Apie autorių. Amerikiečių rašytojas, kriminalinių romanų autorius Harlanas Kobenas (Harlan Coben) gimė 1962 m. sausio 4 d. Niuarke, Naujojo Džersio valstijoje. Dažniausiai jo romanuose figūruoja praeityje neišnarpliotos arba nebaigtos nagrinėti bylos (žmogžudystės, nelaimingi įvykiai ir t.t.), kurių veiksmas vyksta gimtosiose rašytojo vietose – Niuarke ir Naujajame Džersyje. Cobenas gimė ir augo žydų šeimoje, mokėsi Livingstono mokykloje, Naujajame Džersyje. Vėliau Amhersto koledže studijavo politikos mokslus ir kartu su savo geru draugu rašytoju Danu Brownu („Da Vinčio kodas“) priklausė „Psi Upsilon“ brolijai. Būdamas paskutiniame kurse suprato norįs rašyti romanus, tačiau gavęs politologijos mokslų diplomą, kurį laiką dirbo seneliui priklausančioje firmoje. Pirmą romaną parašė sulaukęs 26 metų, ir 1995 m. išleidęs du trilerius pradėjo rašyti taip vadinamą Mirono Bolitaro, sporto agento, laisvalaikiu užsiimančio nelaimėn pakliuvusių draugų gelbėjimu, seriją. Viso buvo išleista 11 šios serijos knygų. 2011 m. išleidžiamas romanas „Slėptuvė“(„Shelter“), kuriuo pradedama nauja Mikio Bolitaro, gyvenančio kartu su savo dėde Mironu, knygų serija. Harlanas Kobenas apdovanotas trimis prestižinėmis kriminalinių romanų autoriams skiriamomis Edgar Award, Shamus Award ir Anthony Award literatūrinėmis premijomis. Dabartiniu metu Kobenas su žmona, gydytoja pediatre Anne Armstrong – Coben ir keturiais vaikais gyvena Ridžvude, Naujojo Džersio valstijoje.
Harlan Coben Miškai (The Woods)
Vienas sakinys: ,,Norėdamas išgyventi, griebiesi baisiausių dalykų. Visi, kurie tiki pakilę auksčiau to, tiesiog klysta, juos apėmusios haliucinacijos."
Siužetas trumpai. Apygardos prokurorą Polą Kouplendą persekioja artimiausių žmonių praradimai, prasidėję prieš dvidešimt metų, kai dingo jo septyniolikmetė sesuo Kamilė. Šio įvykio aplinkybės lyg ir aiškios: Kamilė buvo tarp keturių bendraamžių stovyklautojų, kuriuos naktį išėjusius į mišką užpuolė žudikas maniakas. Tačiau surasti tik dviejų nužudytų aukų kūnai, o dar du – Kamilė ir Džilas Peresas – visam laikui pradingo kaip į vandenį. Seniai išblėsusias Polo Kouplendo viltis vėl pamatyti gyvą savo seserį įžiebia netikėtas įvykis: policijos pakviestas apžiūrėti vienos žmogžudystės aukos, Polas atpažįsta prieš du dešimtmečius kartu su Kamile pradingusio Džilo Pereso kūną...
Mano nuomonė. Knygą perskaičiau, kaip sakoma, vienu prisėdimu. Ne be reikalo Dan Brown, vertindamas Harlan Coben kūrybą, sako, kad jo knygos įtraukia. Įtraukė ir mane. Nepaleidau knygos nei valgydama, nei kitus darbus dirbdama ;) Perskaičiau ir galiu pasakyti, kad patiko, bet ar ilgam išliks atmintyje – nežinau. Įvykiai knygoje vienas veja kitą. Kartais logiški, kartais pritempti prie reikiamos situacijos, tačiau visada intriguojantys ir sužadinantys smalsumą: o kas toliau? Man buvo įdomu ir tai, kad autorius daug rašo apie emigrantus iš buvusios Sovietų Sąjungos, jų atsiradimo priežastis JAV, jų įsitvirtinimą šioje šalyje, bei su jais drauge atkeliavusias šeimos paslaptis, kurios kaip šleifas tęsiasi ir vis dar lemia herojų poelgius.
