Gyventi be kompromisų - negalima. Be kompromisų galima tik mirti (112 p.)
Žanras. Utopija (antiutopija?)
Viršelis. Jaroslavas Melnikas Maša, arba postfašizmas, leidykla Alma Littera, 2013 m., 248 puslapiai.
Apie autorių. Jaroslavas Melnikas (gimė 1959 m. Smygoje, Dubno rajone, Rovno srityje, Ukrainoje. Baigė Lvovo universiteto Filologijos fakultetą irM. Gorkio literatūros instituto aspirantūrą. Dirbo žurnalų „Laima“ ir „Moteris“ redakcijose, ilgai bendradarbiavo su prancūzų žurnalu „ELLE“. Gyvena Vilniuje. Yra Lietuvos rašytojų sąjungos ir Ukrainos rašytojų sąjungos narys.
Jaroslavas Melnikas Lietuvos skaitytojams pažįstamas iš knygų „Rojalio kambarys“ (2004), „Pasaulio pabaiga“ (2006), „Labai keistas namas“ (2008), „Tolima erdvė“ (2008), „Kelias į rojų“ (2010), „Paryžiaus dienoraštis“ (2013), o Prancūzijoje yra išleidęs romaną „Išguitieji iš rojaus“ (1997). Neseniai jo gerbėjai sulaukė dar vienos knygos – romano „Maša, arba Postfašizmas“.
Rašytojo kūryba versta į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, rusų, ukrainiečių, rumunų, kroatų ir kt. kalbas.
2008 m. rašytojas gavo Jurgio Kunčino literatūrinę premiją,2009 m. – pirmąją premiją už geriausią metų apsakymą. Jo knygos du kartus buvo išrinktos į Metų knygos penketuką (2007 m. – „Pasaulio pabaiga“,2009 m. – „Tolima erdvė“). 2011 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas knygą „Kelias į rojų“ įtraukė į kūrybingiausių 2010 m. knygų dvyliktuką, tais pačiais metais ši knyga pateko į Metų knygos ilgąjį sąrašą ir buvo nominuota Europos literatūrinei premijai.
2012 m. geriausi tekstai iš knygų „Rojalio kambarys“ ir „Pasaulio pabaiga“ pasirodė rinkinyje ukrainiečių kalba „Skambink man, kalbėk su manimi“, kuris Ukrainoje pateko į BBC Ukraine rengiamą Metų knygos penketuką. 2013 m. rudenį „Tolimą erdvę“ išleido tarptautinei korporacijai „Bertelsmann AG“ priklausanti didžiausia Ukrainos leidykla „Клуб сімейного дозвілля“, romanas iš karto pateko į Metų knygos ilgąjį sąrašą.
Apie knygą. Naujasis Jaroslavo Melniko romanas yra vienas iš retų pavyzdžių, kaip meistriškai galima kurti intriguojantį pasakojimą. Žanro požiūriu tai yra futuristinis, netgi fantastikos sričiai priskirtinas kūrinys, tęsiantis George’o Orwello kūrybos liniją. Bet visuomenės modelis, nagrinėjamas romane, turi sąsajų su mūsų dabartiniu gyvenimu, todėl pasakojimas yra toks įtikinamas. Kūnas ir siela, gyvūnas ir žmogus. Kaip gimsta švelnumas? Ar jis gali pakeisti žmogų? Jaroslavo Melniko romanas kalba apie gyvenimo žiaurumą ir meilę. Apie sunkius išgyvenimus, kurie veda į laimę.
Mano nuomonė. Kas būtų, jeigu būtų - taip galėčiau apibūdinti šią knygą. Pagiriamasis žodis autoriui už beribę fantaziją ir perspėjimus žmonijai, kas gali nutikti šiuolaikiniam pasauliui, jei pasiduosime fašistinėms idėjoms. Skaitėsi greitai, lengvai. Pradžioje negalėjau paleisti knygos iš rankų, visa aprašoma aplinka kėlė susidomėjimą, pasibaisėjimą, kai kurie momentai, net pasišlykštėjimą. Įpusėjus knygą apsipratau ir atidžiau ėmiau sekti ne siužetą - jis tapo atviras, su aiškia pabaiga - o rašymo stilių. Jis manęs nesužavėjo, įdomi išliko tik ,,publicistinė" knygos dalis. Antra vertus, atsigavus nuo siužetinio šoko, galvoje ėmė kirbėti klausimai: kodėl valgoma tik storų mėsa - kur pasidėjo kiaulės ir vištos? kodėl žmonėms nereikia dirbti, jei storai yra tik gyvuliai? kaip jie (storai), nekalbantys ir nemąstantys, gali atlikti visus darbus? Nepaisant visko, knyga paliko įspūdį, o pati idėja - puiki, novatoriška, nebūdinga lietuvių literatūrai.
