Morkų pyragas su maskarponės sūrio kepure

  Morkos mano virtuvėje dažniausiai vartojamos kaip prieskoninė daržovė. O šiandien štai ėmiau ir sugalvojau sveiką pyragą iškepti. O kas gali būti sveikiau už morkas? Nebent daug morkų!


Parduotuvėje nusipirkau 800 g morkų, apelsiną ir 250 g maskarponės sūrio.
Kitus ingredientus susiradau virtuvėje:
 2 kiaušinius;
1/2 stiklinę rudojo cukranendrių cukraus;
2 stiklines miltų;
1 a. š. kepimo miltelių,
1 v. š. lydyto sviesto;
2 saujas džiovintų spanguolių (arba razinų);
20 ml romo ar brendžio;
4 v. š. cukraus pudros;
1 a. š. želatinos.
  Džiovintas spanguoles nuploviau, nusausinau, užpyliau romu bei palikau brinkti.  Morkas nuskutau ir sutarkavau smulkia tarka (galima ir kombainu). Tarkius apipyliau cukrumi bei palikau pusvalandžiui – cukrus turi ištirpti. Tada išplaktus kiaušinius, romo prisigėrusias spanguoles, šaukštą išlydyto sviesto suverčiau į morkų tarkius ir gerai išmaišiau. Miltus su kepimo milteliais pamažu maišydama subėriau į morkų masę. Visą tą gėrį sukrėčiau į riebalais pateptą formą ir pašoviau į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę. Pyragas kepė apie 1 valandą. Tada jį ištraukiau iš orkaitės ir palikau vėsti.
   Tuo metu paruošiau glajų. Pirmiausia nedideliame karšto vandens kiekyje ištirpinau želatiną ir palikau atšalti. Tada maskarponės sūrį sumaišiau su 1 apelsino sultimis ir milteliniu cukrumi, supyliau pravėsusią (bet nesustingusią!) želatiną. Viską sumaišiau iki vientisos masės ir įdėjau į šaldytuvą 10 min.
    Pravėsusiam pyragui (neišėmus iš formos) uždėjau maskarponės glajaus kepurę ir vėl įdėjau į šaldytuvą porai valandų.

   Viskas! Ragaujam!

M. J. Arlidge Eni beni

Vienas sakinys.  ,,Tarpusavio pasitikėjimas yra trapus – jį sunku įgyti, bet lengva netekti." 10 p.

  ,,Mes visuomet savimi abejojame daugiau negu kitais..." 280 p.

Viršelis. M. J. Arlidge Eni Beni (Eeny Meeny), leidykla Alma littera, Vilnius, 2016 m., iš anglų kalbos vertė Loreta Gema Baltaduonė, 336 p.  

Apie autorių.  M. J.Arlidge’as gimė Londone 1974 metais, užaugo Hampstede, o baigęs mokyklą daug keliavo. Būsimasis rašytojas aplankė pietų Indiją, Singapūrą ir Australiją. Grįžęs studijavo anglų literatūrą, o vėliau metus mokėsi kino ir televizijos meno subtilybių. Jau penkiolika metų dirba televizijoje. Arlidge’as prodiusavo ne vieną populiarų kriminalinį serialą ITV televizijai (pavyzdžiui, „Torn“, „The Little House“ ir „Undeniable“). Kriminalinių serialų kūrimo patirtis persikėlė ir į popierių – kaip rašytojas Arlidge’as debiutavo detektyviniu romanu „Eni beni“ (Eeny Meeny). Tai pirmasis trileris iš ciklo apie detektyvę inspektorę Heleną Greis.

 Apie knygą. Du žmonės pagrobiami ir įkalinami apleistame pastate. Be šviesos, maisto, šilumos ir vandens. Yra tik ginklas. Vienas pistoletas dviem žmonėms ir žinutė, jog bus paleistas tik tas, kuris nušaus kitą.

