Špinatų vyniotinis su lašiša

Artėjant šventei, visada galvoju, ką čia naujo, dar neragauto, neskanauto ant stalo padėti. Vartau knygas, žurnalus, kulinarinius tinklaraščius, ieškau kažko įdomaus ir skanaus. Štai ir dabar, varčiau 2016 m. išleistą žurnaliuką ,,Iš varškės ir sūrio" ir pamačiau žalią vyniotinį. Na, gražiai atrodo, žalias, labai tiks Kalėdoms. Susipirkau produktus.

Vyniotiniui:

400 g špinatų;

4 kiaušiniai;

1 v. š. krakmolo;

50 g grietinės;

šlakelio aliejaus

druskos, pipirų.

Įdarui:

300 g grietinėlės sūrio (pvz. Philadelphia);

150 g plonai pjaustytų

 šaltai rūkytos lašišos gabalėlių.

   

     O gaminau štai taip:

   Špinatus sudėjau į verdantį pasūdytą vandenį ir apviriau apie 2 min. Supyliau į kiaurasamtį, apliejau šaltu vandeniu ir palikau nusivarvėti. Dubenyje išplakiau kiaušinius ir grietinę, pagardinau druska ir pipirais. Sudėjau nusausintus špinatus ir krakmolą. Viską išplakiau elektriniu trintuvu.

   Orkaitę įkaitinau iki 200 laipsnių. Kepimo skardą užklojau kepimo popieriumi, kurį apšlaksčiau aliejumi. Supyliau kiaušinių plakinį ir paskirsčiau jį plonu sluoksniu po visą skardą. Kepiau apie 20 min. Iškepusį vyniotinio pagrindą palikau atvėsti ir tik tuomet nuėmiau kepimo popierių.

   Paplotį aptepiau grietinėlės sūriu ir plonai užklojau lašišos juostelėmis. Tada atsargiai susukau į ritinį, suvyniojau į maistinę plėvelę ir 2 valandoms padėjau į šaldytuvą. Tada vyniotinį supjausčiau griežinėliais ir padėjau ant vaišių stalo. Ragaukime!

Nesaldus moliūgų vyniotinis su varške

   Namuose dar vis voliojasi nuo šiurpaus vakarėlio užsilikęs moliūgas. Reikia kažkaip jį skaniai realizuoti. Panaršau po interneto platybes ir https://bigbenas.lt surandu puikų cukinijų vyniotinio receptą. Na ir ką, o  aš kepsiu iš moliūgo :)



Reikia:

800 g moliūgo (gali būti ir cukinija)
4 kiaušinių
80 g grietinės
120 g miltų
1 arbatinio šaukštelio su kaupu kepimo miltelių
maltų juodųjų pipirų
druskos
šviežių petražolių lapelių
šlakelis aliejaus.

Įdarui reikia:
250 g nebirios varškės
250 g ricotta varškės
2 česnako skiltelių
druskos
krapų ir petražolių.
Gaminame:

   Nulupame moliūgą (arba cukiniją), jei yra, pašaliname sėklytes. Stambiai sutarkuojame, pasūdome ir paliekame 15 min.

  Nuspaudžiame išsiskyrusias sultis (panašiai, kaip ruošiant bulvių tarkį cepelinams :). Į sausą tarkį sukrečiame grietinę, įberiame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, įberiame pipirų ir druskos, įmušame kiaušinių trynius ir viską gerai išmaišome.

  Kiaušinių baltymus išplakame iki purumo ir atsargiai įmaišome į paruoštą moliūgo (cukinijų) tešlą.

  Kepimo skardą užtiesiame kepimo popieriumi, kurį sutepame aliejumi. Gražiai išskleistus petražolių lapelius išdėliojame po skardą. Moliūgų (cukinijų) tešlą išverčiame į skardą ir atsargiai paskleidžiame po visą plotą. Tešlos storis turi būti ne aukštesnis kaip 2 cm, kitaip nesusuksite vyniotinio.

Skardą pašauname į iki 180-200 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame 20-30 min. (temperatūra ir kepimo laikas priklauso nuo orkaitės).

   Iškepusį paplotį atsargiai su visu kepimo popieriumi perkeliame ant sauso virtuvinio rankšluosčio ir paliekame ataušti.

   Ruošiame įdarą. Į dubenį sukrečiame varškę (jei varškė biri – pertriname ją per sietelį)  ir ricotta. Išspaudžiame  česnaką, smulkiai sukapojame žalumynus ir sumaišome su varške, pasūdome.

   Nuimame ataušusį paplotį nuo popieriaus ir paruoštą įdarą paskirstome po visą papločio plotą.

   Paplotį su įdaru kietai susukame, įvyniojame į kepimo popierių – formai išlaikyti – ir dedame į šaldytuvą porai valandų. Paskui pjaustome gabaliukais ir ragaujame. Labai skanu ir sotu.

   P. S. kol susiruošiau pasidalinti receptu, vyniotinį jau kepiau kelis kartus – kažkaip labai greit jis iš šaldytuvo dingsta.

Whitney Scharer Šviesos amžius

Viršelis: Whitney Scharer  Šviesos amžius (The age of Light), leidykla Baltos lankos, Vilnius, 2019 m., iš anglų kalbos vertė Nida Norkūnienė, 338 p.
Apie autorę. Whitney Scharer (Vitni Šėrer) baigė kūrybinio rašymo studijas Vašingtono universitete, 2015 m. „St. Botolph Club Foundation“ ją apdovanojo kaip daug žadančią pradedančiąją kūrėją. „Oprah“ ir „Entertainment Weekly“ debiutinį autorės romaną paskelbė laukiamiausia 2019-ųjų knyga. „Šviesos amžius“ – tikrais faktais paremtas romanas, svarus indėlis į moters, siekusios kurti ir būti pripažintos už savo darbus, palikimą. 

