Keksiukai: grečiau nei trunka ,,Panorama"

Kai tokie ankstyvi vakarai, kai lauke jau ne ruduo, bet dar ir ne žiema, kai už lango švilpia piktas vėjas, taip norisi jaukiai prisėsti prie stalo su artimais žmonėmis, pasidalinti šiluma, išgerti puodelį karštos arbatos ir pasilepinti puriais, saldžiais, burnoje tirpstančiais keksiukais, kurių, be didelio vargo, galime išisikepti greičiau, nei trunka ,,Panorama“. Tereikia iš šaldytuvo išsitraukti 2 kiaušinius, 200 g jogurto indelį, 130 g sviesto, virtuvės lentynose susirasti 130 g cukraus, 200 g miltų (arba, jei turite, 150 g miltų ir 50 g maltų riešutų ar kokoso drožlių), 1 a.š. kepimo miltelių. Iš podėlio pasiimti dubenį, nedidelį puodą ir šaukštą.

          O dabar jau darbas:

1. Išlydome sviestą ir paliekame šiek tiek pravėsti.
2. Išplakame kiaušinius su cukrumi.
3. Jogurtą supilame į pravėsusį sviestą ir sumaišome su cukraus ir kiaušinių plakiniu.
4. Maišydami supilame miltus (ar miltų ir riešutų mišinį) ir kepimo miltelius.
5. Suberiame pagardus: šaldytas uogas, obuolių skilteles, džiovintus vaisius, šokolado gabaliukus ar kitus jūsų mėgiamus priedus. Keksiukus taip pat galima pagardinti cinamonu, kardamonu, vanile, kakava bei papuošti įvairiaspalviais pabarstukais, riešutų puselėmis, uogomis. (Aš dėjau šaldytas avietes, įlašinau kelis lašus migdolų esencijos ir papuošiau spalvotais pabarstukais).
6. Sukrečiame tešlą į keksiukų formeles (iš nurodytos tešlos kiekio išeina 12 keksiukų).
7. Įkaitiname orkaitę iki 200 laipsnių ir kepame apie 30-40 min.

          Viskas! Žiūrime ,,Panoramą" ir laukiame, kol namai prisipildys šilto, saldaus, nosį kutenančio aromato – tuomet bėgte į virtuvę, keksiukus traukiame iš orkaitės ir ragaujame, ragaujame, ragaujame...

P.S. Improvizacija pagal Beatos virtuvės receptą.

James Patterson Kai pučia vėjas

 Vienas sakinys. ,,Tačiau niekur nedingsi, yra skirtas laikas judėti, laikas šokti rokenrolą, laikas gyventi taip, jog pajustum pilnatvę ir laikas, jei reokės, mirti."

Žanras. Detektyvas su mokslinės fantastikos prieskoniu.

 Viršelis. James Patterson Kai pučia vėjas (When the Wind Blows), leidykla Jotema, 2003, iš  anglų kalbos vertė Paulina Kruglinskienė, 328 puslapiai.

 Apie autorių.  James Patterson gimė 1947 m. kovo 22 d. Newburgh, New York, namų šeimininkės ir mokytojos Isabelle ir draudimo brokerio Charles Patterson‘ų šeimoje. Būsimas rašytojas su pagyrimu baigė Manhattan kolegiją. Mokėsi Vanderbilt universitete. Dirbo reklamos srityje, o nuo 1996 m. atsisakė darbų ir visą savo laiką skyrė rašymui. Pirmąjį romaną J. Patterson išleido 1976 m. ir iki šiol parašė 97 knygas. Dabar visame pasaulyje parduota daugiau nei šimtas milijonų šio autoriaus knygų egzempliorių. Jo parduodamų knygų kiekiai lenkia tokius autorius kaip Stephen King, John Grisham ir Dan Brown kartu. J. Patterson šiuo metu gyvena Palm Beach, Floridoje, drauge su  žmona Susan ir sūnumi Jack.

   Ne viena J. Patterson knyga yra išversta ir į lietuvių kalbą. Autorius garsėja ne tik detektyvais („Žebenkšties žaidimai“, ,,Bikini", ,,Krosas"), bet ir romantiškais, jaudinančiais romanais apie šeimą, meilę, netektį, skausmą ir viltį („Siuzanos dienoraštis Nikolui“ ar „Sekmadieniai pas Tifanį").

 Apie knygą. Frannie Devin O'Neill, veterinarijos gydytoja, kurios vyras buvo nužudytas prieš trejus metus, viena gyvena savo veterinarijos klinikoje.  Netikėtai į jos klinikos duris pasibeldžia išvaizdus vyras su šautuvu, prisistato FTB agentu Kit Harrison‘u ir apsigyvena jos nuomojamame name. Neilgai trukus savo namo baseine randamas nužudytas Frannie draugės vyras. Po šio įvykio grįždama namo Frannie pamato mažą sparnuotą mergaitę. Frannie nepatiki tuo, ką matė ir stengiasi nuraminti save, kad tai tik streso sukeltos haliucinacijos. Tačiau tolimesni įvykiai patvirtina, kad sparnuota mergaitė egzistuoja... ,,Pradėdamas rašyti šią knygą, neturėjau nei menkiausio supratimo, kaip tai ji bus atitrūkusi nuo realybės. Tiek pradžioje, tiek tuomet, kai juodraštis jau buvo baigtas, man pagelbėjo per trisdešimt gydytojų ir mokslininkų. Pasak vieno gydytojo ir sveikatos instituto filosofijos daktaro, dauguma žmonių nepatikėtų atradimais, kurie bus padaryti netolimoje ateityje. Šie gydytojai ir mokslininkai man padėjo, tačiau nenoriu atskleisti šiame pasakojime laukiančių netikėtumų ir nežinios." - taip James Patterson pristato savo kūrinį.
  Mano nuomonė. Net nežinau kaip apibūdinti jausmus, perskaičius šią knygą. Pati nesuprantu: patiko? nepatiko? sujaudino? abejotina? Galiu tik pasakyti, kad autoriaus fantazija iš tiesų labai panašėja į realybę ar bent galimą realybę netolimoje ateityje. Žmonės-paukščiai - visų mūsų svajonė, tačiau skaitant kyla klausimas, ar galima taip elgtis, ar galima eksperimentuoti su genais, ir kur riba tarp mokslo pasiekimų, progreso ir nusižengimų moralės normoms ar net nusikalstamos veiklos. Knygos žanrą taip pat sunku apibūdinti. Lyg ir detektyvinė istorija: yra nusikaltimas, yra nusikaltėliai, FTB agentai, gaudynės ir panašūs detektyviniai atributai. Lyg ir mokslinė fantastika: gydytojai, eksperimentai su genais, skraidantys tarsi paukščiai vaikai.  

   Knyga skaitosi lengvai, be jokių trukdžių. Detektyvinis siužetas nesunkiai nuspėjamas, tačiau tai nesumažina noro skaityti iki pabaigos, kur, deja, aprašytos gaudynių scenos sugadina bendrą knygos įspūdį - jos per ilgos ir nuobodokos. Nors, objektyvumo dėlei, reikia pasakyti, kad visus siužetinius šablonus atperka ypatingai gražūs ir šilti vaikų-paukščių aprašymai. Jų charakteriai sukurti jaukiomis, šviesiomis spalvomis. Būtent tas vietas skaitant vaizdai plaukė tarsi filme.

Įvertinimas. 2/5