Sue Monk Kidd Paslaptingas bičių gyvenimas

Vienas sakinys. Kartais reikšmingi dalykai prislegia neapsakomu lėtumu. 190 p.

Viršelis. Sue Monk Kidd Paslaptingas bičių gyvenimas (The Secret Life of Bees), leidykla Alma littera, Vilnius, 2008 m., iš anglų kalbos vertė Renata Endzelytė, 328 p.

Apie autorę. Sue Monk Kidd gimė 1948 m. Sylvester miestelyje. Ji nuo pat vaikystės svajojo tapti rašytoja. Autorė išleido penketą knygų, kurių kone kiekviena įvertinta reikšminga premija. Nuoširdumu ir vaizdingu pasakojimu skaitytojus pavergęs romanas „Paslaptingas bičių gyvenimas“ buvo nominuotas prestižiniam Anglijos „Orange Prize“. Šios knygos parduota beveik 5 milijonai vienetų. Antrasis jos romanas „Undinės krėslas“ 2006 m. („Alma littera“) išleistas lietuvių kalba. Sue Monk Kidd gyvena Pietų Karolinoje prie sūriųjų pelkių netoli Čarlstono.

Apie knygą. Romanas „Paslaptingas bičių gyvenimas“ nukelia į 1964-uosius, Pietų Karoliną. Ši knyga pasakoja Lilės Ouvens gyvenimo istoriją, gaubiamą miglotų prisiminimų apie popietę, kai žuvo jos motina. Mergaitę globoja geraširdė juodaodė Rozalina. Šiai įžeidus tris didžiausius miestelio rasistus, jiedviem tenka sprukti į Tiburoną, Pietų Karolinos miestelį, kuriame gyvena Lilės mamos praeities paslaptis. Mergaitė patenka į kerintį bičių, medaus ir Juodosios Madonos pasaulį…

Mano nuomonė. Nebijokite, tai tikrai ne bitininkystės vadovas. Tai šviesi, užburianti knyga apie šiek tiek kitokią mergaitę, kaip daugelis išsireikštų, fantazuotoją ir nepritapėlę, kuri bando išsiaiškinti, ar žmogus, padaręs netyčinį nusikaltimą, gali būti mylimas. Yra ir kita tema: 1964 metai, vis dar gajus segregacijos įstatymas, tačiau JAV paskelbiama deklaracija, suteikianti juodaodžiams balsavimo teisę. Tokiai šalies politikai aršiai priešinasi pietinės JAV valstijos – čia balto žmogaus ir juodaodžio draugystė vis dar tabu. Tačiau, kaip leidžia suprasti knygos autorė, ar tu baltas, ar tu juodas, ar tu geltonas, jei tu myli ir esi geras žmogus, odos spalva neturi jokios reikšmės. 

   Skaitant šią knygą norėjosi kartu ir verkti, ir juoktis, o širdis prisipildė ramybės ir gėrio. Štai koks medituojantis romano poveikis. Man knygos nuotaika, jausmų dvilypumas priminė filmo ,,Žalioji knyga" paliktus emocinius įspūdžius, tad jei jums patiko filmas, patiks ir šis romanas. O bitės...bitės šioje knygoje tikrai yra, jos lyg vedliai, savo pavyzdžiu, mokantys herojus (o gal mus?) gėrio ir išminties, savo ritmingu dūzgimu nugenančios negandas ir visas širdies žaizdeles užgydančios saldžiu pievų medumi. 
  Tiesa, daugelis mano, kad knyga skirta paaugliams. Galbūt, tačiau tikrai nėra iš tų knygų, kurias skaitydamas negali atsiginti minties, kad jau išaugai tokią literatūrą. Ji tinkama įvairaus amžiaus skaitytojui.

  Įvertinimas. 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti). 

Hannah Kent Gerieji žmonės

Viršelis. Hannah Kent  Gerieji žmonės (The Good People), leidykla Baltos lankos, 2017 m., iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, 392 p.