 Apie knygą. Vos 22-ejų Li Miler su senu tėvo dovanotu fotoaparatu rankose atvyksta į Paryžių. Amerikoje palikusi spindinčią, prabangos ir susižavėjimo šūksnių kupiną „Vogue“ modelio karjerą, ji apsigyvena naują pradžią žadančiame mieste, turėdama prieš akis vieną tikslą: kurti meną.  Vieną vakarą opijaus dūmuose paskendusiame Monmartro bute Li sutinka garsųjį siurrealistą Maną Rėjų. Jausdama, kad tai gali būti taip ilgai laukta galimybė, Li įtikina Maną tapti jos mokytoju. Rėjaus studijoje ji vis giliau neria į fotografijos pasaulį, atrasdama naujas išraiškos priemones ir kasdien vis labiau pranokdama savo mokytoją. Tačiau Manui ji – tik pagaulaus grožio mergina, jo mylimoji ir mūza.
  Mano nuomonė. Nuostabi, pilna pažinimo knyga, praverianti dar vienas bohemiškojo Paryžiaus duris. Fotografija ir kinas  dar neseniai buvę stebuklu, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje jau užima tvirtas pozicijas meno pasaulyje. Tačiau pagrindiniai kūrėjai, kaip ir kitose meno šakose, čia yra vyrai. Moterys tik meno objektai ar vyrų-menininkų idėjas išpildantys asmenys. Buvimas šalia žinomų menininkų yra moters sėkmės garantas. Tačiau to nepakanka tikrai talentingai fotografei Lee Miller. Knygoje pasakojama menininkės  gyvenimo istorija, jos kelio į pripažinimą istorija. Knyga parašyta kaip romanas, todėl visų detalių nereikia traktuoti kaip faktų, tačiau pagrindiniai Lee Miller gyvenimo Paryžiuje momentai puikiai atspindėti ir žadina smalsumą pasidomėti šia asmenybe. Skaitydama ne kartą verčiau interneto puslapius ieškodama knygoje minimų faktų patvirtinimo arba vienos ar kitos knygoje minimos fotografijos atvaizdo. Be išlygų pritariu žurnalo ,,People" teiginiui: „Įsivaizduokite Zeldą ir Scott'ą Fitzgerald'us, tik ne su rašikliais, o fotoaparatais rankose: kas iš jųdviejų – tikrasis kūrėjas?“.
  Įvertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki). 

Ryžių makaronai su krevetėmis ir kokoso pienu

  Niekada nieko negaminau su ryžių makaronais, tačiau visad norėjau. Štai ir pabandžiau. Pasirodo labai skanu ir visiškai paprasta :) Receptą pasufleravo www.butfirst-food.com

 
Reikės:
180 g ryžių makaronų;
20-25 šaldytų arba šviežių krevečių;
nedidelė cukinija;
raudona saldžioji paprika;
10 pievagrybių;
1/2 skardinės kokosų pieno;
2 a. š. tarkuoto imbiero;
2 a. š. kario miltelių;
1/2 a. š. čili pipirų miltelių;
2-3 česnako skiltelių;
1 laimo/citrinos sulčių;
1 v. š. tarkuotos laimo/citrinos žievelės;
šlakelio aliejaus;
žiupsnelio druskos.

Gaminame:

1. Makaronus užpilame verdančiu vandeniu, palaikome 5-7 minutes, perskalaujame šaltu vandeniu ir padedame į šalį.
2. Dubenėlyje krevetes sumaišome su aliejumi, pusės laimo/citrinos sultimis, druska, 1 a. š. imbiero bei čili milteliais. Paliekame 10-15 min. pasimarinuoti.
3.  Papriką supjaustome plonomis juostelėmis, papriką – nedideliais kubeliais.
4. Į įkaitintą keptuvę beriame pasimarinavusias krevetes, likusį imbierą, smulkiai kapotą česnaką, citrinos žievelę ir pievagrybius. Kepame 4-5 min. Toliau dedame paprikas bei cukiniją. Pakepame dar 3-4 minutes. daržovės turi būti traškios, neperkepusios.
5. Ant daržovių pilame kokosų pieną, dedame kario miltelius. Palaukiame kelias minutes, kol kokosų pienas įkais, tada į keptuvę sudedame ryžių makaronus. Viską gerai išmaišome ir leidžiame dar kelias minutes pakepti.
6. Patiekalas paruoštas.  Kviečiame išalkusiuosius (jo užteks 4 asmenims pavalgyti), daliname porcijomis ir ragaujame. Aš dar užbėriau saują kepintų riešutų ir apšlaksčiau laimo sultimis. Skanaus!

Bulguro kruopos su avinžirnių-špinatų troškiniu

   Savaitgalis, kai niekur neskubi, kai galima žaisti virtuvėje.  Nusiperki, atrodo, nesuderinamų produktų, pasiknisi internete, susirandi receptą, jį pritaikai savo skoniui ir gauni kažką, kuo būtinai turi pasidalinti :)

PRODUKTAI

Skardinė (400 g)  pomidorų savo sultyse;

Skardinė (400 g) avinžirnių;

100 g špinatų;

100 ml neriebaus kokosų pieno

10 g aliejaus;

1 a.š. kario miltelių;

1 svogūnas

3 skiltelės česnako;

1 a.š. čili miltelių;

1 a. š. tarkuoto imbiero;

1 kubelis sultinio;

40 g kietojo sūrio

    Keptuvėje įkaitiname aliejų ir apkepiname smulkiai supjaustytus svogūną ir česnako skilteles. Baigiant kepti suberiame kario ir čili miltelius, tarkuotą imbierą bei dar šiek tiek pakepame. Tada supilame smulkintus pomidorus su  sultimis ir nusunktus avinžirnius, supilame kokoso pieną ir įmetame sultinio kubelį. Viską patroškiname  10 min. Pabaigai sumetame šiek tiek pasmulkintus špinatus ir dar pora minučių patroškiname. 

   Išvirtas bulguro kruopas sudedame porcijomis į lėkštes. Avinžirnių-špinatų troškinį uždedame ant bulguro kruopų ir apiberiame kietu tarkuotu sūriu (aš naudojau ,,Džiugą"). Iš nurodyto kiekio galima pamaitinti 4-5 žmones.

    

   Viso troškinio kaloringumas apie 850 kcal. – vieni niekai, tačiau nepamirškite, troškinys valgomas su bulguro (ar kitomis) kruopomis, kurių 100 g turi apie 380 kcal :)

     Skanaus!

 

Moliūgų tyrė. Kaip ją gaminti

   Šį savaitgalį ėmiausi nelabai kūrybingo, tačiau labai reikalingo darbo – gaminau moliūgų tyrę, kurią kaip pagrindą naudosiu ne vienam patiekalui: https://sniegena.blogspot.com/2015/11/paprastasis-moliugu-keksas.html arba https://sniegena.blogspot.com/2014/11/zirniu-ir-moliugo-sriuba.html.

Reikės MOLIŪGO !

Gaminu: Supjaustau moliūgą 10-15 cm. gabalėliais, sudedu į skardą ir pašaunu 1 val. į iki 150 laipsnių įkaitintą orkaitę. Suminkštėjusius moliūgo gabalus ištraukiu iš orkaitės ir palieku ataušti. Tada nulupu luobą, o minkštimą sutrinu trintuve.

