Jo Nesbø ,,Gelbėtojas"

Viršelis. Jo Nesbø ,,Gelbėtojas" (Frelseren), Baltos lankos, 2012, iš norvegų kalbos vertė Giedrė Rakauskaitė.

Autorius. Jo Nesbø  – tarptautiniu mastu pripažintas kriminalinių romanų norvegų rašytojas. Jo pirmasis romanas buvo išspausdintas Norvegijoje 1997 metais ir iškart tapo sensacija. Jo Nesbø  išleido jau devynias knygas, kurių pagrindinis herojus detektyvas Haris Hūlė.

   Nesbø gimė (1960.03.29) ir gyvena Osle,  jis baigė “Norwegian School of Economics”, po jų dirbo finansų srityje. Po darbo jis atsipalaiduodavo rašydamas ...dainas, todėl pasitaikius galimybei jis su jaunu džiazo bosininku įkūrė grupę Di Derre ir kurį laiką derino darbą finansų srityje ir grupės pasirodymus. Bet pervargęs nuo tokio ritmo, pasiėmė 6 mėnesius atostogų ir iškeliavo į Australiją, kur, būdamas 37 metų,  parašė savo pirmają knygą “The Bat”. Kūrinys buvo puikiai sutiktas kritikų ir skaitytojų. Už jį autorius gavo Stiklinį raktą - premiją, skiriamą geriausiam skandinavų detektyvų rašytojui, taip pat prestižinį Riverton apdovanojimą - jis teikiamas geriausiam Norvegijos metų kriminalinio kūrinio autoriui.
Interviu su Jo Nesbo galima pasiskaityti http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-11-19-jo-nesb-net-neramu-kaip-man-viskas-sekasi/110392 .

 Jo Nesbo bibliografija:

• Flaggermusmannen (1997) (English: The Bat, 2012)
• Kakerlakkene (1998) (English: Cockroaches, 2013)
• Rødstrupe (2000) (English: The Redbreast, 2006)
• Sorgenfri (2002) (English: Nemesis, 2008)
• Marekors (2003) (English: The Devil's Star, 2005)
• Frelseren (2005) (English: The Redeemer, 2009)
• Snømannen (2007) (English: The Snowman, 2010)
• Panserhjerte (2009) (English: The Leopard, 2011)
• Gjenferd (2011) (English: Phantom, 2012)
• Politi (2013) (English: Police, 2013)
• Karusellmusikk (2001) – short stories
• Det hvite hotellet (2007) (English: The White Hotel)
• Hodejegerne (2008) (English: Headhunters)
• Sønner (2014)
• Doktor Proktors prompepulver (2007) (English: Doctor Proctor's Fart Powder)
• Doktor Proktors tidsbadekaret (2008) (English: Doctor Proctor's Fart Powder: Bubble in the Bathtub)
• Doktor Proktor og verdens undergang. Kanskje (2010) (English: Doctor Proctor's Fart Powder: Who Cut the Cheese? also known as Doctor Proctor's Fart Powder: The End of the World. Maybe)
• Doktor Proktor og det store gullrøveriet (2012) English: Doctor Proctor's Fart Powder: The Great Gold Robbery).

 Trumpai. ,,Gelbėtoją" pastebėjau šių metų Knygų mugėje. Pasidomėjau anotacijomis, autoriumi, skaitytojų nuomone ir nutariau - skaitysiu. Neapsigavau. Atradau dar vieną detektyvų autorių iš Šiaurės šalių (rašiau, kaip atradau K. Alvtegen). Tai pirmoji mano pažintis su norvegų rašytojo Jo Nesbø kūryba. Nesu skaičiusi nei ,,Raudongurklė", nei ,,Pentagrama". Šias knygas sieja pagrindinis veikėjas policininkas Haris Hūlė, tačiau istorijos, pasakojamos knygose, tarpusavyje nesusiję, todėl nieko nepraradau su Hariu susipažinusi paskutinėje trilogijos dalyje :)

   Pasakojimas prasideda prieš 12 metų įvykdytu nusikaltimu - Gelbėjimo  Armijos stovykloje išprievartaujama 14-metė mergaitė. Po įžangos skaitytojas vėl atsiduria dabartyje, kur per Šv. Kalėdas Oslo viduryje, aikštėje nušaunamas Gelbėjimo Armijos savanoris, dalinantis labdaringą sriubą. Žudikas, atlikęs darbą, planuoja išskristi iš Oslo, tačiau dėl blogo oro atšaukiami visi reisai. Laukdamas savo lėktuvo jis laikraštyje perskaito apie žmogžudystę ir supranta, kad nušovė ne tą žmogų. Jis vėl grįžta į miestą ieškoti tikrosios aukos. Gelbėjimo Armijos savanorio žmogžudystę imasi tirti Oslo kriminalinės policijos inspektorius Haris Hūlė - atsiskyrėlis, girtuoklis, tačiau nepakeičiamas darbuotojas narpliojant sudėtingas kriminalines bylas.

