Citata. <...> meilė – tai ta akimirka, kai širdis staiga panūsta sprogti (570 p.)
Viršelis. Stieg Larsson Mergina su drakono tatuiruote (Män som hatar kvinnor"), leidykla Obuolys, Kaunas, 2010 m. , iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė, 576 p.
Apie knygą. Harieta Vanger dingo kaip į vandenį prieš 40 metų. Vangerių šeimos patriachas Henrikas ligi šiol įsitikinęs, kad Harietą nužudė kažkas iš jų giminės – tą lemtingą dieną visi buvo susirinkę į atokioje saloje pastatytą Vangerių šeimos vasarnamį. Įtarti galima daugelį iš tarpusavyje kovojančio įtakingo klano, bet įrodymų nėra… Išskyrus kasmet per gimtadienį senoliui paštu atkeliaujančią dovaną – džiovintų gėlių puokštę, lygiai tokią pat, kokią jam gyva būdama dovanodavo Harieta.
Jausdamas kasdien artėjantį gyvenimo saulėlydį, Henrikas Vangeris nusprendžia darsyk pabandyti įminti kankinančią mįslę. Tyrimui atlikti pasamdomas žurnalistas, reputaciją praradęs Millenium darbuotojas Mikaelis Bliumkvistas bei Lisbeta Salander, išskirtinė ir nepritampanti prie visuomenės, bet neeilinė kompiuterių įsilaužėlė, kuri specializuojasi asmenybių tyrimuose. Šioje knygoje rasite visko – žmogžudystė, šeimos saga, meilės istorija, finansinė intriga, trilerio įtampa. Aišku tik viena: geriau nestoti skersai kelio merginai su drakono tatuiruote…
Apie autorių. Stieg Larsson (1954-2004) – Švedijos žurnalistas ir rašytojas, pasaulyje išgarsėjęs tik po savo mirties. 2008-aisiais titulavo kūrėją antru populiariausiu autoriumi pasaulyje. Stieg Larsson buvo pirmasis rašytojas sugebėjęs parduoti daugiau kaip milijoną elektroninės versijos knygų pasauliniame portale amazon.com.
Visą gyvenimą Stieg Larsson buvo labai aktyvus – jau jaunystėje buvo entuziastingas kelių mokslinės fantastikos žurnalų redaktorius ir net didžiausio mokslinės fantastikos klubo Švedijoje prezidentu. 1977-aisiais Stieg Larsson daug laiko praleido Eritrėjoje, kur kovoti mokė Žmonių išsilaisvinimo fronto partizanes. Kepenų negalavimo pakirstas švedas buvo priverstas grįžti į savo šalį, kur daugiau kaip 20 metų dirbo grafikos dizaineriu didžiausioje Švedijos naujienų agentūroje.
Vėliau dirbo žurnalo „Expo“ žurnalistu ir redaktoriumi. Čia jis aktyviai dokumentavo ir paviešindavo rasistiškas ir šiurkščiai žmogaus teises pažeidžiančias Švedijos organizacijas. Nevengė pasisakyti didelėms tarptautinėms auditorijoms. Tokia Stieg Larsson pozicija nuolatos keldavo pavojų jo gyvybei.
Stieg Larsson mirė būdamas vos penkiasdešimties, kai užlipus į savo ofisą esantį septintajame aukšte, jį ištiko infarktas. Tai visiškai nestebina turint omenyje, kad silpna širdis jo giminėje buvo paveldima ir kad jis buvo pats tikriausias darboholikas – dienomis dirbdavo, naktimis rašydavo, per parą surūkydavo daugiau kaip 60 ranka susuktų cigarečių, dažniausiai praleisdamas valgį ir namo parsirasdavo tik paryčiais.
Stieg Larsson paliko tris dar nepublikuotus romanus ir kelis nepabaigtus juodraščius. Šiandien šie darbai žinomi, kaip „Millennium“ serija, tapusi pasauliniu bestseleriu.
Mano nuomonė. Pirma Millennium trilogijos dalis užkabino. Knygą seniai žadėjau perskaityti, tačiau paimdavau, pavartydavau ir vėl padėdavau į lentyną: mačiau švedų ekranizaciją, kuri buvo puiki, tad (keista, nes jau seniai įsitikinau, kad knyga dažniausiai būna geresnė) bijojau susigadinti įspūdį. Baimė nepasitvirtino, knyga dar labiau sustiprino filmo paliktą įspūdį: intriguojanti, įtraukianti, užvaldanti protą ir kažkur pradanginanti laiką. Nepaleidau, kol neužverčiau paskutinio lapo. Psichologinis detektyvas, kuriame aprašomi įvykiai sukasi apie galingą Vangerių dinastiją, knaisiojimasis po seniai pamirštus įvykius, prievartos ir moterų išnaudojimo tema – originalus knygos pavadinimas „Män som hatar kvinnor" verčiamas „Vyrai, nekenčiantys moterų“ iškelia šią temą į pirmą vietą, – galų gale, aktuali žurnalistinės etikos tema – ką pasirinkti, ar žurnalisto pareigą viešai iškelti skandalingus faktus, ar tylą vardan žmogiškumo.
Paslaptis atskleista, blogis nugalėtas (šiuo kartu), tačiau optimizmo nesijaučia. Knyga baigiasi dar viena merginos su drakono tatuiruote asmenine nesėkme. Tačiau yra II-a knygos dalis, tad yra ir vilties...
Be įtraukiančio siužeto, knyga patraukia pasakojimo stiliumi. Stieg Larsson netuščiažodžiauja, pasakojimas glaustas, tikslus, be jokių bereikalingų lyrinių nukrypimų. Tai didžiulis pliusas detektyvinio žanro kūriniui. S. Larsson, būdamas žurnalistas, puikiai įvaldęs aiškų, lakonišką minčių dėstymo būdą. Skaitymo malonumas, ne kitaip ;)
Tiesa, skaitydama romaną, Mikaelį Bliumkvistą ir Lisbetą Salander identifikavau tik kaip aktorių M. Nyqvist ir N. Rapace sukurtus personažus. Bet man tai netrukdė, net atvirkščiai, nes šių aktorių sukurti herojų paveikslai labai artimi knygos veikėjams. Vienareikšmiškai, Millennium trilogija atvėrė kelią šiuolaikiniam švedų detektyvui pasklisti po pasaulį ir supažindinti skaitytojus su tokiais autoriais, kaip Lars Kepler, Karin Alvtegen, Camila Lackberg, ir kt.
Įvertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).
