Nele Neuhaus Moteris, kurios nekentė

Oficialus pristatymas. Nele Neuhaus Moteris, kurios nekentė (Eine Unbeliebte Frau), leidykla Alma littera, 2017 m., iš vokiečių k. vertė Danutė Angelina Šaduikienė , 336 p.

  Cornelia Löwenberg gimė 1967 m. birželio  20 d. Miunsteryje (Vokietija), ištekėjusi  už Harald Neuhaus pakeitė pavardę į Neuhaus. Šia pavarde mes ją pažįstame kaip vieną populiariausių detektyvinio žanro rašytojų visame pasaulyje. Jos knygos išleistos daugiau nei 20 šalių, vien gimtojoje rašytojos šalyje parduota daugiau kaip 3 milijonai egzempliorių. Neuhaus knygos išverstos daugiau nei į penkiolika kalbų. Garsiausias rašytojos kūrinys „Snieguolė turi mirti“ sulaukė didžiulės sėkmės. Lietuvos skaitytojai taip pat yra susipažinę  su knyga „Piktas vilkas“. Kai šių laikų detektyvo žanro konkurencija yra be galo didelė Nele sugeba būti viena žinomiausių savo srovės atstovių. Jos kriminaliniai romanai, kurių pagrindiniai veikėjai – detektyvų pora Oliveris fon Bodenšteinas ir Pija Kirchhof – skaitomiausi ne tik Vokietijoje. 

Vieną rugpjūčio sekmadienio rytą vynuogyne sodininkas randa vyriausiojo prokuroro lavoną. Dėl to, kad žmogus nusižudė pats, abejonių nekyla: ekspertai nustatė, kad jis nusišovė apžiojęs medžioklinio šautuvo vamzdį.

Po valandos apžvalgos bokšto papėdėje randama negyva jauna moteris Izabelė Kerstner. Iškviečiami detektyvai Pija Kirchhof ir Oliveris fon Bodenšteinas. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad moteris nušoko pati, kriminalistai įtaria, jog tai labai gerai apgalvota žmogžudystė. Įtarimus kursto nerastas vienas moters batelis ir tai, kad prieš įvykį ji degalinėje prisipylė pilną baką degalų.

Apsilankę prašmatnioje dvaro jojykloje tyrėjai sužino, kad čia daug kas nemėgo Izabelės Kerstner, jaunos gražios veterinaro žmonos, įžūliai apgaudinėjusios savo vyrą ir bjaurios intrigantės. Žmonių, galėjusių ją nužudyti, tarp jos pažįstamų netrūko. Be to, iš pikantiško vaizdo įrašo paaiškėja, kad Izabelė artimai bendravo su nusižudžiusiu vyriausiuoju prokuroru. Tyrėjams tenka narplioti sudėtingas nusikaltimo peripetijas, o nužudymo motyvų, kaip ir įtariamųjų, kiekvieną dieną vis daugėja...

  Mano nuomonė. Lengvas detektyvas, taip galėčiau apibūdinti knygą. Ne toks purvinas, juodas, kaip pastaruoju metu išpopuliarėję  skandinaviški detektyvai (prisipažinsiu, man jie taip pat labai patinka). Įvykiai seka įvykius, daug vardų (net sunku visus atsiminti ir reikia gerai pamiklinti atmintį, kad prisimintum, kas vienas ar kitas veikėjas), tačiau šio detektyvo esmė ne lavonų skaičius, ar įmantrus nužudymo būdas, o žmogiškos aistros - gobšumas, pavydas, kerštas - privedusios prie nusikaltimo. Perskaičiau per du vakarus - Nele Neuhaus rašymo stilius grakštus, lengvas, nesupainiotas. Tačiau jei lyginti šią knygą su kitais jos kūriniais (išverstais į lietuvių kalbą), tenka pripažinti, ji prasčiausia.

Įvertinimas. 2  (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti)

Katherine Webb Nematomieji

Vienas sakinys. ,,Vyrai siekia laimėjimų, o moterys tiesiog gyvena." 313 p.

