Brokolių ir pelėsinio sūrio kišas

   Mano mėgstamiausia daržovė - brokolis. O brokolių pyragas su pelėsiniu sūriu - dievų maistas. Tiesa, seniau maniau, kad pyragas (ar jis saldus, ar sūrus) ir vadinasi pyragu. Dabar jau žinau - netiesa. Sūrus pyragas vadinasi kišas. Tai prancūzų išmonė.  Quiche - tai jie vadina sūrų pyragą su mėsos ar daržovių įdaru apipiltu kiaušinio, pieno ir sūrio plakiniu. Tebūnie, šiandien gaminsime brokolių ir pelėsinio sūrio KIŠĄ :)

   Tešlai  reikia:
50 gr ,,Džiugo" sūrio;
100 gr sviesto arba margarino (iš šaldytuvo);
1 kiaušinio;
200 gr miltų;
žiupsnelio druskos.
   Ant stalo į krūvelę supilame miltus, per burokinę tarką sutarkiuojame  sviestą, įmušame kiaušinį ir visa tai peiliu kapojame, kol pasidarys vientisa masė, tuomet suberiame sūrį ir padruskiname (labai nedaug) bei gerai išminkome. Tešlą suvyniojame į maistinę plėvelę ir padedame 1 val į šaldytuvą.

   Įdarui reikia:

didelio brokolio;

100 gr pelėsinio sūrio (aš naudoju Vilkyškių pieninės ,,Memel blue");
2 kiaušinių;

150 gr grietinėlės arba pieno;

pipirų;

tarkuoto muskato riešuto;

druskos (nebūtina, jei nemėgstate sūriai).

Tešlą ištraukiame iš šaldytuvo, iškočiojame ir ja išklojame pasirinktą kepimo indą. Ant tešlos sudedame susmulkintus šakelėmis brokolius, kubeliais supjaustytą pelėsinį sūrį. Kiaušinius išplakame su grietinėle/pienu, paskaniname pipirais ir muskatu (jei reikia - druska). Plakinį užpilame ant brokolių ir sūrio. Tešlos kraštus šiek tiek užlenkiame, kad plakinys neištekėtų. Pašauname į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame apie pusę valan0dos, tuomet sumažiname karštį iki 170 laipsnių ir kepame dar apie 20 minučių.

   

Ragaujame. Mmmmmmmmm,  kaip sakiau, dievų maistas tas mano quiche :) 



Kalafiorų ir žirnelių užkepas

Ruduo atėjo ir į parduotuves :)

   Tik už 2.99 Lt nusipirkau dyyyyyydelį kalafiorą ir pietų patiekalas įgavo konkretumo.  Dar turėjau konservuotų žirnelių stiklainį (žali ar šaldyti žirneliai taip pat puikiai tiks), 200 gr fermentinio sūrio, indelį 12 proc. grietinės, druskos, pipirų, iš šaldiklio išsitraukiau žiupsnelį šaldytų petražolių. Štai ir visi ingredientai :)

   Kalafiorą sulaužaiu žiedynais ir 10 minučių pamerkiau į pasūdytą šaltą vandenį. Stambiai sutarkavau sūrį (naudojau ,,Rokiškio", bet su ,,Džiugu", manau, būtų dar skaniau). Kiaurasamtyje nusausinau pasūrėjusius kalafiorus ir sumečiau į kepimo indą, subėriau žirnelius, užbėriau didžiąją dalį sūrio ir viską nestipriai sumaišiau. Tuomet užpyliau grietinės ir pipirų bei druskos plakiniu o viršų apibėriau likusiu sūriu bei petražolėmis.  Orkaitę įkaitinau iki 200 laipsnių. Pašoviau užkepą ir kepiau apie valandą.       

      Kai kalafiorai suminkštėjo, o sūrio plutelė gražiai paraudo užkepą ištraukiau iš orkaitės. Skoniui sutvirtinti sumaišiau lygiomis dalimis majonezą su pomidorų padažu ir užpyliau ant užkepo.

      Šeimyna sakė, kad skanu. Siūlau pasigaminti ir jums, gal patiks ;)  

Elizabeth Gilbert Valgyk. Melskis. Mylėk.

Vienas sakinys.

