Translate

Apie mane

Mano nuotrauka
Įdomios knygos, puikūs filmai, skanus maistas ir gera muzika, dar kelionės - tolimos ir artimos - dalykai,kurie praskaidrina mano kasdienybę. Džiaugiuosi galėdama visu tuo pasidalinti su Jumis.

2017 m. sausio 4 d., trečiadienis

Tuno salotos

  Jau daugiau kaip 15 metų šios salotos puikuojasi ant mūsų Kalėdinio stalo ir, nepatikėsite, dar niekam nepabodo - gal todėl, kad retai gaminame, o gal todėl, kad labai skanios. 
 Pabandykite pasigaminti ir jūs. Tai visiškai paprasta.

   Reikės:
2 indelių tuno aliejuje;
2 stiklinių biriai virtų ryžių;
pusės stiklinės kapotų graikiškų riešutų;
mažas indelis mėgstamo majonezo (200-250 g);
žalių petražolių;
agurko;
druskos, pipirų.

Gaminame:
Tuną išimti iš indelio, nusunkti, susmulkinti šakute ir sumaišyti su virtais ryžiais, riešutais bei smulkintomis petražolėmis. Sumaišyti su majonezu. Pagal skonį pagardinti druska, pipirais ir valandai padėti į šaldytuvą. Tiekiant į stalą - lėkštės dugną iškloti žalio agurko griežinėliais, ant kurių išdėti paruoštas tuno salotas.
   Skanaus!

Apelsinų griežinėliai šokolade


   Skanėstai turi būti skanūs ir sveiki - štai tokiu šūkiu dabar vadovaujuosi, kuomet kyla noras  pasmaližiauti. Vieną tokių skanėstų siūlau ir jums pasigaminti. 
    Reikės 2 apelsinų, 500 g cukraus, 300 ml vandens, 100 g juodojo šokolado, 
    Apelsinus reikia labai gerai nuplauti (nutrinti kempinėle su soda ir nuplauti po tekančiu vandeniu), supjaustyti griežinėliais. 
    Vandenį užvirti, supilti cukrų ir maišyti kol cukrus visiškai ištirps. 
    Sumesti apelsinų griežnėlius bei pavirti ant nedidelės ugnies 20-30 min. 
  Kai apelsino žievelė taps skaidri, apelsinus ištraukti ir, nusausinus, sudėti į kepimo popieriumi išklotą skardą.  
   Orkaitę įkaitinti iki150 laipsnių ir įdėti skardą su apelsinų žievelėmis. Džiovinti šiek tiek pravėrus orkaitės dureles apie 15 min, vėliau temperatūrą sumažinti iki 100 laipsnių ir dar džiovinti 20-30 min
  Šokoladą suberti į dubenėlį, kurį įstatyti į verdančio vandens puodą, ir maišyti, kol šokoladas ištirps. 
   Imti po vieną apelsino griežinėlį ir pusę jo panerti į karštą šokoladą. Šokoladuotus apelsinus sudėti ant kepimo popieriaus ir palikti džiūti šaltoje patalpoje.
   Po valandėlės galite ragauti, vaišinti svečius arba gražiai įpakuoti ir dovanoti. 