 Oficialus pristatymas.

Originalus pavadinimas: Katherine Webb Nematomieji (The Unseen), leidykla Tyto alba,  2016 m. iš anglų kalbos vertė Virginija Traškevičiūtė, 486 p.

  Katherine Webb (Katerina Veb, g. 1977 m.) – britų rašytoja, kurią nuo vaikystės žavi apleisti dvarai ir senovės pėdsakus išsaugoję pastatai. Jos knyga ,,Palikimas" iškart atkreipė skaitytojų dėmesį dėl literatūrinės kokybės ir intriguojančios istorijos. Šiuo metu autorė jau yra parašiusi penkis romanus, jie išversti į 26 kalbas. „Nematomieji" – antrasis jos romanas lietuvių kalba.

Viskas prasideda, kai surandamas prieš šimtą metų per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusio nežinomo kareivio kūnas. Kas jis? Ir apie kokius baisius įvykius kalba du prie jo kūno rasti moters laiškai? Jauna žurnalistė Li Hikson ima tirti istoriją, grąžinančią ją į 1911 metų Angliją... Laikus, kai baigiasi Viktorijos epocha, grėsmingai artinasi Pirmasis pasaulinis karas, nusistovėję papročiai ir visuomenės normos ima trūkinėti ir keistis. Tačiau apsnūdusiame Berkšyro kaimelyje viskas po senovei. Jauna naivi pastoriaus žmona Estera Kaning trokšta vyro meilės ir šeimyninės laimės, tačiau atvykusi nauja tarnaitė Ketė išjudina visą eilę įvykių, pakeisiančių visų namiškių gyvenimus. Nes Ketė turi praeitį – praeitį, į kurią jos naujoji šeimininkė linkusi žiūrėti pro pirštus, bet kurios taip ir nesupras... Visą ilgą, slogią vasarą klebonijoje kunkuliuojančios ambicijos, meilė ir pavydas palieka pribloškiančius pėdsakus.

„Nematomieji" – romanas apie stiprias aistras, valdžiusias ir tebevaldančias mūsų protus ir kūnus: geismą, tikėjimą, pavydą, skriaudą, dorybingumą. Apie okultinius įvykius, intrigas ir žmogžudystę, sugriovusią 1911-ųjų kaimo ramybę. Tai pasakojimas apie praeitį, kurioje atpažįstame savo pačių jausmus ir troškimus.

Mano nuomonė. Knyga, kurios negaliu girti, bet negaliu ir peikti. Nebloga, gal kiek ištęsta, kartkartėmis nuobodi, kartkartėmis įtraukianti. Daug nukrypimų, sakyčiau, epizodinių: o, aš dar žinau tokį atvejį, tai papasakosiu, pvz., scena su maitinimu. Na, aprašė, įdomu apie tai skaityti, o kas toliau, koks veiksmas iš to seka? Aišku, autorė rašydama šią knygą  išstudijavo begalę aprašomo laikotarpio dokumentų, prisirankiojo daugybę faktų, tačiau tikrai ne visus reikėjo dėti į  šią knygą - ir knyga būtų plonesnė, ir kitam kartui liktų medžiagos, kurią praplėtus, dar vieną romaną galėtų parašyti :)  
Įvertinimas. 2  (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti)

Laurent Gounelle Dievas visada keliauja incognito

  Vienas sakinys....kai gyveni ne taip kaip norėtum, gyvenimas būna ilgas ir nuobodus.

  Oficialus pristatymas.  Laurent Gounelle Dievas visada keliauja incognito (Dieu voyage toujours incognito), leidykla Alma littera, 2012 m., iš prancūzų kalbos vertė Lina Perkauskytė, 360 p.

