Arundhati Roy Mažmožių Dievas

Vienas sakinys. Naktis alkūnėmis rėmėsi į vandenį...

Oficialus pristatymas. Arundhati Roy Mažmožių Dievas (The God Of Small Things), leidykla Alma litera, 1998 m., iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė, 297 p.
   Arundhati Roy gimė 1961 m. lapkričio 24 d. Šilonge (Meghalajos valstija, Indija). Vaikystę praleido Ajemeneme (Keralos valstija, Indija). Baigė Delio architektūros koledžą. Vaidino kine, rašė scenarijus. 1992 m. pradėjo rašyti pusiau autobiografinį romaną „Mažmožių Dievas“, kurį baigė 1996 m. Pastaruoju metu tapo politine aktyviste. Beletristikos neberašo – tik straipsnius. 2004 m. apdovanota Sidnėjaus taikos premija. Gyvena Delyje.
 

  Knygoje septynerių metų mergytės akimis vaizduojama vaikystės ir meilės istorija.
Po 31 metų ji grįžta į griūvančius gimtuosius namus žaliojoje Keraloje ir prisimena šiuose namuose gyvenusius žmones: aklą senelę, gašlūną dėdę Čaką, besidedantį marksistu, viso pasaulio nekenčiančią giminaitę Mažę-kočamą, nuskendusią pusseserę iš Anglijos, dvynį brolį, kurio protas neatlaikė anų baisių įvykių, vienišą gražuolę motiną ir neliečiamąjį Veluthą, gyvybe užmokėjusius už meilę…
   „Mažmožių Dievas“ – didinga indiška melodrama, kupina sąmojo ir išmonės. Tai pirmasis ir vienintelis A. Roy romanas, apdovanotas 1997 m. prestižine Bookerio premija, o kritikų priskirtas prie įdomiausių ir vertingiausių XX a. knygų, išversta į daugiau kaip 40 kalbų.

Mano nuomonė. Nuo pirmųjų sakinių ir iki paskutinių puslapių mane persekiojo nerimas, dėl kažko, kas turi nutikti. Dar nesu skaičiusi knygos, kuri būtų sukėlusi panašią emociją. Istorija labai artima indų melodramoms, per kurias jaunystėje nemačiom nubraukdavau ašarą. Tačiau ir kitokia, sukelianti ne gailestį ar graudulį, o greičiau pyktį - ar tokie dalykai įmanomi mūsų dienomis? Gal tas nerimas, gal pyktis, o gal rašymo stilius neleido man perskaityti knygos vienu atsikvėpimu. Perskaitau keliasdešimt puslapių ir turiu atsitraukti, padėti į šalį. Iki kito karto. O neskaityti negaliu, nes istorija pasakojama labai įdomiai, labai savitai. Palyginimai, frazių akcentavimas rašant jas didžiosiomis raidėmis, vaikiškų žaidimų žodžiais imitavimas - visa tai knygai suteikia tokio išskirtinio žavesio, tokios poezijos. Juk eilėraščių knygos per vieną vakarą neperskaitome, tiesa? Kiekvienam vakarui po vieną posmą: ,,Nuo medžių varvėjo dienos žaluma..."

Įvertinimas. 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti).

 

Tess Geritsen Dvynės

  

 Vienas sakinys. Niekada nesame tokie nepažeidžiami, kaip įsivaizduojame.

 Oficialus pristatymas. Tess Geritsen Dvynės (Body double), leidykla Jotema, 2013 m., iš anglų kalbos vertė Paulina Kruglinskienė, 368 p.

   Tess Gerritsen gimė 1953 m. San Diego mieste, išeivių iš Kinijos šeimoje. Jos tikrasis vardas yra Terry, tačiau mes ją pažįstame literatūriniu slapyvardžiu - Tess Gerritsen. 1975 m. Terry Stanfordo universitete baigė antropologijos bakalauro studijas ir išvyko toliau studijuoti mediciną Kalifornijos San Francisko universitete. 1979 m. įgijo medicinos daktaro laipsnį, ištekėjo už Jacob Gerritsen, taip pat gydytojo, ir  persikėlė gyventi į Honolulu (Havajai), kur gimė  du jų sūnūs.

 T. Gerritsen toliau rašė, kūrybą derindama su gydytojos darbu. sulaukė išskirtinio skaitytojų dėmesio. Pagaliau įsitikinusi, kad jos pašaukimas yra literatūra, autorė atsidėjo vien tik kūrybai.

 Šiuo metu rašytoja gyvena  Camden, Meinas.
 

  Knyga tęsia detektyvės Ricoli ir daktarės Ailz detektyvų seriją. Daktarė Mora Ailz, grįžusi iš kelionės, prie savo namų pamato nužudytą moterį, kaip du vandens lašai panašią į save. Dar labiau sukrečia faktas, kad jųdviejų gimimo data ir kraujo grupė yra vienodos, o DNR tyrimas patvirtina, kad paslaptingoji antrininkė yra jos dvynė sesuo.

   Šios mįslingos žmogžudystės tyrimas padeda atskleisti kitų, vis šiurpesnių nusikaltimų virtinę ir driekiasi į praeitį. O siekdama išsiaiškinti painią tiesą apie save ir tapdama šios niūrios istorijos dalyve, Mora pirmiausiai privalo susirasti savo tikrąją motiną, kurios niekada nepažinojo...

  Mano nuomonė. Knygos įžanga mus nukelia keliais dešimtmečiais į praeitį, kur aprašomi  šiurpūs vaikų ,,žaidimai". Net oda pasišiaušia, suvokus, kaip lengvai jaunas žmogus gali pasiduoti kito įtakai ir kokios netikėtos gali būti pasekmės... Tačiau įtampa atslūgsta, kai autorė sugrąžina mus į šiandieną, o skaitymo malonumas kiek apmažėja, nes medicininės detalės man nelabai įdomios, o per kelias dešimtis puslapių užsitęsusios spėlionės, ar nužudyta moteris yra daktarės Ailz sesuo, ar ne - kai skaitytojui seniai pateiktas atsakymas - kelia nuobodulį. Tačiau galų gale daktarei  Ailz pripažinus, kad nužudytoji  yra jos sesuo, siužetas įgauna pagreitį (maždaug nuo 10 skyriaus) ir įtraukia skaitytoją į intrigų bei painiavos liūną. Ir tą intrigą sugeba išlaikyti iki galo, iki pat paskutinio puslapio.
  Neprastas detektyvas, tačiau skaičiusių visas Tess Geritsen knygas nuomone, tikrai ne pats geriausias. Ką gi, teks ir man susipažinti su Chirurgu, tuo labiau, kad šioje knygoje apie jį užsimenama ne kartą.
  Įvertinimas. 2  (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti).