Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2015 m. sausio 29 d., ketvirtadienis

Skanaus ketvirtadienio: žuvis lenkiškam padaže su kepintais ryžiais

Ketvirtadienis. Pamenu, tą savaitės dieną visi Vilniaus restoranai savo lankytojams siūlydavo žuvies patiekalus. Skaniausia buvo ,,Lokio" restorane gaminama žuvis lenkiškam padaže. Todėl šiandien pati bandysiu gaminti šį nostalgiškų prisiminimų patiekalą, pasitelkdama dar senesnę nei aš pati esu knygą :)
 
   Produktai troškintai žuviai:
1 kg žuvies (lydekos ar menkės) file;
stiklinė pieno;
1 didelis svogūnas;
3-4 pipirai (nemalti);
3-4 lauro lapai;
druska.
   Produktai lenkiškam padažui:
3 virti kiaušiniai;
50 g sviesto;
keli petražolių stiebeliai;
šaukštas citrinos sulčių;
druska, malti pipirai.
   Produktai garnyrui:
200 g mėgstamų ryžių;
80 g sviesto;
200 g žirnelių (šaldytų ar žalių);
ciberžolės miltelių.
 
   Žuvį supjaustome dideliais gabalais, dedame į puodą ir užpilame šaltu vandeniu. Užverdame. Vandenį nupilame. Tuomet ant žuvies užberiame supjaustytą svogūną, sumetame pipirus ir lauro lapus, supilame pieną (pieno pilame tiek, kad vos apsemtų žuvį), padruskiname. Troškiname apie 15 min. ant silpnos ugnies. 
   Kol žuvis troškinasi, gaminame padažą. Labai smulkiai sukapojame kiaušinius ir petražoles. Visa tai apkepame išlydytame svieste. Pagardiname citrinos sultimis, pipiriukais ir druska. Jei padažas per tirštas, jį galima atskiesti pienu, kuriame troškinosi žuvis. 
   Ryžius garnyrui išverdame pasūdytame vandenyje. Sviestą išlydome didelėje keptuvėje ir šiek tiek apkepame žirnelius (šaldytų žirnelių atšildyti nereikia). Tuomet į keptuvę suberiame išvirtus ir gerai nuvarvintus ryžius,  paskaniname ciberžolės milteliais, išmaišome ir apkepame.
   Žuvį kiaurasamčiu ištraukiame iš pieno tyrės, nuvarviname ir dedame ant lėkštės, apipilame padažu, šalia įkrauname keptų ryžių, papuošiame riekele citrinos.
    Skanaus ketvirtadienio!   

2015 m. sausio 27 d., antradienis

Žirnių ir riešutų maltiniai (falafeliai)

    Eilinį kartą galvodama ką pagaminti pietums ir skaitinėdama blogus užtikau falafelių receptą ir susidomėjau.  Kaip teigia vikipedija, falafeliai (arab. فلافل‎ = falāfel) – aliejuje kepamas patiekalas, sudarytas iš avinžirnių ir/arba pupų miltų.  Falafeliai kildinami iš Egipto, manoma, kad koptai pasninko metu jais pakeisdavę mėsą. Vėliau šis patiekalas paplito po daugelį Artimųjų Rytų kraštų ir dabar ten yra populiarus užkandis. Arabų šalyse ramadano metu falafeliai dažnai patiekiami iftar – saulėlydžio vakarienės – metu. Dabar falafeliai populiarūs ir daugelyje Vakarų šalių.
   Puiki, dar neatsibodusi idėja pietums!  Įkvėpimo šaltinis čia, tačiau mano gaminamų falafelių receptas kiek skiriasi nuo nuorodoje pateikiamo. O nuo tradicinių, aliejuje kepamų, falafelių skiriasi dar ir kepimo būdu - šiuolaikiniai falafeliai kepami orkaitėje, todėl yra sveikesni :) 
   12 maltinukų reikės:
400 g. skardinė koservuotų avinžirnių;
200 g. šaldytų/šviežių žaliųjų žirnelių;
100 g. lazdyno riešutų;
100 g. saulėgrąžų;
vienas mažas svogūnas;
20 g. šaldytų/šviežių krapų;
3 šaukštai aliejaus;
3 šaukštai sojos padažo;
po šaukštą maltos ciberžolės ir imbiero;
šaukštas citrinos sulčių;
druskos, maltų pipirų.
   Gaminimas:
  Avinžirnius išberiame iš skardinės į kiaurasamtį, nuplauname ir paliekame nusivarvėti. Tuomet avinžirnius, žirnelius, riešutus, saulėgrąžas, krapus ir svogūną sumalame mėsmale. Pagardiname aliejumi, sojos padažu, ciberžole, imbieru, druska bei pipirais, įlašiname citrinos sultis ir visą masę gerai išmaišome. Formuojame plokščius 6-8 cm skersmens paplotėlius (grožiui galima užberti saulėgrąžų ar avižinių dribsnių), dedame juos ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir pašauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepame apie 30 min.
   Falafelius valgome su žaliomis salotomis arba/ir mėgiamu padažu, pvz., majonezo ir pomidorų pastos padažu. Paragaukite - sotu, gardu ir sveika :)
 