 Viskas. Tyrę supilstau į indus ir dedu į šaldiklį. Ją naudosiu visus metus iki kito derliaus. Nieko sudėtinga, tačiau ne vienas šeimininkė klausė, o kaip tą tyrę pasidaryti? Tai va, prašom, gaminkite, nes moliūgas nuostabi daržovė, kurią galima naudoti daugelyje receptų.

Charlotte Link Lapių slėnis

Viršelis. Charlotte Link  Lapių slėnis (Im Tal Des Fuchses), leidykla Alma littera, Vilnius, 2018 m., iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četkauskas, 422 p.  

Apie autorę. Charlotte Link gimė 1963 m. spalio 5 d.  Frankfurte (Vokietija).Vos devyniolikos pirmąją knygą sukūrusi Charlotte Link iš karto tapo populiariosios literatūros žvaigžde ne tik Vokietijoje, bet ir už jos ribų. Ji neapsiriboja vienu žanru ir rašo įvairaus pobūdžio kūrinius – istorinius romanus, trilerius, kriminalinius romanus, šeimos sagas. Daugiau nei septynios jos knygos buvo ekranizuotos gimtojoje šalyje, o filmuose ir serialuose vaidino geriausi Vokietijos aktoriai. Jos knygų parduota daugiau kaip 26 mln. egzempliorių.
 2000 m. ji buvo nominuota Vokietijos Knygų apdovanojimui, o 2007 m. už savo literatūrinius pasiekimus įvertinta Auksine plunksna. Šiandien ji yra aktyvi PETA organizacijos narė, besirūpinanti Ispanijos ir Turkijos gatvių šunų gerove.

   Į lietuvių kalbą dar yra išverstos šios Charlotte Link knygos: Paskutinis pėdsakas, Apgaulė ir Angelų nuodėmės.

   Apie knygą. 1987-ieji. Kelią į olą miško aikštelėje berniukui parodė lapė, todėl jis pavadino ją Lapių slėniu. Šis lopinėlis žemės ir urvas po juo – tik jam priklausanti nuosavybė, jo slėptuvė ir priebėga. Lapių slėnis skamba mįslingai ir išskirtinai. Jis džiugiai nusiteikęs įvertino savo darbą – paslėpė įėjimą, kad niekas nesuprastų, jog  čia esama olos. Vėliau jis galės patobulinti savo slaptavietę, ją išplėsti, sutvirtinti. Tada turės vietą, kurį priklausys tik jam.
  2009-ieji. Rugpjūčio popietė, vakaro saulė šildo automobilių aikštelės asfaltą. Aplink plyti beribiai laukai, o Vanesa laukia šunį vedžiojančio vyro Metjuso. Besimėgaudama aplink tvyrančia ramybe ir paskendusi savo mintyse, ji nepastebi, kad aikštelėje ji – ne viena. Tyliai prisiartina automobilis. Po keliolikos minučių grįžęs Vanesos vyras jos neberanda. Prieš kelias valandas tarp jų įvykęs ginčas dabar atrodo kaip kvailystė ir absurdiškas nesusipratimas.
  Rajanas Vanesą uždaro oloje, palieka maisto savaitei, o pats pradingsta. Jo planas – paprašyti išpirkos. Viską sutvarkyti jis tikisi per savaitę. Tačiau netikėtai jo planus sugriauna policija, kuri suima jį už kitą nusikaltimą. Vanesos gyvybė pakimba ant plauko. Tik po trijų metų Rajenas paleidžiamas iš kalėjimo, taip niekam ir neatskleidęs paslapties apie Vanesos pagrobimą. Ar moteriai pavyko išsigelbėti?   

  Mano nuomonė. Detektyvas? Na gal ne visai, greičiau psichologinis romanas. Ryškūs veikėjų (o jų tikrai daug) charakteriai, gana įtaigiai aprašytos situacijos, nuolat palaikoma įtampa, puikiai perteikiami veikėjų jausmai: baimė, panika, pasimetimas, abejonė, meilė, pasitikėjimas. Romano negalėjau paleisti iš rankų, nes buvo žingeidu, kaip viskas baigsis. Istorija tarsi suskaidyta į kelias situacijas, kurias tarpusavyje susieja veikėjų poelgiai. Visų aprašomų įvykių galėjo ir nebūti, jei ne atsitiktinumas, kai žmogus atsiduria netinkamu metu netinkamoje vietoje, o kitas spontaniškai sugalvoja tuo pasinaudoti. Visa istorija galėjo būti kitokia, jei herojus nebūtų bailys, bijantis prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Viskas galėjo susiklostyti kitaip, jei ,,pavyzdinga šeima" būtu buvusi išties tokia, o ne tik visuomenei rodoma pavyzdinga jos fasadinė pusė. Žodžiu, knyga verčia kiekvieną situaciją analizuoti ir permąstyti – o jeigu...
   Gal  ne viskas įtikino, nesupratau, kam buvo reikalingos kai kurios situacijos (pvz. Rajano motinos pagrobimas ar smurtas prieš Debę), tačiau iš esmės knyga gera, įtraukianti,  rekomenduotina.

  Įvertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki). 

Morkų pyragas su maskarponės sūrio kepure

  Morkos mano virtuvėje dažniausiai vartojamos kaip prieskoninė daržovė. O šiandien štai ėmiau ir sugalvojau sveiką pyragą iškepti. O kas gali būti sveikiau už morkas? Nebent daug morkų!


Parduotuvėje nusipirkau 800 g morkų, apelsiną ir 250 g maskarponės sūrio.
Kitus ingredientus susiradau virtuvėje:
 2 kiaušinius;
1/2 stiklinę rudojo cukranendrių cukraus;
2 stiklines miltų;
1 a. š. kepimo miltelių,
1 v. š. lydyto sviesto;
2 saujas džiovintų spanguolių (arba razinų);
20 ml romo ar brendžio;
4 v. š. cukraus pudros;
1 a. š. želatinos.
  Džiovintas spanguoles nuploviau, nusausinau, užpyliau romu bei palikau brinkti.  Morkas nuskutau ir sutarkavau smulkia tarka (galima ir kombainu). Tarkius apipyliau cukrumi bei palikau pusvalandžiui – cukrus turi ištirpti. Tada išplaktus kiaušinius, romo prisigėrusias spanguoles, šaukštą išlydyto sviesto suverčiau į morkų tarkius ir gerai išmaišiau. Miltus su kepimo milteliais pamažu maišydama subėriau į morkų masę. Visą tą gėrį sukrėčiau į riebalais pateptą formą ir pašoviau į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę. Pyragas kepė apie 1 valandą. Tada jį ištraukiau iš orkaitės ir palikau vėsti.
   Tuo metu paruošiau glajų. Pirmiausia nedideliame karšto vandens kiekyje ištirpinau želatiną ir palikau atšalti. Tada maskarponės sūrį sumaišiau su 1 apelsino sultimis ir milteliniu cukrumi, supyliau pravėsusią (bet nesustingusią!) želatiną. Viską sumaišiau iki vientisos masės ir įdėjau į šaldytuvą 10 min.
    Pravėsusiam pyragui (neišėmus iš formos) uždėjau maskarponės glajaus kepurę ir vėl įdėjau į šaldytuvą porai valandų.