Įvertinimas. 4/5
Apie autorių. Jaroslavas Melnikas (gimė 1959 m. Smygoje, Dubno rajone, Rovno srityje, Ukrainoje. Baigė Lvovo universiteto Filologijos fakultetą irM. Gorkio literatūros instituto aspirantūrą. Dirbo žurnalų „Laima“ ir „Moteris“ redakcijose, ilgai bendradarbiavo su prancūzų žurnalu „ELLE“. Gyvena Vilniuje. Yra Lietuvos rašytojų sąjungos ir Ukrainos rašytojų sąjungos narys.
Jaroslavas Melnikas Lietuvos skaitytojams pažįstamas iš knygų „Rojalio kambarys“ (2004), „Pasaulio pabaiga“ (2006), „Labai keistas namas“ (2008), „Tolima erdvė“ (2008), „Kelias į rojų“ (2010), „Paryžiaus dienoraštis“ (2013), o Prancūzijoje yra išleidęs romaną „Išguitieji iš rojaus“ (1997). Neseniai jo gerbėjai sulaukė dar vienos knygos – romano „Maša, arba Postfašizmas“.
Rašytojo kūryba versta į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, rusų, ukrainiečių, rumunų, kroatų ir kt. kalbas.
2008 m. rašytojas gavo Jurgio Kunčino literatūrinę premiją,2009 m. – pirmąją premiją už geriausią metų apsakymą. Jo knygos du kartus buvo išrinktos į Metų knygos penketuką (2007 m. – „Pasaulio pabaiga“,2009 m. – „Tolima erdvė“). 2011 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas knygą „Kelias į rojų“ įtraukė į kūrybingiausių 2010 m. knygų dvyliktuką, tais pačiais metais ši knyga pateko į Metų knygos ilgąjį sąrašą ir buvo nominuota Europos literatūrinei premijai.
2012 m. geriausi tekstai iš knygų „Rojalio kambarys“ ir „Pasaulio pabaiga“ pasirodė rinkinyje ukrainiečių kalba „Skambink man, kalbėk su manimi“, kuris Ukrainoje pateko į BBC Ukraine rengiamą Metų knygos penketuką. 2013 m. rudenį „Tolimą erdvę“ išleido tarptautinei korporacijai „Bertelsmann AG“ priklausanti didžiausia Ukrainos leidykla „Клуб сімейного дозвілля“, romanas iš karto pateko į Metų knygos ilgąjį sąrašą.
Apie knygą. Naujasis Jaroslavo Melniko romanas yra vienas iš retų pavyzdžių, kaip meistriškai galima kurti intriguojantį pasakojimą. Žanro požiūriu tai yra futuristinis, netgi fantastikos sričiai priskirtinas kūrinys, tęsiantis George’o Orwello kūrybos liniją. Bet visuomenės modelis, nagrinėjamas romane, turi sąsajų su mūsų dabartiniu gyvenimu, todėl pasakojimas yra toks įtikinamas. Kūnas ir siela, gyvūnas ir žmogus. Kaip gimsta švelnumas? Ar jis gali pakeisti žmogų? Jaroslavo Melniko romanas kalba apie gyvenimo žiaurumą ir meilę. Apie sunkius išgyvenimus, kurie veda į laimę.
Mano nuomonė. Kas būtų, jeigu būtų - taip galėčiau apibūdinti šią knygą. Pagiriamasis žodis autoriui už beribę fantaziją ir perspėjimus žmonijai, kas gali nutikti šiuolaikiniam pasauliui, jei pasiduosime fašistinėms idėjoms. Skaitėsi greitai, lengvai. Pradžioje negalėjau paleisti knygos iš rankų, visa aprašoma aplinka kėlė susidomėjimą, pasibaisėjimą, kai kurie momentai, net pasišlykštėjimą. Įpusėjus knygą apsipratau ir atidžiau ėmiau sekti ne siužetą - jis tapo atviras, su aiškia pabaiga - o rašymo stilių. Jis manęs nesužavėjo, įdomi išliko tik ,,publicistinė" knygos dalis. Antra vertus, atsigavus nuo siužetinio šoko, galvoje ėmė kirbėti klausimai: kodėl valgoma tik storų mėsa - kur pasidėjo kiaulės ir vištos? kodėl žmonėms nereikia dirbti, jei storai yra tik gyvuliai? kaip jie (storai), nekalbantys ir nemąstantys, gali atlikti visus darbus? Nepaisant visko, knyga paliko įspūdį, o pati idėja - puiki, novatoriška, nebūdinga lietuvių literatūrai.
Įvertinimas. 4/5
