Victoria Hislop Saulėtekis

Žanras. Istorinis romanas.

Viršelis. Victoria Hislop Saulėtekis (,,The Sunrise"), leidykla Jotema, Kaunas, 2016, iš anglų kalbos vertė Sigrida Rupšytė, 352 p.

Apie autorę. Čia

Apie knygą. „Famagusta kadaise buvo klestintis miestas su keturiasdešimčia tūkstančių gyventojų. 1974 metais Turkijos kariuomenei įsiveržus į Kiprą, visi gyventojai jį paliko. Varošoje – šitaip miestas vadinamas mūsų dienomis – niekas negyvena jau keturiasdešimt metų, Turkijos kariuomenė gyvenvietę atskyrė spygliuota tvora. Tai – miestas vaiduoklis.“

   1972 metų vasarą Famagustos miestas Kipre buvo vienas prestižiškiausių Viduržemio jūros kurortų ir skendėjo sėkmės spinduliuose. Saloje dygo nauji viešbučiai, ir tūkstančiai turistų iš viso pasaulio čia plūdo pasilepinti saulės ir jūros teikiamais malonumais. Turtinga ir ambicinga verslininkų pora Savas ir Afroditė Papakostai rengiasi atidaryti vieną didžiausių ir prašmatniausių viešbučių saloje. Viešbutyje, neišskiriant tautybės ir religijos, taikiai sutardami dirba ir Kipro graikai, ir turkai. Vis dėlto už žavingo klestinčio miesto fasado jaučiama besitvenkianti įtampa.

Po graikų karinio perversmo saloje kilus chaosui ir įsiveržus Turkijos kariuomenei, keturiasdešimt tūkstančių žmonių yra priversti palikti savo namus ir bėgti nuo besiartinančios karinės grėsmės. Ištuštėjusio miesto dykynėje, atskirtos nuo viso išorinio pasaulio, telieka dvi – Georgiju ir Ozkanų – šeimos. Tai jų istorija.

Mano nuomonė. Tai antroji mano skaityta šios autorės knyga. Pirmąją -,,Sala"- perkaičiau vienu atsikvėpimu, šios skaitymas užsitęsė daugiau nei savaitę. Ir ne todėl, kad knyga būtų beprotiškai stora. Greičiau dėl to, kad smulkiai aprašomi 8-o dešimtmečio politiniai įvykiai Kipre mane greit užmigdydavo (aš knygas daugiausia skaitau vakarais, po darbo). Iš esmės tai nėra bloga knyga, tiesiog gal kiek per daug istorinės medžiagos, ir kiek per mažai literatūrinės išmonės. Tai beveik dokumentinis pasakojimas apie Kipro salos žmonių tragediją, besitęsiančią iki šių dienų. Tačiau skaityti yra įdomu, kalba labai vaizdinga, ypač gyvai piešiami apleistų miestų vaizdai, rodos, lyg juos regėtum savo akimis. Negali paneigti, autorė turi talentą įtaigiai aprašyti įvykius, išdėstyti faktus, tačiau iš literatūrinės pusės, pasikartosiu, kūrinys kiek silpnokas.

Įvertinimas. 3/5

Dinah Jefferies Arbatos plantatoriaus žmona

  Vienas sakinys.  ,,<...>namai nėra vieta. Namai - tai kasdienis jos santykis su viskuo, ką liečia, mato ir girdi." 362 p.
  Žanras. Meilės romanas.
  Viršelis. Dinah Jerreries Arbatos plantatoriaus žmona (The Tea Planter’s wife) leidykla ,,Baltos lankos", 2016 m. iš anglų kalbos vertė Inga Stančikaitė, 456 p
  Apie autorę. Dinah Jefferies (Dina Džefris, gim. 1948) pirmuosius savo gyvenimo metus praleido Malaizijoje, Anglijoje baigė studijas, vėliau Toskanoje dirbo grafienės vaikų aukle, gyveno hipių bendruomenėse.
Rašyti ji pradėjo po skaudžios netekties: žuvus keturiolikmečiui sūnui, savo skausmą moteris perkėlė į kūrybą. Taip gimė debiutinis romanas „Atskyrimas“ („The Separation“). 2015 m. pasirodžiusi antroji knyga „Arbatos plantatoriaus žmona“ akimirksniu tapo „The Sunday Times“ bestseleriu ir ilgai nesitraukė iš šio sąrašo viršūnių.
  Apie knygą. Ką tik ištekėjusi už žavingo ir turtingo našlio jaunoji Gvendolina Huper nekantrauja pradėti naują gyvenimą egzotiškame Ceilone. Ji pasiryžusi būti tobula žmona ir mama. Bet gyvenimas naujuose namuose, apsuptuose žalių lyg aksomas arbatkrūmių, ne visai toks, apie kokį ji svajojo tekėdama už Lorenso Huperio. Plantacijų darbininkai šiurkštūs ir pagiežingi, kaimynai tikri pavyduoliai, o jos mylimas vyras praleidžia ilgas valandas darbe, palikęs savo jauną nuotaką vieną. Klajodama po apylinkes, Gvendolina vis dažniau susiduria su savo vyro praeities šešėliais: dulkėta skrynia su geltona vestuvine suknele, krūmokšniais apaugęs nedidelis kapas, vis labiau kelianti nerimą Lorenso tyla... Tačiau netrukus Gvendolina pastoja ir jų namus aplanko džiaugsmo kupinos dienos. Deja, palaimingas sutuoktinių gyvenimas netrunka ilgai. Gimdymo kambaryje Gvendolina priversta priimti žiaurų sprendimą ir amžiams tai laikyti paslaptyje. Bet ar tokia didelė paslaptis gali būti palaidota ilgam?
„Tobula knyga: paslaptys, meilė, sielvartas ir džiaugsmas. Negalėjau padėti šios knygos į šalį!“ Santa Montefiore
  Mano nuomonė. Perskaičiau knygą ir nežinau, kaip ją apibūdinti. Patiko, bet ne tai, kad labai...nepatiko? jokiu būdu ne! Kažkas per vidurį. Skaitinėjant atsiliepimus apie knygą radau vieną labai trumpą ir taiklią frazę - serialas. Būtent tai! Tikslu! Visiems, išsiilgusiems romantiškos ir pasiaukojančios meilės, šiokio tokio grauduliuko, gražių Ceilono (dabartinės Šri Lankos) vaizdų ir nuobodžiai prabangaus moterų gyvenimo  nuotrupų, ši knyga bus tikras perliukas. Man ji buvo įdomi ir pažintine prasme, nes būtent skaitydama tokius  literatūrinius kūrinius, kaip šis romanas, aš prisijaukinu arba ne  šalį kurioje vyksta veiksmas ir tuomet jau renkuosi, ar  noriu apie ją sužinoti daugiau, ar noriu ją aplankyti, ar būtų įdomu giliau pasidomėti tos šalies kultūra ir istorija. Ši knyga paveikė mano fantaziją ir aš labai norėčiau pamatyti tas arbatos plantacijas, kurių žali laukai tęsiasi mylių mylias.
    Įvertinimas. 4/5