   Viskas! Ragaujam!

M. J. Arlidge Eni beni

Vienas sakinys.  ,,Tarpusavio pasitikėjimas yra trapus – jį sunku įgyti, bet lengva netekti." 10 p.

  ,,Mes visuomet savimi abejojame daugiau negu kitais..." 280 p.

Viršelis. M. J. Arlidge Eni Beni (Eeny Meeny), leidykla Alma littera, Vilnius, 2016 m., iš anglų kalbos vertė Loreta Gema Baltaduonė, 336 p.  

Apie autorių.  M. J.Arlidge’as gimė Londone 1974 metais, užaugo Hampstede, o baigęs mokyklą daug keliavo. Būsimasis rašytojas aplankė pietų Indiją, Singapūrą ir Australiją. Grįžęs studijavo anglų literatūrą, o vėliau metus mokėsi kino ir televizijos meno subtilybių. Jau penkiolika metų dirba televizijoje. Arlidge’as prodiusavo ne vieną populiarų kriminalinį serialą ITV televizijai (pavyzdžiui, „Torn“, „The Little House“ ir „Undeniable“). Kriminalinių serialų kūrimo patirtis persikėlė ir į popierių – kaip rašytojas Arlidge’as debiutavo detektyviniu romanu „Eni beni“ (Eeny Meeny). Tai pirmasis trileris iš ciklo apie detektyvę inspektorę Heleną Greis.

 Apie knygą. Du žmonės pagrobiami ir įkalinami apleistame pastate. Be šviesos, maisto, šilumos ir vandens. Yra tik ginklas. Vienas pistoletas dviem žmonėms ir žinutė, jog bus paleistas tik tas, kuris nušaus kitą.

  Vėliau dingsta kita pora žmonių, o išgyvenusių aukų istorijos panašios, tik aplinkybės kiek kitokios.

  Tokio sukto makabriško žaidimo detektyvei inspektorei Helenai Greis dar neteko patirti. Jeigu nebūtų pati kalbėjusi su palaužtomis aukomis, vargu ar būtų patikėjusi.

   Inspektorei Helenai pažįstamos tamsiosios žmogaus, taip pat ir jos pačios, prigimties pusės, bet šįkart – kai aukomis tampa lyg ir atsitiktiniai žmonės – ji suglumusi.

  Dingsta vis daugiau žmonių, ir nėra nieko baisiau už pradedančius aiškėti motyvus...

  Mano nuomonė.   Pradėsiu nuo to, kad ši knyga visiškai nepanaši į  J. Nesbo kūrybą, ir autorių vadinti naujuoju J. Nesbo nebūtų tikslu, nors toks teiginys puikuojasi ant knygos viršelio. Tačiau tai nereiškia, kad knyga prastesnė, anaiptol, tai puikus, kupinas įtampos, detektyvas. Knyga, kuri įtraukia, istorija, kuri vinguriuoja nenuspėjamais vingiais. Knygos pagrindinė herojė – stipri, savo darbui atsidavusi detektyvė, tik iš kur ta perdėta stiprybė, begalinis atsidavimas darbui? Pamažu aiškėja ne tik nusikaltimų motyvas, bet ir detektyvės paslaptis. Taip, herojė tikrai kelia simpatijas, tačiau ar jos sprendimai visada buvo teisingi? Būtent jos atsiribojimas nuo praeities, nuo savo šeimos ir prišaukė tokias pasibaisėtinas pasekmes.

  Įvertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki). 

Bulvių ir cukinijų kugelis su varškės įdaru

   ,,Gerą draugę aš turiu, jai priskinsiu obuolių, nieko man tikrai negaila geriausiai draugei." dainuojama vaikiškoje dainelėje. Ir aš turiu gerą draugę, ir ne vieną, todėl dabar balkonas pilnas rudens gėrybių. Na, ne obuolių man draugės priskynė, o cukinijų ir moliūgų. Todėl dabar visokiais įmanomais būdais naikinu šį gėrį. Vienas iš būdų – bulvių ir cukinijų kugelis su varškės įdaru.  

Reikės:

1 kg bulvių;

0,5 kg cukinijos (be luobos ir sėklų);

1 kiaušinio;

1 svogūno;

150 g sviesto (sviestą galima keisti spirgučiais);

0,5,kg liesos varškės;

3 v. š. grietinės;

druskos, pipirų, džiovinto čiobrelio.

  Gaminame:

 Bulves nulupame ir sutarkuojame smulkia tarka. Tarkius suverčiame į sietelį ir paliekame kiek nusivarvėti. Stambesne tarka sutarkuojame cukiniją, pabarstome druska ir paliekame 15 min., kad išsiskirtų sultys. Nuvarvėjusius bulvių tarkius ir kiek nuspaustą cukiniją sumaišome. Jei iš bulvių sunkos susidarė krakmolo – sudedame ir jį. Įmušame kiaušinį, suberiame smulkiai supjaustytą svogūną, supilame išlydytą sviestą. Viską gerai išmaišome. Įberiame pagal skonį druskos, pipirų, čiobrelio ir dar kartą gerai išmaišome.

   Į varškę sudedame grietinę, padruskiname ir sutriname iki vientisos masės.

  Į riebalais pateptą kepimo formą dedame pusę bulvių-cukinijų tarkių, dedame varškę ir ant viršaus  supilame likusius tarkius ir pašauname į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę (kitiems pakanka ir 180 laipsnių – priklauso nuo orkaitės). Kepame apie valandą.

   Ragaujame. Nors kugelis jau su varškės įdaru, bet man skanu dar užsidėti šaukštą-kitą grūdėtos varškės.