Jean-Christophe Grangé Akmenų sinodas

Vienas sakinys. ,,Žinai tokią taisyklę: kai išsemiama visa įmanoma, kas lieka?  Tai, kas neįmanoma." (161 psl.)
    ,,Tai mūsų įšventinimo paslaptis. Dvasia pirmesnė už materiją. Dvasia gali būti kiekviename atome, kiekvienoje dalelėje. Dvasia - visatos dalis. Nemateriali jėga, kurianti konkrečią tikrovę."  (457 psl.)
Žanras. Detektyvas su fantastikos elementais.
Viršelis. Jean-Christophe Grangé   Akmenų sinodas (La Concile de pierre), leidykla ,,Baltos lankos", 2008 m., iš prancūzų kalbos vertė Jūratė Karazijaitė, 478 puslapiai.
Apie autorių.  „Prancūziškuoju Stivenu Kingu“ kartais tituluojamas mistinių detektyvų autorius Jean’as-Christophe’as Grangé (Žanas Kristofas Granžė, gim. 1961, Paryžiuje), prieš atsidėdamas vien grožinei kūrybai, ilgą laiką dirbo laisvuoju žurnalistu, bendradarbiavo su daugeliu garsių periodinių leidinių, o vėliau šią tiriamosios žurnalistikos patirtį sėkmingai pritaikė plėtodamas atskiras tematines linijas savo romanuose. Visame pasaulyje išgarsėjo jau antruoju savo trileriu Purpurinės upės, kuris pelnė jam kultinio rašytojo šlovę ir buvo išverstas į daugiau nei trisdešimt kalbų. ,,Akmenų sinodas" - trečioji Jean-Christophe Grangé   knyga (2001 m.). Rašytojas yra vedęs - žmona žurnalistė Virginia Luc. Pora turi tris vaikus: Louis, Mathilde ir Yse.
Apie knygą. Kai žavi trisdešimtmetė paryžietė mokslininkė Diana Tiberž Tailande įsisūnija berniuką, ji nė nenumano, kokie košmarai jos laukia. Kraupi autoavarija, kiti paslaptingi įvykiai, keistos ir žiaurios žmogžudystės. Tiesos paieškos ją nuveda į Mongolijos taigą, pas šamanus. Į akmenų sinodą. Atsiveria siaubinga Atominio centro praeitis… Žmogaus ir gamtos dvasios vienis. Kokį vaidmenį tame siaubingame chaose vaidina jos įsūnis?  
Akmenų sinodas nukelia skaitytoją prie fantastikos krantų, tačiau išsaugo kvapą gniaužiančią detektyvo su žmogžudystėmis ir keistais reiškiniais estetiką, skaitytojams gerai pažįstamą iš leidyklos „Baltos lankos“ serijoje „Savaitgalio detektyvas“ išleistų romanų „Purpurinės upės“ ir „Juodoji linija“.                                                        
Mano nuomonė. Tai ne tik trečia Jean-Christophe Grangé parašyta knyga, bet ir trečia mano skaityta šio autoriau knyga (,,Miserere", ,,Purpurinės upės"). Knygelė nedidelio formato, išleista ,,Savaitgalio detektyvas" serijoje, rodos, viens-du ir sugraušiu pasimėgaudama per porą vakarų. Deja, skaitėsi labai lėtai, sunkiai ir įspūdį paliko ne patį geriausią. Kaip ir kitose Grangé detektyvuose - daug sveiku protu nesuvokiamų, mistinių žmogžudysčių, tačiau šioje knygoje dar ir sovietmetis, išnaikinta cevenų tauta, šamanai, amazonės ant elnių, žmonės persikūnijantys į gyvūnus... Visko per daug, per tiršta, nuslystama nuo detektyvo žanro ir pereinama į fantastikos žanrą. Gal kam ir patiks tokia žanrų kaita, man - ne.
Įvertinimas. 2/5
Ekranizacija. ,,Akmens brolija" (Le Concile de Pierre), 2006, rež.: Guillaume Nicloux, vaid.: Monica Bellucci, Moritz Bleibtreu, Catherine Deneuve,  šalis: Prancūzija, Italija, Vokietija.