Apie autorę. Hannah Kent gimė 1985 m. Adelaidėje, Australijoje. Tėvas - buhalteris, mama - mokyklos direktorė, sesuo - aktorė. Nuo vaikystės Hannah mėgo skaityti knygas ir kurti įvairias istorijas. Dar paauglystėje pagal mainų programą ji keliavo į Islandiją, kur pirmą kartą išgirdo Agnes Magnúsdóttir istoriją. Vėliau iš surankiotų istorijų, kruopštaus darbo archyvuose ir literatūrinio talento gimė ,,Paskutinęs apeigos". Šis romanas sulaukė didžiulės tarptautinės sėkmės, yra apdovanotas daugybe literatūros premijų, išverstas į daugiau nei dvidešimt kalbų. Ši knyga lyginama su tokių rašytojų kaip Margaret Atwood ir Peter Carey kūryba. ,,Gerieji žmonės" – antrasis autorės romanas, per trumpą laiką jau spėjęs sulaukti pripažinimo

   Šiuo metu Hannah Kent gyvena Adelaidėje, yra Australijos literatūros žurnalo Kill Your Darlings įkūrėja ir leidybos direktorė, toliau sėkmingai tęsianti savo literatūrinę karjerą.  

Apie knygą.  Atokiame slėnyje gyvenanti Nora per metus neteko dukros ir mylimo vyro. Sugniuždyta moteris privalo rūpintis keturmečiu anūku Mycholu. Anksčiau buvęs sveikas ir guvus, dabar jis tik savo paties šešėlis, negalintis nei vaikščioti, nei kalbėti. Uždaroje ir prietarų valdomoje bendruomenėje netrukus ima plisti gandai, kad Mycholo sielą pagrobė fėjos, kitaip dar vadinamos Geraisiais žmonėmis.

Pasiryžusi išvaryti iš Mycholo blogį, Nora kartu su tarnaite Mere anūką atiduoda į atsiskyrėlės žolininkės Nensės rankas. Nors naujasis kunigas pagoniškus kaimo papročius nori išrauti su šaknimis, žmonės tiki, kad Nensė turi ypatingų gebėjimų ir yra Gerųjų žmonių patikėtinė. Berniuko sveikatai blogėjant, moterys ryžtasi vis drąsesnėms pagoniškoms apeigoms, kurios darosi pavojingos ne tik Mycholo, bet ir jų pačių gyvybei.

  Mano nuomonė. Neįtikėtina, tikrais faktais paremta istorija, nutikusi mažiau nei prieš 200 metų. Protu nesuvokiama, kaip pasikeitė pasaulis ir žmonių požiūris į kai kuriuos dalykus.

  Pirmoje savo knygoje Australijos rašytoja pasakoja istoriją apie Islandijoje įvykdytą paskutinę mirties bausmę. Ši knyga nukelia į XIX a. pradžios Airijos kaimelį, kuriame gajus tikėjimas laumėmis, burtais bei užkalbėjimais, kuriame sergantis vaikas neturi ateities, nes, jis nėra tikras vaikas, jis sukeistas laumės vaikas. Manau, kad toks įsitikinimas išaugo iš nevilties, iš negebėjimo suprasti, kaip sveikas gimęs vaikelis, augdamas gali virsti luošiu. Įtraukianti istorija, raiški kalba ir detalus pasakojimo dėstymas neleidžia knygos padėti į šalį: kaip baigsis ši istorija, kaip žmonės reaguos į gerus ketinimus, pasibaigusius mirtimi. Knyga pilna kerų, mistikos, tikėjimo, neapykantos ir begalinės meilės. Tiesa, tai nėra šviesus ir lengvas (siužeto požiūriu) romanas, greičiau bauginantis ir sukeliantis pyktį, tad norintys smagiai praleisti vakarą su knyga, neimkite jo į rankas. 

  Įvertinimas 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).