Viršelis. Marius Ivaškevičius Tomas Mūras, 2022 m., leidykla Tyto alba, 319 psl.
Apie knygą. Marius Ivaškevičius – tarptautiniu mastu pripažintas dramaturgas, kultinių pjesių „Madagaskaras“ (2003 m.), „Mistras“ (2010 m.), „Išvarymas“ (2011 m.), „Miegantys“ (2021 m.) autorius – sugrįžta į prozos lauką po dvidešimties metų su šokiruojančiu, atviru, skausmingu romanu „Tomas Mūras“.
Tai žvilgsnis į lietuvių literatūroje mažai tyrinėtą zoną – kūrėjo nuovargį, senėjimą, neviltį. Menininko ir jo garsaus kūrinio santykį. Šlovės kainą ir grėsmę.
Nemandagus, nepatogus romanas su intymiais žlungančio gyvenimo epizodais ir iki skausmo geidžiamos meilės ilgesiu.
Mano nuomonė. Tai pirmoji mano skaityta Mariaus Ivaškevičiaus knyga, nors šį autorių pažįstu ir myliu jau daugelį metų, mačiau visus jo pjesių pastatymus. Kai kuriuos net ne po vieną kartą. Todėl mielai čiupau skaityti visai neseniai pasirodžiusį jo paskutinį romaną ,,Tomas Mūras".
Geras, na, labai geras romanas. Netradicinis, netelpantis į jokius rėmus, paliečiantis menininko senėjimo, negalios kurti problemas. Gal čia autorius apie save, apie vis rečiau atskrendančią mūzą, nors negali būti, mes iš jo tikimės dar ne vieno kūrinio, kaip ir iš knygos herojaus Tomo Mūro visuomenė tikisi sulaukti naujų, vis geresnių kūrinių. Veikėjai, įvairių sričių menininkai, gyvena lyg narve ar zoologijos sode – jų gyvenimas ir kūrybos procesas atviras visiems lankytojams, jų gerbėjams. Už materialiai aprūpintą buitį jie moka kūrybos proceso viešumu bei įsipareigojimu sukurti dar vieną, geresnį nei iki šiol, kūrinį. Deja, ne viskas taip gražu, mūzos neatskrenda pagal užsakymą, o tai kūrėjus veda į neviltį, savigraužą, depresiją, kol jie visiškai palūžta.
Knygoje daug atvirų sekso scenų, tačiau ne tai užkliuvo. Tiesiog kai kuriais momentais jos perspaustos, tarsi skaitytum ne romaną, o ginekologijos vadovėlį. Manau, toks detalus intymių vietų aprašymas nesuteikia romanui didesnio svorio. Bet tai tik mano nuomonė. Skaitykite ir patys vertinkite.