   Romano pradžioje buvo sunku susigaudyti, atsirinkti kas prie ko  - daug herojų, daug, lyg ir tarpusavyje niekuo nesusietos, medžiagos.  Pykau, kad negaliu susikoncentruoti, pasimetu tarp personažų, tačiau knygos padėti negalėjau, ji traukė kaip magnetas. Ir pasiteisino. Kuo toliau skaičiau, tuo daugiau žavėjo rašymo stilius, prisijaukinau herojus ir su didžiausiu malonumu pasidaviau autoriaus vedama po tamsius Oslo skersgatvius ir ne ką šviesesnius personažų gyvenimus, kol visos istorijos aiškiai ir logiškai sugulė į vieną motyvuotą nusikaltimo paveikslą.

Jo Nesbø tikrai žino, kokiais būdais išlaikyti dėmesį.  Supratau, ši knyga tai  mano pažinties su  Hariu Hūle pradžia.

Įvertinimas. 5/5

M.H. Clark ,,Nesidairyk atgal"

Viršelis. Mary Higgins Clark ,,Nesidairyk atgal", Alma litera, 2010, žanras - detektyvas.

Autorius. Amerikiečių rašytoja M.H. Clark kuria psichologinio trilerio romanus. Yra parašiusi 42 tokio pobūdžio knygas. Rašyti pradėjo dar ankstyvoje jaunystėje, nors tai ir nebuvo pagrindinis pajamų šaltinis - dirbo sekretore, redaktore, stiuardese.  Detektyvinius romanus rašyti pradėjo jau brandžiame amžiuje. Jos knygos sulaukė skaitytojų ir kritikų pripažinimo visame pasaulyje ir pateko į skaitomiausių knygų sąrašus. M.H. Clark yra daugelio prestižinių premijų lauretė, JAV detektyvų rašytojų asociacijos prezidentė, jos vardu pavadintas vienas svarbiausių apdovanojimų geriausiems trilerių rašytojams.

Trumpai.  Nekilnojamo turto agentė Leisė Farel, pardavinėdama butą, tampa savo klientės žmogžudystės liudininke. Ir ne tik - ji pažada mirštančiai buto savininkei perduoti  dukters dienoraštį jos tėvui. Todėl Leisė nuslepia dienoraštį nuo policijos. Taip ji tampa nusikaltėlio, medžiojančio dienoraštį, taikiniu bei policijos įtariamąja. Knyga skaitosi labai lengvai, tiesiog verčiasi puslapis po puslapio, siužetas neįmantrus, intriga nuspėjama... Žodžiu, tai smagus vieno vakaro skaitinys, kurį perskaitai, padedi ir pamiršti apie ką ten buvo rašyta.

Įvertinimas: 3/5

Deja Vu. Vilnius 1974-1990

,,Kodėl praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio Vilnius atrodo gražesnis negu dabar? Atsakymas paprastas - todėl, kad ten gyvena mūsų jaunystė."

Viršelis. Inga Liutkevičienė ,,Deja Vu. Vilnius 1974-1990", Vaga, 2012, žanras - žurnalistinė publicistika

Autorius. Lietuvos žurnalistė, dirbusi ne viename Lietuvos  dienraštyje, nuo 2010 m. - nepriklausoma žurnalistė. Ji yra knygų Galina Dauguvietytė ,,Perpetum mobile" bei ,,Post scriptum" ir dar daugelio kitų sudarytoja.

  Trumpai. Paėmusi šią Ingos Liutkevičienės knygą pirmiausia peržvelgiau nuotraukas. Štai namas, kuriame gyvenau vaikystėje, štai gatvė, kuria ėjau į mokyklą, Jaunimo sodas, kurame žaidžiau su draugais...  Tai buvo taip seniai, kažkuriame laike ,,ir atrodo, kad mergina, stovėjusi eilėje prie tamsiai pilko, šiurkštaus tualetinio popieriaus ar šokoladu glaistytų lietuviškų sūrelių, buvau ne aš, o kokio nors filmo herojė. Apima tarsi atvirkštinio deja vu jausmas - nors ten buvai, bet lyg ir nebuvai..."

   Taigi, ši knyga apie mano jaunystės Vilnių, kurio jau nebėra, bet kuris mano prisiminimų kertelėse išliks visada gyvas. Manau, kad įdomiausia ją skaityti vidutinio amžiaus vilniečiams, nes, perskaičius sakinį,  taip ir  norisi sušukti: taip, taip, atsimenu, taip ir buvo ... 

   Knygos autorė apie tuometinį Vilnių kalbasi su buvusiu Vilniaus vykdomojo komiteto pirmininku (dabar jį galėtiume vadinti Vilniaus meru) Algirdu Vileikiu.  Knygoje susipina herojaus prisiminimai, pastebėjimai, įspūdžiai bei  autorės lyriniai intarpai. Knyga parašyta lengvu stiliumi, daugelis to meto įvykių apgaubti šviesia ironija ar perteikti su švelniu humoru, nėra jokios politikos, jokių pasvarstymų už ar prieš. Yra tik kažkur matyto miesto paveikslas juodai baltose fotografijose.... 
   Įvertinimas. 5/5