  Vėliau dingsta kita pora žmonių, o išgyvenusių aukų istorijos panašios, tik aplinkybės kiek kitokios.

  Tokio sukto makabriško žaidimo detektyvei inspektorei Helenai Greis dar neteko patirti. Jeigu nebūtų pati kalbėjusi su palaužtomis aukomis, vargu ar būtų patikėjusi.

   Inspektorei Helenai pažįstamos tamsiosios žmogaus, taip pat ir jos pačios, prigimties pusės, bet šįkart – kai aukomis tampa lyg ir atsitiktiniai žmonės – ji suglumusi.

  Dingsta vis daugiau žmonių, ir nėra nieko baisiau už pradedančius aiškėti motyvus...

  Mano nuomonė.   Pradėsiu nuo to, kad ši knyga visiškai nepanaši į  J. Nesbo kūrybą, ir autorių vadinti naujuoju J. Nesbo nebūtų tikslu, nors toks teiginys puikuojasi ant knygos viršelio. Tačiau tai nereiškia, kad knyga prastesnė, anaiptol, tai puikus, kupinas įtampos, detektyvas. Knyga, kuri įtraukia, istorija, kuri vinguriuoja nenuspėjamais vingiais. Knygos pagrindinė herojė – stipri, savo darbui atsidavusi detektyvė, tik iš kur ta perdėta stiprybė, begalinis atsidavimas darbui? Pamažu aiškėja ne tik nusikaltimų motyvas, bet ir detektyvės paslaptis. Taip, herojė tikrai kelia simpatijas, tačiau ar jos sprendimai visada buvo teisingi? Būtent jos atsiribojimas nuo praeities, nuo savo šeimos ir prišaukė tokias pasibaisėtinas pasekmes.

  Įvertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki). 

Bulvių ir cukinijų kugelis su varškės įdaru

   ,,Gerą draugę aš turiu, jai priskinsiu obuolių, nieko man tikrai negaila geriausiai draugei." dainuojama vaikiškoje dainelėje. Ir aš turiu gerą draugę, ir ne vieną, todėl dabar balkonas pilnas rudens gėrybių. Na, ne obuolių man draugės priskynė, o cukinijų ir moliūgų. Todėl dabar visokiais įmanomais būdais naikinu šį gėrį. Vienas iš būdų – bulvių ir cukinijų kugelis su varškės įdaru.  

Reikės:

1 kg bulvių;

0,5 kg cukinijos (be luobos ir sėklų);

1 kiaušinio;

1 svogūno;

150 g sviesto (sviestą galima keisti spirgučiais);

0,5,kg liesos varškės;

3 v. š. grietinės;

druskos, pipirų, džiovinto čiobrelio.

  Gaminame:

 Bulves nulupame ir sutarkuojame smulkia tarka. Tarkius suverčiame į sietelį ir paliekame kiek nusivarvėti. Stambesne tarka sutarkuojame cukiniją, pabarstome druska ir paliekame 15 min., kad išsiskirtų sultys. Nuvarvėjusius bulvių tarkius ir kiek nuspaustą cukiniją sumaišome. Jei iš bulvių sunkos susidarė krakmolo – sudedame ir jį. Įmušame kiaušinį, suberiame smulkiai supjaustytą svogūną, supilame išlydytą sviestą. Viską gerai išmaišome. Įberiame pagal skonį druskos, pipirų, čiobrelio ir dar kartą gerai išmaišome.

   Į varškę sudedame grietinę, padruskiname ir sutriname iki vientisos masės.

  Į riebalais pateptą kepimo formą dedame pusę bulvių-cukinijų tarkių, dedame varškę ir ant viršaus  supilame likusius tarkius ir pašauname į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę (kitiems pakanka ir 180 laipsnių – priklauso nuo orkaitės). Kepame apie valandą.

   Ragaujame. Nors kugelis jau su varškės įdaru, bet man skanu dar užsidėti šaukštą-kitą grūdėtos varškės.