Bolivinių balandų ir daržovių troškinys

   Bolivinės balandos (kynva) savo maistingumu prilygsta mėsai, todėl labai naudingos vegetarams ir kitiems sveiko maisto mėgėjams.  Bolivinė balanda, pasaulyje žinoma jau daugiau kaip 6000 metų, ji buvo kone pagrindinis mitybos šaltinis inkams, actekams ir daugybei kitų Pietų Amerikos tautų. Ir neveltui ji vadinama „kruopų motina“, „inkų auksu“, nes jos maistinei vertei sunku surasti lygių: šiose kruopose daug baltymų, aminorūgščių, gerųjų riebalų, ląstelienos, todėl patiekalai su jomis ilgam suteikia sotumo ir idealiai tinka besilaikantiems taip dabar madingo protarpinio badavimo. 

   Na, užtenka čia liaupses bolivinei balandai laidyti, raitojamės rankoves ir imamės darbo. Gaminsime bolivinių balandų ir daržovių troškinį.

Reikės:

100 g bolivinių balandų kruopų;

Pusantros stiklinės daržovių sultinio (galima ir iš kubelių);

1 saldžiosios paprikos (apie 150 g);

3 prinokusių pomidorų;

1 nedidelės cukinijos (apie 200 g);

2 česnako skiltelių;

1 svogūno;

100 g. Fetos sūrio;

2 v. š. citrinų sulčių;

50 g žemės riešutų;

kruopelė sviesto;

druskos, pipirų, džiovinto raudonėlio.

Gaminame:

  Bolivinės balandos kruopas nuplauname ir sudedame į karštą sultinį. Verdame ant silpnos ugnies apie 15 min., tada nukeliame nuo ugnies ir paliekame dar 10 min. brinkti. Tuo metu keptuvėje išlydome sviestą ir pakepiname susmulkintus svogūną ir česnako skilteles Sudedame pjaustytas cukinijas, į keturias dalis perpjautus pomidorus,  kubeliais pjaustytas paprikas ir maišydami kepame, kol daržovės taps norimo traškumo. Pasūdome, papipiriname, užberiame raudonėlio. Taip pagamintas daržoves sumaišome su išvirtomis bolivinės balandos kruopomis, užpilame citrinos sultimis ir įtrupiname fetos sūrį. Viską atsargiai sumaišome ir paskaniname pakepintais žemės riešutais.

   Skanių ir sveikų pietų! 

Jane Harper Sausra

  Viršelis. Jane Harper Sausra (The Dry), leidykla ,,Baltos lankos", Vilnius, 2018 m., iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, 335 p.

   Apie autorę. Jane Harper (Džeinė Harper, g. 1980 m.) – rašytoja, gimusi Mančesteryje, tačiau nuo aštuonerių augusi Australijoje. Vėliau grįžusi į Jungtinę Karalystę, kur pabaigė anglų filologijos ir istorijos studijas. Daugiau nei 13 metų dirbusi žurnalistinį darbą, Jane Harper išbandė savo jėgas nuotoliniuose kūrybinio rašymo kursuose, kurių metu atliekamos užduotys galiausiai tapo debiutiniu autorės detektyvu „Sausra". Knyga tapo nacionaliniu bestseleriu Australijoje, pelnė gausybę apdovanojimų kaip geriausias detektyvas ir net geriausia metų knyga. Knyga išleista daugiau nei 36 pasaulio šalyse, o teises pagal šį kūrinį kurti filmą įsigijo garsios Holivudo aktorės Reese Witherspoon kompanija Pacific Standard. Pagrindinį Aarono Falko vaidmenį filme atliks aktorius Ericas Bana.
  Jane Harper   taip pat yra parašiusi dar du detektyvinius romanus – „Force of Nature" ir „The Lost Man".   Apie knygą.  Knygos veiksmas vyksta Australijoje, sausros iškankintame Kievaros miestelyje. Pareigūnas Aaronas Falkas į gimtąjį miestelį atvyksta dalyvauti geriausio savo draugo Luko laidotuvėse. Prieš dvidešimt metų pats Falkas buvo apkaltintas žmogžudyste ir būtent Lukas užtikrino jam alibi. Aaronas ir jo tėvas tuomet išvyko iš miestelio ir tik Luko liudijimo dėka išvengė kalėjimo.
   Tačiau dabar jau daugiau žmonių žino, kad Luko liudijimas nebuvo tiesa, o Lukas – negyvas. Falkas drauge su vietiniu detektyvu ima aiškintis, kas iš tiesų nutiko Lukui ir kuo daugiau klausimų jis kelia, tuo daugiau iškyla keistų detalių. Ar tai – desperatiškas sausros iškankinto ir vilties netekusio ūkininko poelgis, o gal priežastys slypi giliau? Aaronui kapstantis po nusikaltimo detales ima aiškėti ilgai slėptos viso miestelio paslaptys.
  Šiame romane nusikaltimas, įvykdytas didžiausios amžiaus sausros metu, iškelia klausimą, kas iš tiesų žiauresnis – viską kaustanti ir lėtai marinanti stichija ar įniršio apakintas žmogus?   Mano nuomonė. Sausra. Ji tęsiasi jau daugelį mėnesių. Mažo provincijos miestelio žmonės pavargę, pikti, pagiežingi. Visi jausmai, neapykanta ar meilė, hiperbolizuoti. Skaitai ir atrodo, kad pačiam dulkės veliasi burnoje, akys ašaroja, saulė nepakenčiamai kepina ir lyg įkyrios musės bjauriausios mintys lenda į galvą Įtaigu... Ir štai, esant tokiai įtampai, nužudoma trijų asmenų šeima. Visi įsitikinę, kad tai padarė šeimos tėvas, paveiktas pragariško karščio. Atrodo, kad viskas aišku. Tačiau šios mirtys  iškelia į paviršių prieš daugelį metų vykusius įvykius ir miestelis vėl sujunda. Deja, autorė finale, kažkodėl, siužetą pasuka visai kita linkme ir logišką pabaigą pakeičia netikėta, tačiau mažai įtikinama,  istorija. Man nuo tos vietos, kai pradėjo aiškėti autorės sugalvota įvykių priežastis, tapo nebeįdomu. Tikėjausi įspūdingesnio finalo, nes knygos siužetas gana stiprus ir  suteikė tokių vilčių.  

   Įvertinimas: 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki). 

Kišas su ožkų sūriu ir figomis

   Ruduo. Į parduotuves jau atkeliavo prinokusios figos iš Italijos. Na, ne tokios skanios, kaip nuskintos nuo medžio kur nors Cinque Terre pakrantėje ar Alberobello miestelyje. Tačiau kepiniams jos tinka puikiai. O derinyje su pelėsiniu sūriu išsikepsime skaniausią kišą, kuriuo bus negėda ir svečius pavaišinti.

