Mišrainė ,,Mimoza"

   Šeštadienio popietę visai netikėtai tarp manęs ir draugės užsimezgė toks pokalbis apie pusryčius.

-Aš tai ,,Mimozą" gaminau - sako ji.

-Mimozą? Nuo ryto? Oi išdykėliai, nuo burbuliukų savaitgalį pradedate :)

-Neee, tai tokia mišrainė. Na, pameni, buvo sovietmečiu privalomi 3 stalo atributai: silkė ,,po šuba", balta mišrainė ir ,,Mimoza".

-Mimoza? Niekada neteko nei gaminti, nei ragauti. Ant mūsų šeimos stalo ji kažkodėl nesipuikuodavo... Noriu...
   Sekmadienio pusryčiams ir aš jau ragavau ,,Mimozą". 
 

   

,,Mimozai" reikia:

2  morkų;

2 nemažų  bulvių;

3 kiaušinių;

apie 50 g fermentinio sūrio;

indelio majonezo;

indelio tuno aliejuje;

nedidelės galvutės svogūno;

šaldytų ar žalių krapų, petražolių (nebūtina).

 Gaminame:
   Morkas, bulves, kiaušinius išverdame atskiruose puoduose. Atšalusias daržoves, kiaušinio baltymą ir sūrį sutarkuojame burokine tarka. Nuo tuno nupilame aliejų ir šakute sutriname. Smulkiai supjaustome svogūną ir įmaišome į tuną, užberiame šiek tiek druskytės ir pipiriuko.
   Visus ingredientus sluoksniuojame: į indo dugną dedame tuno sluoksnį, ant jo bulves, užberiame druskos (nebūtina, jei verdant bulves į vandenį bėrėte druskos), pabarstome krapais ir petražolėmis, toliau majonezo sluoksnis, ant jo - morkos, kiaušinių baltymai, vėl majonezas ir pabaigai - sutrinti kiaušinių tryniai. Puošiame.
   Dedame į šaldytuvą ir palaikome nors valandėlę, tada jau ragaujame.
   P.S. mišrainę galima gardinti saulėgrąžomis ar sezamu, galima daugiau pipirų naudoti, svarbiausia išlaikyti proporcijas tarp pagrindinių ingredientų.