2017 m. sausio 3 d., antradienis

Jana Vagner Vongo ežeras


cdb_Vongo-ezeras_p1
Vienas sakinys. ,,Kas sugalvojo taisyklę gyventi langas priešais langą, durys priešais duris, kas nutarė, jog šitaip saugiau - tarytum žmonės, tokie patys kaip tu, gyvenantys šalia, netampa pikčiausiais priešais, jeigu tu turi tai, ko jiems baisiausiai reikia." 85 p.
Žanras. Apokaliptinis kelio romanas.
Viršelis. Jana Vagner Vongo ežeras (Вонгозеро), leidykla Alma littera, 2015 m., iš rusų kalbos vertė Zita Marienė, 392 p.
Apie autorę. Rusų rašytoja Jana Vagner gimė 1973 m. spalio 8 d. Maskvoje, mišrioje šeimoje. Jos čekė motina į Maskvą atvyko 60-taisiais studijuoti rusų kalbos ir literatūros. Besimokydama universitete ji ir susipažino su būsimu Janos tėčiu. Būsimoji rašytoja mokėsi Rusijos valstybiniame humanitariniame universitete, kurį baigusi tapo vadybos magistre. Jana dirbo vertėja, žinių pranešėja radijuje, logistikos vadybininke. Darbo reikalais lankėsi daugelyje Afrikos, Europos ir Lotynų Amerikos šalių. Dabartiniu metu rašytoja su vyru, paaugliu sūnumi, trimis šunimis ir dvejomis „sunkaus charakterio“ žuvelėmis gyvena Maskvos priemiestyje, kaimiško stiliaus name. „Patys geriausi dalykai mano gyvenime nutikdavo atsitiktinai ir be jokio pasiruošimo. Aš niekada nebuvau pogrindine grafomane, jaunystėje nerašiau eilių, nėra jokios kankinančios priešistorės mano biografijoje. Aplamai nelabai tikiu daugiamečiu sunkumų įveikimu. Jeigu tu visą laiką jauti pasipriešinimą, greičiausiai  judi neteisinga kryptimi. Paprasčiausiai vieną dieną staiga panorau rašyti. Sukūriau internetinį tinklaraštį ir parašiusi įkėliau ten keletą savo tekstų. Visa kas nutiko po to – ne daugiau nei laimingų atsitiktinumų grandinė, iš kurių ir susidėjo mana maža, bet simpatiška „rašytojos karjera“.
Apie knygą. Gripas. Kasmet juo serga milijonai žmonių, tačiau mes nelaikome jo itin sunkia liga. Bet kas, jei vieną dieną virusas mutuos ir įsisiautės taip, kad ištisi miestai bus uždaryti ir aptverti karantino kordonais, o epidemija plis tolyn ir tolyn?
   Saujelė žmonių iš prestižinės Pamaskvio gyvenvietės nutaria gelbėtis – viską palikę bėgti, važiuoti prie Vongo ežero tolimojoje Karelijoje, kur saloje vienas iš kompanijos, Serioža, turi medžioklės namelį. Kelionė ilga ir pavojinga, kiekvienas kilometras – akistata su mirtimi, kiekviena valanda – žmogiškumo išbandymas.
   „Vongo ežeras“ netelpa į vieno žanro rėmus – tai ir išlikimo istorija, ir kelio romanas, ir sukrečianti psichologinė drama. Šis pirmasis jaunos rusų autorės Janos Vagner romanas sulaukė didelio pasisekimo tarp internautų Rusijoje ir užsienyje, buvo nominuotas kelioms literatūrinėms premijoms.
   Plačiau apie knygą ir autorę čia.
Mano nuomonė. Jaunystėje labai mėgau fantastinę literatūrą. Vėliau kažkaip nutolau nuo šio žanro, todėl dabar buvo labai nedrąsu imti tokio pobūdžio knygą į rankas. Tačiau...perskaičiau ir patiko. Tiesa, šios knygos prie grynos fantastikos negalima priskirti, tai greičiau apokaliptinė kelio istorija „road story“. Gerai suręsta ir nenuobodi istorija.  Visa tai, kas rašoma knygoje, tikėtina, gali įvykti ir realiame gyvenime, todėl knyga ir prikausto dėmesį, verčia susimąstyti: o kaip tu elgtumeisi tokioje situacijoje? Tad fantastikos, kaip minėjau, čia ne itin daug, gal daugiau stebina tai, kad knygos herojai atvyksta į numatytą vietą visi sveiki ir gyvi - net tėvas, kurį kelionėje ištiko infarktas, buvo, autorės valia, atgaivintas  visai netyčia į keliautojų kompaniją priklydusio gydytojo. Štai tokios knygos vietos atstovauja žanrui ,,iš fantastikos srities", o visa kita gana realu ir įtikinama. Dabar imuosi knygos tęsinio...
Įvertinimas. 4/5

2017 m. sausio 2 d., pirmadienis

Tiramisu

 
  Kaip rašo Vikipedija, tiramisu yra itališkas desertas, gaminamas iš sausainių ,,pirštelių", išmirkytų kavoje, kiaušinio trynių ir mascarpone sūrio. Tiramisu gardinamas Marsalos vynu ir kakavos milteliais.