Pagrindui reikia:
200 g miltų;
90 g labai šalto sviesto, supjaustyto gabaliukais;
1 gerai išplaktas kiaušinis;
1 a. š. ledinio vandens

 Dideliame dubenyje (galima ir virtuviniame kombaine) sumaišome išsijotus miltus, druską, įdedame sviestą ir maišome, kol masė tampa trupiniais. Toliau maišydami supilame kiaušinio plakinį ir vandenį. dabar jau tešlą minkome rankomis, kol gauname vientisą masę. Suformuojame tešlos rutulį ir dedame pusvalandžiui į šaldytuvą. Po pusvalandžio  tešlą iškočiojame (turi gautis toks apvalus blynas :) ir įklojame į sviestu pateptą 24 cm skersmens kepimo formą. Tešlos kraštus prispaudžiame prie formos kraštų - gauname tokį didelį krepšelį. Tešlos krepšelį tolygiai uždengiame folija ir kepame apie 15 min. iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Tada nuimame foliją, sumažiname temperatūrą iki180 laipsnių ir dar kepame apie 10-12 min. Išimame iš orkaitės ir dedame įdarą.

 

Įdarui reikia:

4-6 šviežių nunokusių figų;

150-200 g pelėsinio ožkų sūrio;

lašelis aliejaus figoms patepti;

3-4 kiaušiniai (priklausomai nuo dydžio);

100 gr  13 proc. grietinėlės;

30 g tarkuoto  kietojo sūrio (naudojau ,,Džiugą");

1 a. š. džiovintų čiobrelių;

žiupsnelis druskos ir pipirų.

   Kiaušinius suplakame kartu su grietinėle, suberiame tarkuotą kietąjį sūrį, džiovintą čiobrelį, paskaniname druska ir pipirais.

  Į tešlos krepšelį dedame supjaustytą gabaliukais (arba sutrupintą) ožkos sūrį. Figas perpjauname pusiau ir išdėliojame  tarp sūrio gabaliukų nupjautomis pusėmis į viršų.  Į tarpus tarp figų supilame sūrio plakinį, o figas patepame aliejumi, kad nedegtų.

   Kišą kepame  iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20-30 min. Valgome šiltą.
  Jei kam rūpi, tai 1 gabaliukas (1/8 kišo) šio gardėsio turi apie 330 kcal :)

Avižiniai sausainiai su varške ir cinamonu

   Kai norisi skanaus, saldaus ir sveiko, kepu avižinius sausainius :)

Reikės:

150 g liesos varškės;
150 g avižinių dribsnių;
2 kiaušiniai;
1,5 a. š. cinamono;
1,5 v. š. skysto medaus;
2 v. š. aliejaus.0 min. 180-200
 Gaminame:

  Varškę, cinamoną, medų ir kiaušinius suplakime iki vientisos masės. Suberiame avižinius dribsnius, kruopščiai išmaišome. Kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi, jį patepame aliejumi. Tešlos masę kabiname šaukštu ir formuojame sausainius. Kepame apie 30 min. iki 180-200 laipsnių  įkaitintoje orkaitėje.

Iš nurodyto produktų kiekio iškepiau 14 nemažų sausainėlių, kurių vienas turi apie 77 kcal., tad 1-2 sausainėliai puikiai tiks prie pusrytinio kavos ar arbatos puodelio.

Ingar Johnsrud Kryžius

 

Viršelis. Ingar Johnsrud Kryžius (Korset), leidykla Alma littera, Vilnius, 2019 m., iš norvegų kalbos vertė Saulė Ilgiūtė, 512 p.

  Apie autorių.  Ingar'as Johnsrud'as gimė 1974 m. Osle. Yra žinomas Norvegijos žurnalistas, o 2015 m. pasirodęs įtempto siužeto detektyvas „Vienos brolija“ pavertė jį ir literatūros pasaulio sensacija. Toliau sekė ,,Kalipsė" ir trečioji trilogijos apie Fredriko Beierio ir Kafos Ikbal duetą ,,Kryžius"

Apie knygą. Paslapčių vis daugėja. Vienoje Oslo automobilių plovykloje randamas vieno vyriausybės pareigūnų kūnas. Vyrui peršauta kirkšnis ir jis paliktas lėtai ir skausmingai mirti. Jo gyvenimo paslaptis tyrusi televizijos reporterė dingsta praėjus vos kelioms dienoms po jo mirties. Tačiau ją domino ne tik mirusiojo gyvenimas. Ji rinko informaciją ir apie Fredriko Beierio tėvą.

   Ši mįslinga byla vis labiau ir labiau smelkiasi į Fredriko asmeninį gyvenimą bei jo praeitį, tad pareigūnui darosi neramu. Kuo jis iš tiesų gali pasitikėti? Keistai elgiasi net jo partnerė Kafa Ikbal – atrodo, lyg ji kažką slėptų. O nežinomas asmuo policininkų pokalbių klausosi per blakę.

  Fredriko pasaulis byra – griūna visi įsitikinimai ir tiesos, kurias jis manė žinąs. Uždanga krenta ir akinančios šviesos apšviesti ima ryškėti tamsios paslapties kontūrai.

  Mano nuomonė.  Trečioji autoriaus knyga vėl atsiremia į biologinio ginklo panaudojimo galimybę bei iškelia valdančiųjų dalyvavimą pavojinguose manipuliaciniuose žaidimuose vardan valdžios, vardan savo gerovės. Ši knyga tampriai susijusi su trilogijos pirma dalimi ,,Vienos brolija", galima sakyti – jos tęsinys. Tad, jei skaitėte pirmąją dalį, būtina perskaityti ir ,,Kryžius", tikrai turėsite gerą laiką su knyga. Man asmeniškai ji labai patiko. Autorius  savo kūryba atstovauja ,,kietąjį" skandinavišką detektyvą ir dažnai yra lyginamas su J. Nesbo. Tikrai, turi abu bendrų bruožų, bent jau tai, kad  abu nuolat žvalgosi į nacių ar SSSR laikus, siužetą susieja su tuo metu vykusiais įvykiais, o tai jų knygoms suteikia tikroviškumo. Skaitytojas suintriguojams, įtraukiamas į ,,besitęsiančios" istorijos labirintus. Suprantama, romano siužetas yra tik autoriaus fantazija, tačiau perteikti įvykiai tikrai turi realų istorinį pagrindą, gal ne tokiame kontekste, tačiau turi.  O realios istorijos tikimybė suteikia knygai autentiškumo. Taip ir žygiuoja skaitytojas nuo puslapio prie puslapio iki pat atomazgos. Tokia knyga yra ir ,,Kryžius". Tačiau paskutiniais puslapiais istorija nesibaigia, paliekama intriga: o kas toliau?