Laurent Gounelle (g. 1966 m., Prancūzija) gimė mokslininkų šeimoje. Tėvai norėjo, kad sūnus studijuotų psichologiją, tačiau Laurent nusprendė Paris Dauphine universitete studijuoti ekonomiką. Vėliau baigė magistrantūros studijas Sorbonos universitete.
Baigęs mokslus įsidarbino buhalteriu didelėje bendrovėje, tačiau darbas jam nepatiko. Buvo susidomėjęs aktoryste ir parasparniais. Vėliau bandė užsiimti importu-eksporu, tačiau ši veikla taip pat nebuvo sėkminga.
Laurent Gounelle įstojo į Kaliformijos Santa Kruze universitetą studijuoti psichologijos ir filosofijos. Vėliau leidosi į savęs pažinimo ir gyvenimo prasmės paieškų kelionę. Keliavo po JAV, Suomiją ir Balio salą studijuodamas neurologiją, psichologiją ir šamanizmą. Laurent Gounelle tapo žmonių santykių konsultantu ir šia veikla užsiima jau 15 metų. Dirba dėstytoju Clermont-Ferrand universitete. 
Siužetas. Alanas stovi Eifelio bokšto viršuje, pasiruošęs šokti žemyn, nes jam atrodo, kad gyvenimas neturi nei prasmės, nei tikslo. Tačiau staiga ant peties pajunta kažkieno ranką - nepažįstamas senyvas vyras pasiryžęs sulaikyti jį nuo beprasmiško žingsnio. Nepažįstamasis pasiūlo Alanui sandorį: vaikinas gaus naują visavertį gyvenimą, jei vykdys gelbėtojo jam skiriamas užduotis. Netrukus Alanas patenka į įvykių sūkurį, išgyvena naujus potyrius ir pasineria į paieškas gyvenimo prasmės, kurios iki šiol nematė...  "Dievas visada keliauja incognito" pasakojama istorija panardina į svaigią Paryžiaus vasaros atmosferą ir kviečia susimąstyti: kas gali paskatinti mus įveikti savo baimes, susikaustymą bei įpročius ir, kai gyvenimas nebeteikia džiaugsmo, priversti išsukti iš įprasto kelio?
 Mano nuomonė. Knygą paėmiau į rankas, negalėdama apsikęsti jai liejamų liaupsių ir tiesiog privalomo raginimo perskaityti. Na, galvoju, tokią liaupsinamą ir ne vienus metus perkamiausių sąraše esančią knygą perskaityti privalu.

  Pradžioje buvo intriga - kas bus toliau, kaip bus vystomas siužetas, ką ir kaip autorius nori pasakyti skaitytojui. Kai kurios vietose nesutikau su autoriaus pozicija ir tyliai su juo ginčijausi. Pvz., istorija apie batonų pirkimą mane papiktino. Suprantu, kad žmogus tokiais eksperimentais įgys daugiau pasitikėjimo savimi, tačiau tokio pobūdžio eksperimentai trukdo kitų laiką, ir, pagalvojau, atsidūrus tokioje situacijoje, kuomet vienas asmuo niekaip negali apsispręsti, ko jis nori, o visa eilė laukia, būtų labai pikta. O štai istorija apie varlę, kuri įkritusi į puodynę su pienu, savo kojelėmis suplakė grietinę ir išlipo iš puodynės - yra tokia sena ir nuvalkiota, tad knygoje perskaičiusi ją kaip originalų pavyzdį, tikrai nusivyliau.
  Tai gi, nuo pirmų knygos puslapių kilo įtarimas, jog kūrinys skirtas asmenims, turintiems psichologinių problemų, siekiantiems nugalėti savo baimes, išreikšti savo norus, atkreipti į save dėmesį. Tačiau lapas po lapo knygos žanras keitėsi. Pasakojimas tapo labiau nuotykiniu, gal įžengė net į trilerio žanrą. Istorija  apie neįtikinamą tėvo pagalbą sūnui. Būtent, neįtikinamą. Jei nuo pradžių ši knygą būtų rašyta kaip nuotykinės literatūros pavyzdys, gal būtų ir nieko, tačiau kaip populiariosios psichologijos žanro  rašinėlis - labai jau šiaip sau... 
Vertinimas. 1  (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti)

Delia Ephron Sirakūzai

 
 Vienas sakinys. ,,Pasirodo, santuokos pagrindas gali būti įvairių rūšių. Viena jų yra melas"  289 p.