Tiramisu atsiradimo istorijų yra ne viena. Vieni teigia, kad pirmasis toks receptas buvo aprašytas Giovanni Capnist receptų knygoje I Dolci Del Veneto 1983 m. Istorikų teigimu, pirmą kartą Tiramisu buvo paminėtas Sienoje. Ši versija teigia, kad toks gaminys buvo pagamintas didžiojo Toskanos hercogo Kozimo III garbei 1969 m. gruodžio 24 d., kuomet jis aplankė Sienos miestą.

Mano tiramisu receptas tėra itališko tiramisu variacija.
 
 
 
Reikės:
 200 g pailgų sausainių ,,Damų piršteliai" (Savoiardi);
500 g mascarpone sūrio;
200 g grietinėlės (35 proc.);
4 kiaušinių tryniai;
4 šaukštai cukraus pudros;
200 ml stiprios kavos pagardintos 40 g brendžio;
kakavos miltelių, tarkuoto juodojo šokolado.

 Gaminame:
   Užviriname puodą su šlakeliu vandens ir įstatome į jį dubenėlį su kiaušinių tryniais, suberiame cukrų ir 5 minutes plakame šluotele arba mikseriu iki kiaušinių tryniai tampa purūs ir įgauna beveik baltą spalvą. Išjungiame ugnį, iškeliame dubenį su tryniais ir dar kelias minutes plakame. Tuomet paliekame praaušti.

 
    Grietinėlę taip pat išplakame iki standumo. Sumaišome su mascarpone sūriu, supilame pravėsusius trynius ir viską išmaišome iki vientisos masės.
   Sausainėlius pamirkome (tiesiog tik pamerkiame ir ištraukiame) šaltame espresso su brendžiu ir jais išklojame norimos formos indo dugną (aš naudojau keturkampę formą). Ant jų dedame sluoksnį paruoštos mascarpone masės, gausiai apibarstome kakava. Vėl dedame sausainius, mascarpone ir barstome kakava. Jei dar liko sausainių ir masės, formuojame trečią sluoksnį. Torto viršutinį sluoksnį apiberiame kakava ir šokoladu.
   Pagamintą tortą dedame kelioms valandoms (dar geriau - parai) į šaldytuvą, kad sluoksniai įsigertų vienas kito aromato.

Ragaujame. Skonis tikrai tikrai dieviškai geras. Na, nuotraukėlės gal ne tokio gero skonio (atleistina - darytos telefonu), tačiau tortas, pasikartosiu, perfetta.