   Įvertinimas. 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti). 

Šakšuka pagardinta fetos sūriu

   Shakshouka / Šakšuka – patiekalas, kuris kildinamas iš Šiaurės Afrikos, tačiau labiausiai išpopuliarėjęs Izraelyje.  Šakšukos pagrindiniai ingredientai – pomidorai, čili pipirai, česnakai/svogūnai, kiaušiniai ir kuminas. Dažnai naudojamos saldžiosios paprikos ar fetos sūris, ypač Izraelio virtuvėje.  Sakysite, na kas čia sudėtinga – kiaušinienė su daržovėmis. Patikėkite, ne taip paprasta skanią šakšuką pagaminti, kaip atrodo,  o ir laiko reikia gerokai daugiau nei omletą iškepti. Tai tingaus savaitgalio pusryčių patiekalas.

Reikia (3 porcijos):
5 pomidorų;
5-6 kiaušinių
1 svogūno;
3 skiltelių česnako;
1 saldžiosios paprikos;
150 g fetos sūrio;
1 a. š. aitriosios paprikos;
kelių lapelių baziliko (aš neturėjau, tad naudojau 1 a. š. džiovinto baziliko);
1 a. š. malto kumino;
druskos, pipirų, aliejaus kepimui.
 

Gaminame:

  Nulupame pomidorų odelę (prieš tai juos apipilame verdančiu vandeniu – geriau lupasi). Supjaustome skiltelėmis pomidorus, susmulkiname papriką, svogūną ir  česnaką. Įkaitintame aliejuje pakepiname svogūną, česnaką ir saldžiąją papriką. Baigiant kepti sumetame pomidorus, paskaniname kuminu, aitriąja paprika, druska ir pipirais. Kepame kol  gerokai nugaruoja skystis, o pomidorai tampa minkšti. Baigiant kepti sudedame stambiais gabalais sutrupintą fetos sūrį. Tuomet daržovėse padarome duobutes ir į jas įmušame po kiaušinį. Uždengiame keptuvę dangčiu. Kepame, kol kiaušiniai iškeps iki norimos konsistencijos. Nukėlę nuo ugnies, šakšuką papuošiame keliais baziliko lapeliais ir skanaujame.

Trinta kale kopūstų sriuba

   Ruduo ne tik grybų, bet ir kopūstų metas. Parduotuvėje tik už 1 Eur nusipirkau pusę kilogramo kale kopūstų. Kopūstų, vadinamų ,,vegetarų jautiena“, „žalumynų karaliumi“ bei „maistinių medžiagų bomba“. Šiuose kopūstuose gausu geležies, vitamino K, antioksidantų, vitamino A, vitamino C, jie pasižymi dideliu kalcio kiekiu, puikus detoksikuojantis produktas. Žodžiu, jiems skiriamos didžiausios liaupsės, kurios įkvepia gaminti, ragauti ir semtis energijos artėjančiai žiemai. Šiandien viriau sriubą, kurios receptą radau ,,Savaitės" žurnale.

Reikia:

300 g kale kopūstų;

1 a. š. juodgrūdės sėklų;

2 morkos;

400 g šaldytų (arba žalių) žirnelių;

1 svogūnas,

2-3 skiltelės česnako;

1 v. š. tarkuoto imbiero;

1 a. š. cukraus;

druskos, pipirų, aliejaus;

1,2 l vandens;

laimas.

  Kopūstus nuplauname ir supjaustome arba suplėšome, pašalindami lapkočius ir kietas gyslas. Sudedame į dubenį, apiberiame druska ir maigome rankomis, kol lapeliai suminkštėja. Kol kas paliekame juos stovėti.

  Sutarkuojame imbierą, stambia tarka sutarkuojame morkas, supjaustome svogūną ir česnako skilteles.

   Į keptuvę įpilame šiek tiek aliejaus ir pakepiname juodgrūdės sėklas, suberiame svogūnus, česnaką, morkas – pakepiname kokias 5 min.

   Į puodą supilame vandenį ir užverdame. Suberiame žirnelius bei keptas daržoves. Pagal skonį pagardiname druska, pipirais, suberiame cukrų ir verdame apie 10 min. Tada sudedame kale kopūstus (nepamirškite, jie šiek tek pasiūdyti) ir verdame dar kokias 7 min. Nukeliame nuo ugnies, paliekame šiek tiek atvėsti ir tada sutriname elektrine trintuve.

   Dabar jau pilame į lėkštes (sriuba turi būti karšta!), išspaudžiame kelis lašus laimo sulčių (jei mėgstate, galite pagardinti šaukštu takuoto parmezano) ir ragaujame, užsikąsdami šiltu skrebučiu.

   Skanaus!

Celeste Ng Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau

Viršelis. Celeste Ng Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau, ,,Baltų lankų" leidykla, Vilnius, 2019 m., iš anglų kalbos vertė Jovita Groblytė-Hazarika, 360 p.  

Apie autorių.  Celeste Ng (Selestė Ng, g. 1980) – kinų kilmės amerikietė. Gimė Pitsburge, būdama dešimties su visa šeima išsikraustė į Šeiker Haitsą Ohajuje. Būtent ši vieta ją įkvėpė parašyti didelės sėkmės sulaukusį romaną „Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau“, pagal kurį netrukus bus sukurtas ir 8 dalių mini serialas, kuriame vaidins tokios žvaigždės kaip Reese Whitherspoon ir Kerry Washington.
Celeste baigė Harvardo universitetą, gavo anglų kalbos bakalauro laipsnį ir pradėjo sėkmingą tarptautinės rašytojos karjerą. Naujojo savo romano pristatymo metu, rašytoja atskleidė kokios knygos padarė didžiausią įtaką jos kūrybai. „Nežudyk strazdo giesmininko“, „Mažmožių dievas“, „Fiesta“, bei „Didysis Getsbis“ buvo kūriniai labiausiai įkvėpė Celeste Ng.
„People“, „Washington Post“, „Bustle“, „Esquire“, „GQ“, „Entertainment Weekly“, „Amazon“, „Barnes&Noble“, „Goodreads“, „Kirkus Reviews“ ir daugybė kitų leidinių romaną „Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau“ paskelbė populiariausia 2017 m. knyga.
Pirmoji autorės knyga „Viskas, ko tau nesakiau“ 2014 metais tapo „Amazon“ metų knyga.
 Apie knygą. Tobulame Klivlando priemiestyje Šeiker Haitse gyvena tobulos šeimos. Jie kasryt prabangiais automobiliais pajuda į savo sėkmingus darbus, o grįžę vaikus pabučiuoja į kaktą, kepa kvapnius sausainius ir pjauna visad vešlią žolę. Visi čia laimingi. Ypač Elena Ričardson – keturių vaikų mama, darbšti vietinio laikraščio reporterė ir įstabaus namo šeimininkė, – kuri besąlygiškai laikosi visų priemiesčio gyvenimo taisyklių.
Bet vieną dieną į Ričardsonų šeimos nuomojamą butą įsikrausto laisvų pažiūrų fotomenininkė Mija su penkiolikmete dukra Perla. Tik mama ir dukra. Nenuostabu, kad jos greitai susilaukia dėmesio: Mija ir Perla tarsi atveria ilgai slėptą prarają idiliškame priemiesčio pasaulyje, parodo kitą, gyvenimo be taisyklių, pusę. Laisva ir paslaptinga Perla netrukus krenta į akį jaunesniajam Ričardsonų sūnui Mudžiui, ir dviejų, iš pažiūros nesuderinamų, šeimų gyvenimai susipina negrįžtamai.

