išvaizda. Vieną dieną vaikų namuose apsilankiusi japonų šeima tiesiog įsimyli mergaitę – jie turi tris sūnus, bet visada svajojo apie dukrą. Taip Ruta pagaliau įgyja namus. Tikrus namus. Su broliais ir asmenine erdve virš naujosios tėčio medžio gaminių parduotuvės.

   Šeimos tėvas sulaukia brolio laiško, kuris kviečia jį kartu su šeima atvykti į Kaliforniją ir kartu užsiimti braškių bei vynuogių auginimo verslu. Deja, persikrausčiusi į žemyną šeima susiduria su itin dideliu rasizmu, o brolio laiškai atskleidė ne visą tiesą. Visgi jie bando įsitvirtinti.

   Tačiau viską pakeičia Antrasis pasaulinis karas ir Perl Harboro ataka. Tuo metu Ruta jau yra suaugusi ir laimingai ištekėjusi. JAV valdžios įsakymu visi japonų kilmės žmonės buvo laikomi šalies priešais ir išvežami į internuotųjų stovyklas.

   Romane „Molokajo salos dukra“ atskleidžiama vienos šeimos istorija, visuomenės susiskaldymas, bandymas nenužmogėti žiauriomis sąlygomis, siekis susikurti namus ir susirasti draugų bet kokiomis aplinkybėmis. Tai knyga apie žmogiškumą ir apie skaudžią Amerikos japonų patirtį šalyje, kurią jie laikė sava. Taip pat tai istorija apie stiprias moteris, motinystę ir draugystę.

     Alan Brennert gimė 1954-tais metais. Jis yra amerikiečių rašytojas, televizijos laidų prodiuseris ir scenarijų autorius. Autoriaus kurti serialai yra laimėję Emmi apdovanojimų. Alan Brennet parašė aštuonias knygas. Jo istoriniai romanai apie Havajų salas pelnė keletą literatūrinių apdovanojimų bei tapo bestseleriais.

     Mano nuomonė. ,,Ji buvo hapa, pusė, ne visa. Pusė sausainio, o kas tokios norės?" Jūs žinote, kas yra hapa? Aš nežinojau. Pasirodo, tai pusiau japonas, pusiau havajietis, tai žmogus, nepritampantis nei prie vienų, nei prie kitų. Tokia buvo Ruta. Tačiau ne vien kilmė lėmė jos nepritapimą, ji buvo raupsuotųjų vaikas, o tokių vaikų niekas nenorėjo, mat bijojo užkrato.

    O ar žinote, kad japonų emigrantai Amerikoje buvo atstumtieji, o po Perl Harboro daugelis jų atsidūrė internuotojų stovyklose. Su jais buvo elgiamasi, kaip su žydais Europoje. Na, gal kiek švelniau, nebuvo masinių žudynių, tačiau gyvenimo sąlygos buvo nežmoniškos, daug jų taip ir mirė nesulaukę stovyklų panaikinimo. Apie štai tokius Havajus ir tokią Ameriką kalbama knygoje. Taip, Havajuose yra geltono smėlio paplūdimiai, saulė ir gėlės, tačiau knygoje piešiama rūsti realybė užgožia tą gamtos grožį. Knygoje veiksmas vyksta šių istorinių įvykių fone, tiksliau jie ir nulemia herojų likimus. Tačiau visos negandos ir skriaudos pasimiršta, kai šalia yra šeima, kai savo liūdesiu ar džiaugsmu gali pasidalinti su artimais žmonėmis. Knyga ne tik informatyvi, ji labai šilta ir teikianti optimizmo, nepaisant nieko.

Rydahl & Kazinski Undinėlės mirtis

   Viršelis. Rydahl & Kazinski Undinėlės mirtis (Mordet på en havfrue), leidykla Baltos lankos, 2020 m., iš danų kalbos vertė Ieva Toleikytė, 496 psl.

  Knygą galima įsigyti  internetiniame knygyne Patogupirkti

   Apie knygą.  Hansas Kristianas Andersenas atvyko į Kopenhagą turėdamas vienintelį tikslą – kurti ir savo menu šlovinti Aukščiausiąjį. Tačiau dabar jis – pagarsėjęs Kopenhagos keistuolis, niekad pripažinimo nepelnęs poetas. Jau kuris laikas kišenėse švilpauja vėjai, o aukštuomenė demonstratyviai juokiasi tiesiai į akis. Nuo visiškos pražūties gelbsti tik pasiturinčios Kolinų šeimos protekcija. Tačiau ir jų galia susvyruoja, kai Anderseną apkaltina žiauriai išniekinus ir nužudžius Gatvelyno nuodėmių namuose gyvenusią prostitutę Aną.

   Andersenas dievagojasi esąs nekaltas. Bet juo niekas netiki – tik šis keistuolis galėtų įvykdyti kraupų nusikaltimą. Hansui Kristianui lieka viena išeitis: maldauti įtakingų asmenų, kad jam būtų suteikta galimybė įrodyti nekaltumą. O tam prireiks ne tik pasinerti į tamsiausius, alkoholiu ir išmatomis dvokiančius Kopenhagos užkampius, bet ir įtikinti prisijungti užvis labiausiai jo nekenčiantį žmogų – nužudytosios Anos seserį Molę. Keistajai detektyvų porai duodamos trys dienos: arba ras nusikaltėlį, arba, įtūžusios minios džiaugsmui, Hanso Kristiano galva lėks nuo pečių. 

   Rydahl & Kazinski – pseudonimas, po kuriuo slepiasi trys žymūs danų autoriai: Thomas Rydahl, Anders Rønnow Klarlund ir Jacob Weinreich. Visi jie yra sukūrę populiarių detektyvų ir trilerio žanro knygų, o „Undinėlės mirtis“ – pirmas bendras kolektyvo debiutas.

   Mano nuomonė. Knygą paėmiau iš bibliotekos visiškai nenumanydama, apie ką ji. Tačiau jau nuo pirmo puslapio ji mane įtraukė, nukėlė į XIX a. Kopenhagą ir joje verdantį gyvenimą. Neįtikėtina, kaip skiriasi šiandienos Kopenhaga nuo aprašomos - skurdas, purvas, dvokas, ligos. Labiausiai užkabino ne pats detektyvinis siužetas (žinoma, ir jį įdomu buvo sekti), o autorių fantazijos H.K. Anderseno kūrinių tema – alavinis kareivėlis, mergaitė su degtukais, kalbanti žvakė ir, be abejonės, undinėlė. Rydahl & Kazinski sufantazuota pasakos apie undinėlę atsiradimo istorija yra labai originali, ir kas galėtų paneigti, jog taip nebuvo? Tiesą sakant, net  negalėjau pagalvoti apie tokį knygos siužeto posūkį. Visiškai netikėta.

    Negalėčiau pasakyti, kad tai geriausia šiais metais perskaityta knyga, bet kad originaliausia, tai tikrai. Knygos autorių tandemas tikrai vertas pagyrų.