  Oficialus pristatymas. Delia Ephron Sirakūzai (Siracusa), leidykla Tyto alba, 2017 m., iš anglų kalbos vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė.
   Delia Ephron (Delija Efron) – amerikiečių rašytoja, dramaturgė ir scenarijų autorė, parašiusi scenarijų filmui „Jums žinutė" ir 15 knygų. „Sirakūzai" – naujausias jos romanas, sukėlęs tikrą audrą tarp kritikų ir skaitytojų. Tai deginantis, įtraukiantis ir prikaustantis romanas apie kelionę. Iš pradžių – į Sirakūzus, tačiau pasirodo, kad iš tikrųjų tai kelionė į savo ir kitų santuokos gelmes.
Iš tiesų tai turėjo būti atostogos.
Tačiau negalėdami atplėšti akių mes stebime, kaip dvi amerikiečių poros Sirakūzuose pamažu klimpsta į savo pačių apgaulių ir paslapčių voratinklį. Kaip negailestinga Sicilijos saulė apnuogina viską, ką jie bijojo prisipažinti net patiems sau.
Niujorkiečiai Maiklas ir Lizė atkeliauja į Italiją su savo draugais iš Meino – Finu ir Teilor bei liguistai drovia jų dukra Snou. Ir nuo pat pradžių aišku, jog atostogos – tai proga Finui ir Lizei pabūti dviese. Slapta aistra liepsnoja, pamažu degindama abiejų santuokų pamatus, ir aišku, jog katastrofa neišvengiama. Visi veikėjai meluoja tiek sau, tiek ir kitiems, viskas supainiota. O bomba po pamatais nepaliaujamai tiksi...
„Sirakūzai" – psichologinis romanas apie santuoką, apie apgavystes, kuriomis maitiname kitus ir save, apie tėvus ir vaikus, apie tai, ką padarome, norėdami santuoką išardyti ir ko griebiamės, norėdami ją išsaugoti. Apie skausmą, kurį sukeliame sau ir kitiems. Tai romanas kaip džiazas: savo įvykių versiją pasakoja kiekvienas iš veikėjų, o mes jaučiame, kaip nepaliaujamai kyla įtampa, versdama romaną trileriu.
  Mano nuomonė. Jei paėmę šią knygą į rankas tikitės pasakojimo apie Siciliją ar Sirakūzus, tai to tikrai nerasite. Sirakūzai čia tik fonas besirutuliojančiai dviejų šeimų skyrybų dramai. Pasakojimas vystomas iš keturių veikėjų pozicijų. Kiekvienas tą pačią situaciją mato ir išgyvena individualiai. Tačiau bendras visus vienijantis bruožas yra melas.
  Knyga įdomi tiek savo forma, tiek savo turiniu. Nėra knygoje daug veiksmo, turiu galvoje greitai besikeičiančias situacijas, tačiau emocinių išgyvenimų ir psichologinės įtampos - apstu. Keista, tačiau nei vieno šios knygos veikėjų negalima būtų priskirti prie teigiamų personažų, greičiau atvirkščiai, visi jie nemalonūs, net atstumiantys savo mintimis ir poelgiais. O gal juose atpažįstame dalelytę savęs, todėl ir nejauku. Labiausiai intriguojantis knygos personažas man buvo mažoji Snou. Vaikas, iš pirmo žvilgsnio liguistai drovus, bejėgis, tačiau būtent ji savo vidumi yra pati stipriausia,  manipuliuojanti visų jausmais ir poelgiais. Būtent ji, atrodo, yra visos šios istorijos varikliukas.

Įvertinimas. 2  (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti)