Robert Seethaler Tabakininkas

Vienas sakinys. ,,Argi ne keistas dalykas: juo ilgiau tęsiasi dienos, juo trumpesnis atrodo gyvenimas" 189 p.  
Viršelis. Robert Seethaler Tabakininkas (Der Trafikant), leidykla ,,Baltos lankos", 2018 m.,  iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė, 208 p.

  Apie autorių. Robert Seethaler (Robertas Zėtaleris, g. 1966) – austrų kilmės rašytojas ir aktorius, gyvenantis Berlyne. Iš viso parašė šešis romanus; tarptautinio pripažinimo sulaukė jo romanai „Visas gyvenimas“, 2016 m. nominuotas „Man Booker International“ premijai, ir „Tabakininkas“.

  Apie knygą. Artėjant 1937-ųjų rudeniui septyniolikmetis Francas Huchelis, palikęs gimtąjį kalnų kaimelį, naivumo ir gyvenimo troškulio pilna širdimi iškeliauja į Vieną. Nepažįstamame mieste mokiniu savo krautuvėje jį priima senas Vienos tabakininkas. Vienas iš jo nuolatinių klientų – greta gyvenantis garsusis psichoanalitikas Zigmundas Froidas. Francas netrunka susidraugauti su garbaus amžiaus profesoriumi, o skausmingai įsimylėjęs kabareto šokėją čekę Anežką kreipiasi į jį pagalbos. Nuoširdumo ir tylios išminties nestokojančiais pokalbiais jiedu bando įminti meilės ir seksualumo paslaptis. Tačiau naciams įžengus į Vieną Francas ir Zigmundas Froidas įsisuka į dramatiškų įvykių sūkurį ir netrukus kiekvienas yra priverstas priimti sudėtingiausią sprendimą gyvenime: pasilikti ar bėgti.

  Mano nuomonė. Ko tikėjausi, tą ir gavau - taip galiu apibūdinti savo lūkesčius knygai. Jautri, subtiliai papasakota jauno žmogaus brandos istorija karo akivaizdoje. Taikus Vienos gyvenimas pamažu kinta, vis tvirčiau įsigalintis fašizmas keičia žmonių santykius, keičia pačius žmones, atskleidžia jų blogąsias savybes, bei iškelia gerąsias. Knygoje neįkyriai paliečiama konformizmo tema, kurią ne kartą kėlė kino kūrėjai ir rašytojai, o pirmosios meilės kančios ir nusivylimai aprašomi su švelnaus humoro gaidele, herojų vis nukreipiant patarimo ieškoti pas profesorių Z. Froidą. 
   Graudžiai jauki knyga ilgo vakaro malonumui. 
   Įvertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).

Rūgštynių sezonas: šalta rūgštynių sriuba

Koks maistas skaniausias karštą vasaros dieną? Manau, šaltibarščiai :) Tačiau juk nevalgysi jų kiekvieną dieną, reikia kažkuo keisti. Aš ir prisiminiau, kad močiutė vaikystėje pietums gamindavo šaltą rūgštynių sriubą. Kodėl tokios mintys pradėjo suktis galvoje? Nes karšta ir pats rūgštynių sezonas! Savaitgalį leidau kaime, tad išlėkiau į pievą ir pasiskyniau gerą saują rūgštynių, išrankiojau žoleles, vabaliukus išbaidžiau, tada švariai nuploviau ir atsidarius šaldytuvą susikroviau reikiamus ingredientus ant stalo.



Reikia:
150 g rūgštynių;
250 ml kefyro (rūgpienio);
250 ml pieno;
2 kietai virtų kiaušinių;
1 agurko (jei norite, aš nedėjau:);
krapų,
druskos.
   Rūgštynes supjausčiau ir paviriau nedideliame kiekyje  pasūdyto vandens kokias 3 minutes (nepervirkite!). Apvirtas rūgštynes palikau atvėsti (jei virėte dideliame kiekyje vandens - nupilkite). Rūgštynės turi vos plaukioti vandenyje). Į dubenį supyliau kefyrą, pieną, atvėsusias rūgštynes, subėriau smulkiai kapotus kiaušinius, krapus ir viską pagardinau druska. Viskas :) Skaniausia su keptomis ar virtomis bulvėmis.

Rūgštynių sezonas: salotos

   Labai sveikos (jose gausu vitaminų C, B, karotino, askorbo ir oksalo rūgšties), labai nekaloringos, labai skanios ir lengvai pagaminamos salotos. Prieš keletą metų jas pasigaminti man parekomendavo viena draugė: ,,Žinok, gali valgyti kiek nori, kilogramai neauga :)". Paragavau ir man patiko. Dabar kiekvieną pavasarį, kai tik pievose pradeda augti pirmosios rūgštynės, prisiskinu saujas ir mėgaujuosi malonia rūgštele.  

Salotoms reikės:
100 g. rūgštynių;
1 kietai virto kiaušinio;
jogurto be priedų (galima naudoti majonezą);
druskos ir pipirų.

  Rūgštynes nuplauname, nusausiname ir supjaustome. Smulkiai sukapojame kiaušinį ir suberiame į rūgštynes. Supilame jogurtą ar majonezą (salotų konsistenciją pasirenkate patys). Pagardiname druska, pipirais ir viską gerai išmaišome. Ragaujame. Man gardžiausia su šiltu batono skrebučiu.

Kevin Kwan Beprotiškai turtingi

  Viršelis. Kevin Kwan  Beprotiškai turtingi (Crazy Rich Asians), leidykla Tyto alba. 2020 m., iš anglų kalbos vertė Ligita Karsbo.

  Apie autorių. Kevin Kwan (Kevinas Kvanas) – iš Singapūro kilęs pasauliniais bestseleriais tapusios trilogijos apie nepaprastai turtingus azijiečius autorius. 2018 m. jis buvo įtrauktas į „Time" 100 įtakingiausių žmonių sąrašą. „Beprotiškai turtingi"– ironiška ir šmaikšti knyga, tapusi pasauline sensacija.

  Apie knygą. Tai romanas apie Azijos turtuolius, kurių gyvenimo mes negalime net įsivaizduoti: privatūs lėktuvai, skraidinantys į mergvakarį nuostabioje saloje, naujausios dizainerių kolekcijos Paryžiuje, auksu spindintys interjerai, prabanga ir pramogos kiekviename žingsnyje. Visame šiame pertekliuje užaugo Nikolas Jangas. Tačiau... jis dėsto Niujorko universitete, elgiasi ir atrodo kaip niujorkietis intelektualas. Ir susitikinėja su kolege Reičele Ču, net neįtariančia, kas iš tiesų yra jos draugas. Nuskridusi su Nikolu į jo gimtinę Singapūrą dalyvauti geriausio Niko draugo vestuvėse, ji tikėjosi pamatyti kuklius namus ir praleisti laiką su žmogumi, su kuriuo galbūt norėtų kada nors susituokti.

Tada ir paaiškėja, kad Nikas – vienos garsiausių ir turtingiausių Singapūro šeimų atžala, svajonių jaunikis. Ir jo gyvenimas atrodo kaip pasaka: vietoje namų – rūmai, vietoje kuklios šeimos – Azijos grietinėlė. O vestuvės, į kurias jie atskrido, yra keisčiausių, prašmatniausių ir labiausiai išlepusių pasaulio žmonių susibūrimas. Išsilavinusi ir paprasta Reičelė sukelia baisią sumaištį: kas ji? Iš kokios šeimos? Kuo ji sužavėjo Niką?

„Beprotiškai turtingi" įsuka į romantiškų įvykių ir neįtikėtinos prabangos sūkurį, kuriame viską valdo klanai, o seni turtai kovoja su naujais. Tai ironiška, auksu tviskanti azijietiška romantinė komedija.

  Mano nuomonė. Beprotiškai stora knyga apie nieką. Nežinau, kaip kitiems skaitytojams, bet man dar neįpusėjus knygos tapo nuobodu – tas pats per tą patį: mes pasiskolinsime jachtą, oi, jis turi lėktuvą, o aš neturiu, ai, kaip baisu, o ji prasčiokė profesorė ir ne iš tos Ču giminės, kurie turtingi ir t.t, ir pan. Ar įmanoma perskaityti daugiau nei 500 puslapių tokių paistalų? Man tai pasirodė neįveikiamas iššūkis (nors sugebėjau perskaityti 400 puslapių!), tad pasavau ir grąžinau knygą į biblioteką. Lai kiti skaito :)

  Įvertinimas: 1 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).

Christine Mangan Naktis virš Tanžero

  Viršelis. Christine Mangan Naktis virš Tanžero (Tangerine), leidykla Baltos lankos, Vilnius, 2019 m., iš anglų kalbos vertė Anita Kapočiūtė, 320 psl.

 Apie autorę. Christine Mangan (Kristyn Mangan) Airijos valstybiniame universitete įgijo literatūros mokslų daktarės laipsnį. Apie dviejų draugių įtemptą draugystę Maroke 1950-aisiais pasakojantis debiutinis autorės romanas „Naktis virš Tanžero“ netruko patekti į geidžiamiausių 2018 m. knygų sąrašus.

 Apie knygą. Alisai Šipli gyvenimas pamėtėjo neįkainojamą progą pabėgti nuo visko, kas ją iki šiol slėgė, – dabar jos laukia santuoka ir nieko netemdoma pradžia egzotiškajame Tanžere. Tad ji mažiausiai tikisi Maroke sutikti Liusę Meison. Dvi kadaise neišskiriamos draugės po paslaptingo įvykio Beningtone (JAV) nebendravo jau daugiau kaip metus. Tačiau Liusė – čia, tiesiai Alisai prieš akis, ir ji nori viską grąžinti į vėžes. 

Alisai šis netikėtas susitikimas leidžia naujai pažvelgti į Tanžerą: ji pasiduoda visad guvios ir drąsios draugės įtakai ir leidžiasi apgaubiama naujų Maroko potyrių. Tačiau ilgainiui akyla Liusės priežiūra, nuolatinis kiekvieno žingsnio kontroliavimas ima varginti. Nerimas ir nepaaiškinama, tarsi kartą jau išgyventa įtampa dar labiau sustiprėja, kai dingsta Alisos vyras. 

 Mano nuomonė. Puiki knyga laisvalaikio skaitiniams. Jau nuo pirmų eilučių kirba mintis – tuoj kažkas įvyks, kažkas negero. Taip per visą knygą ta mintis vis sukasi galvoje, o nerimo kirmėliukas vis graužiasi gilyn ir gilyn. Knygos viršelis skelbia ,,Hitchcocko filmo vertas siužetas". Visiškai pritariu, knyga labai atitinka šio kino meistro kūrybos braižą. Jos herojus ir veiksmo vietą tegaliu įsivaizduoti juodai-baltoje realybėje, jokių ryškių spalvų, viskas santūriai paslaptinga. Knygos viršelis taip pat labai tinkamai parinktas – tik mergina kukliais baltais 60-uosius metus menančiais drabužiais, akis prisidengusi ranka. Nuo ko ji dengia akis? Nuo kaitrios Tanžero saulės, ar nuo kažko skaitytojui dar nesuprantamo... 

  Knygos veiksmas rutuliojasi lėtai, nėra netikėtų posūkių, siužetas aiškiai numanomas, tačiau pati atmosfera, kaip minėjau, nuo pirmo puslapio pasėja nerimą, kuris neišsisklaido iki pabaigos. Pradžioje susipažįstame su dviem studentėmis, kurios apsigyvena viename kambaryje ir tampa neišskiriamomis draugėmis: Liuse ir Alisa. Energingoji Liusė iš karto pelno mano simpatijas, deja, kurios, įvykių virtinėje, visiškai išsisklaido. Tačiau didelių simpatijų nepelno ir Alisa – silpna, psichologiškai nestabili moteris. Didelę įtaką veikėjų charakteriams daro veiksmo vieta – karščiu alsuojantis, visad triukšmingas, su savo kvapais ir mėtų arbatos skoniu, Tanžeras. Jis tarsi atskiras veikėjas gyvenantis savo gyvenimą, vieniems keliantis simpatiją, kitiems, priešingai, varantis depresiją. 

   Kaip supratote, knygos varikliukas yra atmosfera, nuotaika, nuojauta, o ne veiksmas, todėl ,,kietų" detektyvų mėgėjai nusivils, tačiau psichologinių šaradų fanai tiesiog nesiliaus džiūgauti versdami lapą po lapo ir grimzdami į klampų psichologinio trilerio liūną. Man patiko...
  Įvertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).