2017 m. sausio 1 d., sekmadienis

Guillaume Musso Dabarties akimirka

dabarties akimirka

Vienas sakinys. <...> mes turime antrą gyvenimą, ir antrasis prasideda tada, kai suvokiame, kad mums skirtas tik vienas gyvenimas." 120 p.
Žanras. Romantinis trileris.
Viršelis. Guillaume Musso   Dabarties akimirka ( L'instant présent), leidykla Baltos lankos, 2016 m., iš prancūzų kalbos vertė Donata Pleškevičienė, 288 p.
Apie autorių. Guillaume’as Musso (Gijomas Muso)  – populiariosios prancūzų literatūros fenomenas. Pasaulyje parduota daugiau kaip 16 mln. jo kūrinių egzempliorių, jie išversti į 36 kalbas. 
   G. Musso  gimė 1974 m. Antibes, susižavėjo literatūra dar būdamas dešimties, kai savo vasaros atostogas ėmė leisti vietinėje bibliotekoje, kur dirbo jo mama. Pats rašyti pamėgino jau būdamas studentu, grįžęs iš kelionės po Ameriką, kur kelis mėnesius gyveno NewYork ir NewJersey, dirbo ledų pardavėju ir bendravo su žmonėmis iš įvairių kultūrinių sluoksnių. Čia jis prisirinko idėjų būsimiems romanams.
Visgi populiarumo jis susilaukė visiškai neįtikėtinomis aplinkybėmis. Kartą Guillaume pateko į automobilio avariją, kurioje vos nežuvo. Nauja fatališka patirtis jį įkvėpė naujai knygai pavadinimu Et après...“ (2004 m.). Ši sulaukė dar anuomet autoriui neregėtos sėkmės – išversta į daugiau kaip 20 kalbų, buvo parduoti milijonai jos egzempliorių visame pasaulyje. Negana to, kūrinys sužavėjo ir kinematografus, tad 2008-aisiais romanas buvo ekranizuotas, o vieną jo personažų įkūnijo pats John Malkovich!
  Romanai, kuriuose intriguojančiai persipina įtampa, meilė ir veiksmas, Prancūzijoje padarė Guillaume Musso populiariosios literatūros dievuku. Pasaulyje parduota daugiau kaip 19 mln. jo kūrinių egzempliorių, jie išversti į 36 kalbas. 2011 m. Prancūzijoje jis buvo perkamiausias autorius. Lietuvoje Guillaume’as Musso romanai taip pat sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo
Apie knygą. Lizai ir Arturui lemta matytis tik kartą per metus.
Jis savo gyvenimą praleidžia jos ieškodamas...
...Ji savąjį – jo laukdama.
   Kai Lizai prausiantis duše netikėtai šalia išdygsta pirmąkart gyvenime matomas vyras, ji iš visų jėgų jam tvoja ir pabėga. Antrąkart jie susitinka bare. Šįkart – neatsitiktinai, nes Arturas jos ieškojo po visą Niujorką. Tačiau ji nė nenutuokia, kad tai tas pats vyras. Tarp jų akimirksniu užsimezga nepaprastas ryšys.
   Nuo šiol Liza rizikuos viskuo, kad galėtų būti su Arturu. Net jeigu jis prašys padaryti keisčiausių dalykų... Nes Arturas ne toks kaip visi vyrai. Jis Lizai atskleidžia siaubingą paslaptį, kuri jų meilę paverčia sunkiausiu gyvenimo išbandymu:
   „Tai, kas su manimi darosi, yra neįsivaizduojama, bet vis dėlto tikra...“
   Labiau nei bet kada anksčiau nenuspėjamas Niujorkas tampa Lizos ir Arturo jausmų labirintu. Jiedu sujungia savo likimus, kad pabėgtų nuo negailestingiausio jų meilės priešo – laiko.
  „Dabarties akimirka“ – svaiginantis, romantiškas, įtemptas psichologinis trileris su kvapą gniaužiančia pabaiga.
Mano nuomonė. Šiuos metus pradėjau nauja G. Musso knyga. Lengvai skaitoma, užteko 6 valandų įveikti visus 288 puslapius. Kaip visada, fantazija begalinė. Kadangi esu perskaičiusi ne vieną G. Musso knygą, jau žinojau, kad atomazga bus netikėta, todėl bandžiau sau mintyse kurpti įvairias galimas knygos pabaigas, tačiau toks variantas, kokį pasirinko rašytojas, sunkiai kam galėjo ateiti į galvą. Gal kiek dirbtinai peršokama prie atomazgos, tačiau man ji buvo visiškai priimtina ir logiškai susieta su knygos siužetu. Beje, dėl siužeto, tai šiuokart rašytojas nepasirodė ypač originalus, skaitant vis lygindavau G. Musso kūrinį su Audrey Niffenegger knyga ,,Keliautojo laiku žmona". 
Įvertinimas. 4/5