Italija: ,,<...> pati iškeliavau į  turtingąją Luką, mažą Toskanos miestelį su jo garsiomis mėsos parduotuvėmis, kurių vitrinose išstatyti  gražiausi mėsos produktai, kokius tik esu mačiusi Italijoje, gundo, tarsi sakytų : ,,Juk jūs mūsų norite." Palubėse lyg moterų kojos, aptemptos provokuojančiomis kojinėmis, lingavo įvairiausio dydžio, spalvos ir gamybos dešros. Languose kabėjo tvirti kumpių sėdmenys, modami tarsi brangios Amsterdamo kekšės. Stori viščiukai atrodė laimingi. Galima buvo įsivaizduoti, kaip dar gyvi būdami jie varžėsi dėl riebiausio paukščio titulo ir paskui išdidžiai paaukojo savo gyvybes. Tačiau Luka puikuojasi ne tik mėsa, bet ir valgomaisiais kaštonais, persikais, virstančių figų krūvomis. O Dieve, tos figos..."

Indija: ,,Žmonėms atrodo, kad sielos draugai turi tobulai tikti vienas kitam. To nori visi. Tačiau tikrasis sielos draugas tarsi veidrodis rodo tau tai, ką pats slepi, priverčia tave atkreipti į save dėmesį ir keisti gyvenimą. Tikrasis sielos draugas yra turbūt svarbiausias žmogus, kurį sutikusi pajusi, kaip griūna sienos, ir pabusi. Tačiau ar įmanoma su sielos draugu gyventi visą gyvenimą? Ne. Tai suteiktų per daug skausmo. Sielos draugai atsiranda gyvenime, kad padėtų save pažinti, paskui dingsta."

Indonezija: ,,-Kodėl žmonės, atlikdami jogos pratimus, atrodo tokie rimti? - paklausė jis ir paaiškino: -Kai nutaisai rimtą veidą, nubaidai gerą energiją. Medituojant reikia šypsotis. Šypsotis viskuo: lūpomis, protu - gera energija sugrįš pas tave ir išvarys iš tavęs blogą energiją, Šypsokis net savo kepenimis."

 

Žanras. Kelionių memuarai.  

Viršelis. Elizabeth Gilbert  Valgyk, melskis, mylėk: moters ieškojimai Italijoje, Indijoje ir Indonezijoje (Eat. Pray. Love: One Woman's Search for Everything Across Italy, India and Indonesia), leidykla ,,Vaga", 2007 m., iš anglų kalbos vertė Antanina Banelytė, 344 puslapiai.
 

   Apie autorių. Elizabeth M. Gilbert gimė 1969 m.  Waterbury miestelyje Konektikuto valstijoje, JAV.

Jos tėvas buvo chemijos inžinierius, motina  - slaugytoja.  Ji drauge su seserimi, rašytoja Catherine Gilbert Murdockas, užaugo mažame šeimos ūkyje Litchfield'e. Ūkis buvo nuošalėje, kaimynai gyveno už kelių mylių, ūkyje net televizoriaus ar radijo grotuvo nebuvo. Taigi, šeimos didžiausia pramoga buvo knygos. Elizabeth ir jos sesuo pramogai pradėjo pačios kurti pjeses bei rašyti apsakymus. Užaugusi Elizabeth ištrūko iš knygų pilnos nuošalios fermos ir patraukė į New York'ą laimės ieškoti.  Rašytoja 1991 m. baigė New York'o universitetą ir įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį.  Baigusi mokslus Elizabeth dirbo ir virėja, ir  padavėja, ir žurnaliste. Jos tikslas buvo pačiai patirti, ką reiškia būti padavėja ir apie tai parašyti knygą. Pirmasis pripažinimas atėjo žurnalui GQ  išspausdinus jos straipsnių ciklą "The Muse of the coyote ugly saloon". Šies straipsniai buvo asmeniška Elizabeth Gilbert darbo patirtis viename iš populiarių New York'o barų, o ši istorija tapo pagrindu 2000 m. filmui "Coyote Ugly" . Pripažinimas suteikė Gilbert galimybę spausdinti savo darbus įvairiuose žurnaluose. Elizabeth Gilbert pirmoji knyga ,,Piligrimai" pasirodė  1997 m. Tačiau visame pasaulyje autorė išgarsėjo 2006 m. išleidusi savo kelionių memuarus "Valgyk, melskis, mylėk" (Eat, Pray, Love: One Woman's Search for Everything Across Italy, India and Indonesia). Knygoje aprašoma asmeninė Elizabeth Gilbert patirtis ieškant pusiausvyros gyvenime po skyrybų su vyru Michael Cooper.   2010 m. pasirodė  nauja Elizabeth knyga ,,Pasižadėję" (Committed: A Skeptic Makes Peace with Marriage), kuri lyg ir pratęsė ,,Vlagyk, melskis, mylėk" temą. Nuo 2013 Gilbert gyvena Frenchtown, Naujajam Džersyje, su vyru Chosė Nunes, kurį susitiko Balyje.