Įvertinimas. 4/5
Vienas sakinys. ,,Suprantate, prisiminimai žeidžia, Ir, deja, labiausiai skauda tie, kuriuos prisimeni su didžiausia meile."
Viršelis. leidykla Jotema, 2008 m., 302 psl., iš anglų kalbos vertė Reda Žekienė.
Siužetas trumpai. Gydytojas Deividas Bekas patyrė skaudžią netektį, ir jau aštuonerius metus kiekvieną dieną vis prisimenatą išgyventą siaubą: spindintis ežeras, blausi mėnulio šviesa... veriantis riksmas. Tą naktį pagrobė jo žmoną. Tą naktį jis paskutinį kartą matė ją gyvą. Vieną dieną jo kompiuteryje netikėtai pasirodo žinutė - frazė, kurią suprasti gali tik jiedu su žmona. Beką pribloškia suvokimas - gal jo žmona vis dėlto gyva ir siunčia įspėjimą niekam nesakyti...
Mano nuomonė. Šitą knygą skaityti pradėjau iš karto, kai tik į lentyną padėjau jau perskaitytą ,,Miškai“. Skaitėsi taip pat labai lengvai ir greitai, pirmi puslapiai buvo įdomūs, kol...neatsirado du policininkai, kurie apkaltino gydytoją Deividą Beką savo žmonos nužudymu, kol nepaaiškėjo, kad dauguma knygos herojų atvykę iš buvusios Sovietų Sąjungos, kad drauge su jais atkeliavo ir slepiamos šeimos paslaptys ir t.t. Žodžiu, ši knyga sukurpta ant to paties kurpaliaus, kaip ir ,,Miškai“, todėl skaityti nebebuvo taip įdomu. Situacijos panašios, herojų išgyvenimai taip pat ne ką skiriasi nuo ,,Miškų“ herojų išgyvenimų, o ir pati veiksmo aplinka panaši. Manau, jei šią knygą būčiau skaičiusi po ilgo laiko tarpo, kai jau būtų išblėsęs ,,Miškų“ įspūdis, ją vertinčiau geriau, nei dabar.
Mano nuomonė. Šitą knygą skaityti pradėjau iš karto, kai tik į lentyną padėjau jau perskaitytą ,,Miškai“. Skaitėsi taip pat labai lengvai ir greitai, pirmi puslapiai buvo įdomūs, kol...neatsirado du policininkai, kurie apkaltino gydytoją Deividą Beką savo žmonos nužudymu, kol nepaaiškėjo, kad dauguma knygos herojų atvykę iš buvusios Sovietų Sąjungos, kad drauge su jais atkeliavo ir slepiamos šeimos paslaptys ir t.t. Žodžiu, ši knyga sukurpta ant to paties kurpaliaus, kaip ir ,,Miškai“, todėl skaityti nebebuvo taip įdomu. Situacijos panašios, herojų išgyvenimai taip pat ne ką skiriasi nuo ,,Miškų“ herojų išgyvenimų, o ir pati veiksmo aplinka panaši. Manau, jei šią knygą būčiau skaičiusi po ilgo laiko tarpo, kai jau būtų išblėsęs ,,Miškų“ įspūdis, ją vertinčiau geriau, nei dabar.
Deja, šiuo atveju Harlan Coben kūrybą kyla noras lyginti su Sandros Brown kūryba – perskaitai vieną knygą ir žinai, kad kiek daugiau beskaitytum, nieko naujo nebeatrasi. Jų kūriniais mėgautis iš naujo galima tik po ilgo laiko tarpo ir tik skaitant, šiukštu, ne daugiau kaip vieną knygą iš karto.
Nepriklausomai nuo mano skeptiškos nuomonės, prancūzų režisierius Guillaume Canet 2006 m. ekranizavo šį Harlan Coben romaną. Filmas laimėjo net keturis Cezario (prancūziškieji Oskarai) apdovanojimus. Filme epizodinį vaidmenį atliko ir pats Harlan Coben. Manau, reiks pasižiūrėti.
Įvertinimas. 3/5
Įvertinimas. 3/5
