Viršelis. Dreda Say Mitchell Laisvas kambarys (Spare Room), Balto leidybos namai, 2021 m., iš anglų kalbos vertė Jurga Žąsinaitė, 320 psl.
Knygą pigiau galima įsigyti elektroniniame patogupirkti knygyne.
Apie knygą. Išnuomojamas puikus dvivietis kambarys vienam asmeniui dideliame name Šiaurės Londone. Erdvus, jaukus, šviesus ir ryškus. Tobula šiuolaikinio ir istorinio Londono dermė.
Liza negali patikėti savo sėkme – vos įžengusi pro įspūdingo Viktorijos laikų pastato duris, pasijunta lyg čia jau buvusi. Jai labai reikia šio kambario, nors šeimininkų pora pasirodo kiek keista: auskaruotas tatuiruotas trečią dešimtį įpusėjęs Džekas ir elegantiška gerokai vyresnė, bet vis dar stulbinamai graži Marta. Tiesa, savų demonų turi ir Liza. Nešneki, vengia net savo tėvų draugijos, visada vilki drabužius ilgomis rankovėmis ir su siaubu laukia kiekvienos nakties...
Kambarys Lizą sutinka nesvetingai. Dar daugiau nerimo sukelia spintelėje aptiktas savižudžio laiškas. Name šeimininkaujanti porelė atkakliai tvirtina, kad joks žmogus anksčiau čia negyveno, bet Lizą apninka abejonės. Ji pasišauna atskleisti prieš tai kambaryje gyvenusio vyro paslaptis, tačiau kaip tik tuomet pasipila gąsdinantys įvykiai. Kažkas nenori, kad Liza išsiaiškintų tiesą.
Keturioms kambario sienoms kuždant vis daugiau paslapčių, mergina leidžiasi į pragaištingą veidrodžių karalystę, kur mėgindama rasti kelią į tiesą vargiai besuvokia, kas tikra, o kas ne.
Dreda Say Mitchell, parašiusi penkias knygas, rašytojos karjerą tęsė bendradarbiaudama su Tony Masonu. 2004 m. Dredai buvo paskirta Detektyvų rašytojų asociacijos (CWA) įsteigta Johno Creasey durklo premija už geriausią pirmąjį detektyvą. Rašytoja jau yra sukūrusi vienuolika detektyvinių romanų. Dreda užaugo viename Ist Endo kvartale, o prieš įgyvendindama svajonę tapti mokytoja, dirbo kambarine, padavėja. Ji – aktyvi meną propaguojančių socialinių kampanijų dalyvė, ją dažnai kviečiasi televizijos ir radijo programos, apie ją rašo populiariausi dienraščiai. Rašytoja buvo įtraukta į kompanijų „Lady Geek" ir „Nokia" sudarytą Žymiausių Didžiosios Britanijos moterų 50-uką, taip pat ji yra Skaitymo agentūros ambasadorė. Šiuo metu kai kurias Dredos ir Tony knygas ekranizuoja televizijos.
Mano nuomonė. Psichologinio trilerio ir šeimos dramos miksas tikrai nėra naujiena literatūroje. Todėl įdomiausia sekti kokiais būdais autorius stengiasi pritraukti skaitytoją ir priverčia jį nepadėti knygos į šalį. Šios knygos įžanga buvo nuobodoka, įsiskaičius pradėjo patikti ir norėjosi skaityti nesustojant, tačiau į pabaigą įspūdis vėl ėmė blankti. Jau nuo pradžios supratau, kodėl herojė yra draskoma prieštaringų jausmų, kodėl jaučiasi ne savo kailyje. Pasakojimo eigoje mano nuojauta pasitvirtino. Siekdama pateisinti žanro specifiką, autorė kiekviename žingsnyje stengiasi sukurti ,,šiurpuliukų" atmosferą. Ir dažniausiai jai tai pavyksta padaryti, ypač psichologiniu lygmeniu. Psichologinės manipuliacijos daug efektingesnės, nei už lango tabaluojanti negyva katė. Gal tai ir nėra ,,šiurpiausias, baugiausias ir geriausias šiais metais perskaitytas psichologinis trileris", kaip tikina Lee Child, tačiau savaitgalio prasiblaškymui visiškai tinkamas skaitinys.
