Arturo Perez-Reverte Pietų karalienė

Vienas sakinys. ,,Būti, atrodyti, tapti ar niekada niekuo nebūti – tai daugybė labai subtilių niuansų." 253 p.

Viršelis. Arturo Perez-Reverte  Pietų karalienė (La Reina del Sur) , leidykla Vaga, Vilnius, 2010 m., iš ispanų kalbos vertė Arvydas Makštutis, 472 p. 

Apie autorių. Arturo Pérez-Reverte, ispanų rašytojas ir žurnalistas, gimė 1951 metų lapkričio 6 d. Kartagenoje, Ispanijoje. 1973-1994 metais jis dirbo karo korespondentu. Vėliau A. Perez-Reverte atsidėjo tiktai rašymui. Nuo 2003 m. jis yra Ispanų Karališkosios Akademijos narys. Pirmąją savo knygą išleido 1986 m., tai buvo „Napoleono karai“, o labiausiai pasaulyje išgarsėjo kaip knygų apie kapitoną Altarisą serija, kurios buvo ekranizuotos. A. Peres-Reverte - ne tik puikus prozininkas, bet ir istorijos bei meno žinovas. Daugumos jo knygų veiksmas vyksta istoriniais laikais, dažniausiai Ispanijoje ir  vienaip ar kitaip yra susijęs su į istoriją įėjusiomis asmenybėmis ar menininkais. Romanų centrinė ašis paprastai yra stipri asmenybė. Įdomus faktas, kad A. Peres-Reverte kurį laiką buvo uždraudęs versti savo knygas į bet kokias kitas kalbas, išskyrus prancūzų.

Apie knygą. Skaitydami šį romaną turėsite progą pasižvalgyti po egzotiškos Meksikos ir saulėtos Ispanijos narkotikų mafijos pasaulį. Ši tikrais faktais grįsta ir meistriškai papasakota istorija privers ryte ryti knygos puslapius, nekantraujant sužinoti, kas bus toliau.
   Romano herojė Teresa Mendosa – stipri, išskirtinė asmenybė, savo kelią pradėjusi nuo prekybos gatvėje ir prasimušusi į narkotikų mafijos viršūnes – pagarbiai vadinama Pietų karaliene.
   Istorija prasideda taip: su Teresos vaikinu, narkotikų gabentoju „trumpiausio kilimo tako karaliumi“, susidoroja bosai, o ji, kad išneštų sveiką kailį, turi sprukti iš Meksikos. Likimas Teresą nubloškia į Maroko pakrantę, paskui į Ispaniją. Mafiozo panelė pamažu tampa sumania verslo partnere. Jai tenka paragauti net kalinio duonos, priprasti prie aukštuomenės blizgesio ir išmokti valdyti šį nuožmų verslą. 

Mano nuomonė. Negaliu atsistebėti A. Perez-Rverte gebėjimu surasti tiek skirtingus siužetus, juos išanalizuoti, įsigilinti į smulkmenas,  perprasti laikotarpį ir aplinką, bei, pažvelgus per savo prizmę, pateikti skaitytojui tobulai ,,sukaltą" pasakojimą. Šiuo kartu jo akiratyje atsidūrė narkotikų mafijos karaliene tituluojama Sandra Ávila Beltrán, tai jos istoriją pasakoja  A. Perez–Reverte savo romane apie Teresą Mendosą. Knyga parašyta dviem lygmenimis: pirmasis lygmuo  – žurnalistas (labai asocijuojasi su pačiu autoriumi) ieško medžiagos apie Teresą Mendosą, klausinėdamas ją pažinojusius žmones, kitas lygmuo – Teresos gyvenimas jos pačios lūpomis. Įdomi istorija, nenuobodus pasakojimo stilius, išlaikyta intriga iki pat pabaigos  ˜˜­– štai tokiais epitetais galiu apibūdinti dar vieną A. Perez–Reverte romaną. Jis tampa vienu mano mėgstamiausių rašytojų :)

Įvertinimas. 3 (1- neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki). 

Katarine Engberg Sėjikas

  

Vienas sakinys. ,,Garsas lygu gyvenimas, išskyrus atvejus, kai garsas yra durų skambuti, pranešantis blogas naujienas, tada garsas lygu mirtis, nereikėjo jai atidaryti durų." 171 p.

   Viršelis. Katarine Engberg  Sėjikas (Krokodillevogteren), leidykla ,,Baltos lankos", Vilnius, 2017 m., iš danų kalbos vertė Rūta Poškutė-Andreikienė, 388 p.

   Apie autorę. Katrine Engberg (g. 1975) – danų rašytoja, choreografė ir režisierė. Ji yra keleto teatro spektaklių bendraautorė, Danijos valstybinio transliuotojo pramoginių laidų režisierė. 2012 m. kartu su rašytoja Anne Mette Hancock išleido epistolinį romaną „Užsičiaupk, arkly!“. Gyvena Kopenhagoje su vyru ir sūnumi. Šis romanas – jos solo debiutas

   Apie knygą.Vieną ankstų rytą Kopenhagos senamiesčio name pensininkas Grėgersas Hermansenas, nešdamasis šiukšlių maišą, leidžiasi suklypusiais laiptais. Žemesnio aukšto kaimynių buto durys praviros. Grėgersui kyla įtarimų, todėl nusprendžia diskretiškai įsitikinti, ar viskas gerai. Tačiau, šlepetės nosimi atsargiai stumtelėjęs duris, netenka pusiausvyros ir krenta ant buto grindų. Atsipeikėjęs pajunta, kad guli ant kruvino mirusios jaunos moters kūno.
   Taip prasideda namo gyventojų ir žmogžudystės tyrėjų Jepės Kiornerio ir jo kolegės Anetės Verner košmaras. Negana to, paaiškėjus, kad žudikas ant aukos veido išpjaustė ornamentą, nužudytosios buto nuomotoja ir kaimynė Estera de Laurenti prisipažįsta rašanti detektyvinį romaną, kuriame lygiai taip pat savo bute antrame aukšte nužudoma jauna moteris. Tačiau Esteros de Laurenti romanas dar nebaigtas, kaip nebaigta ir jaunos moters nužudymo byla.

   Mano nuomonė. Katrine Engberg, žinomos danų autorės, pirmas savarankiškai parašytas detektyvas man pasirodė kiek silpnokas, vietomis net nuobodus, o detektyvas, suprantama, negali būti nuobodus :) Pasakojama istorija lyg ir būtų įdomi, įtraukianti, tačiau skaitant labai blaško daugybė nepagrindinių veikėjų, kurie kartą šmėsteli ir daugiau nepasirodo - sunku juos įsiminti, sunku sekti siužeto vingius. Pagrindiniai tyrėjai Japė ir Anetė gana blankūs, kiek įdomesnė yra Esteros de Laurenti asmenybė, apie kurią lyg ir sukasi visas veiksmas. Tačiau knygos gale paaiškėja, kad ne ji čia pagrindinė herojė. Gana ištęstas ir nuspėjamas detektyvas. Skaityti galima, tačiau tai ne ta knyga, kuri užkabina ir nepaleidžia. Bent man taip nenutiko.

Įvertinimas: 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).