   Siužetas. Ši knyga tai nuoširdus ir atviras rašytojos Elizabeth Gilbert pasakojimas apie radikalų gyvenimo posūkį. Autorė priima sunkų sprendimą – palieka modernios amerikietiškos sėkmės spąstus (santuoką, karjerą, sodybą) ir ieško to, ko iš tiesų troško gyvenime. Ji išsiruošia į kelionę ieškoti skirtingų dalykų trijose skirtingose kultūrose: malonumų – Italijoje, dvasingumo – Indijoje, o pusiausvyros tarp jų – Indonezijoje. Šių šalių pavadinimai, prasidedantys raide „I“ (angl. „I“, liet. „aš“), simbolizuoja savojo aš ieškojimą, savęs pažinimo kelią. Įdomi ir originali šio kūrinio kompozicija paremta Rytų filosofija: memuarus sudaro 108 pasakojimai – tai tarsi indų tradicinė džapamala (Japa Mala), susidedanti iš 108 karoliukų. Šie ryškūs, jaudinantys ir juokingi prisiminimai ras kelią į kiekvieno, kada nors svajojusio iš esmės pakeisti savo gyvenimą, širdį.

   Labai šmaikštus Delfi portalo straipsnelis apie šios knygos įtaką Balio gyventojams: http://www.delfi.lt/gyvenimas/laisvalaikis/kaip-knygos-valgyk-melskis-mylek-autore-sugriove-balio-salos-gyvenima.d?id=62242561  :) :) :)

    Mano nuomonė. Mėgstu keliauti, MYLIU Italiją, skeptiškai žiūriu į meditaciją bei visokius žiniuonis. Pradėjusi skaityti šią knygą tikrai nesitikėjau, kad baigsiu, maniau, na pradės apie meditaciją, auras ir čakras rašyti - nebeskaitysiu. Bet taip neįvyko. Smagiai perskaičiau visą knygą. Taip, labai jau moteriška ta knyga - su paverkšlenimais, paaimanavimais, su meilės protrūkiais, savęs kaltinimo ir teisinimo minutėmis, tačiau tokia nuoširdžiai sarkastiška ir kelianti šypseną, jog negalėjau atsitraukti.  Net puslapiai, skirti meditavimui ar savęs pažinimui neatbaidė, nes perleisti per švelnią ironijos prizmę. Jau vien tie ,,virtuviniai" pokalbiai su Dievu ko verti: ,,<...>kūkčiodama tariau Dievui kažką panašaus: "Sveikas, Dieve. Kaip laikaisi? Aš - Liz. Malonu susipažinti."

  O Italija! Žinoma, man labiausiai patiko pirma knygos dalis - Valgyk. Autorės pastebėjimai, pojūčiai, jos  susižavėjimas Italija visiškai atitinka mano požiūrį į šią šalį. Skaitant net kojų pirštų galiukai nutirpo iš malonumo: bel far niente!  

    Tiek gyvenimas Indijoje, tiek Indonezijoje perteikiamas per dvasinę (gal kiek saviironišką) Gilbert matymo prizmę, tačiau būtent tai ir įdomu - juk ne pašalietis sausai pasakoja, o gyvas žmogus kalba apie savo potyrius tose šalyse.

    Kas man šiek tiek kliuvo, darė knygą mažiau patrauklią, tai autorės nuolatinis grįžimas mintimis pas buvusį vyrą. Suprantu, kad autorės naujojo ,,aš" paieškas paskatino būtent skyrybos, tačiau nuolatinis teisinimasis prieš  buvusį vyrą ir save jau nuo knygos vidurio pabosta.
   Tiesa, 2010 m. pagal šią knygą  režisierius Ryan Murphy pastatė to paties pavadinimo filmą, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka žavioji Julia Roberts. Filmą esu žiūrėjusi  iki knygos skaitymo, tačiau prieš pradėdama skaityti suvokiau, kad ne kaži ką prisimenu - tik Julia Roberts šypseną. Ir gerai, buvo dvigubai smagiau skaityti. Baigiau knygą, ir še tau - filmą per TV rodo! Pažiūrėjau dar kartą. Filmas visiškai atitiko mano lūkesčius: aktoriai, nuotaika, vaizdai - viskas tiko :)

   Įvertinimas. 4/5