  Mano nuomonė. Nors daugelis skaičiusių šią knygą priskiria ją jaunimo (gal net paauglių) literatūrai, man tokia mintis nekilo.Taip, pagrindiniai veikėjai yra paaugliai, tačiau knygoje keliamos problemos yra visai nepaaugliškos: ar tai, kas išorėje atrodo tobula, tvarkingai sudėliota iš tiesų yra tobula? Ar visada tobula tolygu teisinga? Tos ,,tobulos" visuomenės ydos atsveria, kai tokioje visuomenėje pasirodo ,,netobulos", laisvos asmenybės. Pamažu atsiskleidžia ,,tobulos" visuomenės užslėptos emocijos, numarinti jaunystės lūkesčiai ir svajonės.
   Knygoje paliesta dar viena, nedažnai literatūroje gvildenama tema, – surogatinė motinystė ir įvaikinimas. Kas nulems kūdikio ateitį, kas jam geriausia – ar  netobulos motinos meilė, savo šaknų pažinimas, ar materialinė gerovė (šiuo atveju – auksinis narvelis) ir gyvenimas tobuloje visuomenėje.  Autorė savo sukurtą situaciją išsprendžia, tačiau ar jos sprendimas teisingas, niekas negali atsakyti. Todėl, perskaičius knygą, dar ir dar kartą pagalvoju, o kaip pasielgčiau aš, jei man tektų spręsti tokioje situacijoje atsidūrusių žmonių, ar, neduok Dieve, savo vaiko likimą.   

Įvertinimas: 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki). 

Arturo Perez-Reverte Pietų karalienė

Vienas sakinys. ,,Būti, atrodyti, tapti ar niekada niekuo nebūti – tai daugybė labai subtilių niuansų." 253 p.

Viršelis. Arturo Perez-Reverte  Pietų karalienė (La Reina del Sur) , leidykla Vaga, Vilnius, 2010 m., iš ispanų kalbos vertė Arvydas Makštutis, 472 p. 

Apie autorių. Arturo Pérez-Reverte, ispanų rašytojas ir žurnalistas, gimė 1951 metų lapkričio 6 d. Kartagenoje, Ispanijoje. 1973-1994 metais jis dirbo karo korespondentu. Vėliau A. Perez-Reverte atsidėjo tiktai rašymui. Nuo 2003 m. jis yra Ispanų Karališkosios Akademijos narys. Pirmąją savo knygą išleido 1986 m., tai buvo „Napoleono karai“, o labiausiai pasaulyje išgarsėjo kaip knygų apie kapitoną Altarisą serija, kurios buvo ekranizuotos. A. Peres-Reverte - ne tik puikus prozininkas, bet ir istorijos bei meno žinovas. Daugumos jo knygų veiksmas vyksta istoriniais laikais, dažniausiai Ispanijoje ir  vienaip ar kitaip yra susijęs su į istoriją įėjusiomis asmenybėmis ar menininkais. Romanų centrinė ašis paprastai yra stipri asmenybė. Įdomus faktas, kad A. Peres-Reverte kurį laiką buvo uždraudęs versti savo knygas į bet kokias kitas kalbas, išskyrus prancūzų.

Apie knygą. Skaitydami šį romaną turėsite progą pasižvalgyti po egzotiškos Meksikos ir saulėtos Ispanijos narkotikų mafijos pasaulį. Ši tikrais faktais grįsta ir meistriškai papasakota istorija privers ryte ryti knygos puslapius, nekantraujant sužinoti, kas bus toliau.
   Romano herojė Teresa Mendosa – stipri, išskirtinė asmenybė, savo kelią pradėjusi nuo prekybos gatvėje ir prasimušusi į narkotikų mafijos viršūnes – pagarbiai vadinama Pietų karaliene.
   Istorija prasideda taip: su Teresos vaikinu, narkotikų gabentoju „trumpiausio kilimo tako karaliumi“, susidoroja bosai, o ji, kad išneštų sveiką kailį, turi sprukti iš Meksikos. Likimas Teresą nubloškia į Maroko pakrantę, paskui į Ispaniją. Mafiozo panelė pamažu tampa sumania verslo partnere. Jai tenka paragauti net kalinio duonos, priprasti prie aukštuomenės blizgesio ir išmokti valdyti šį nuožmų verslą. 

Mano nuomonė. Negaliu atsistebėti A. Perez-Rverte gebėjimu surasti tiek skirtingus siužetus, juos išanalizuoti, įsigilinti į smulkmenas,  perprasti laikotarpį ir aplinką, bei, pažvelgus per savo prizmę, pateikti skaitytojui tobulai ,,sukaltą" pasakojimą. Šiuo kartu jo akiratyje atsidūrė narkotikų mafijos karaliene tituluojama Sandra Ávila Beltrán, tai jos istoriją pasakoja  A. Perez–Reverte savo romane apie Teresą Mendosą. Knyga parašyta dviem lygmenimis: pirmasis lygmuo  – žurnalistas (labai asocijuojasi su pačiu autoriumi) ieško medžiagos apie Teresą Mendosą, klausinėdamas ją pažinojusius žmones, kitas lygmuo – Teresos gyvenimas jos pačios lūpomis. Įdomi istorija, nenuobodus pasakojimo stilius, išlaikyta intriga iki pat pabaigos  ˜˜­– štai tokiais epitetais galiu apibūdinti dar vieną A. Perez–Reverte romaną. Jis tampa vienu mano mėgstamiausių rašytojų :)

Įvertinimas. 3 (1- neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).