Lucinda Riley Perlų sesuo: Kelės istorija

   Viršelis. Lucinda Riley Perlų sesuo: Kelės istorija (The Pearl Sister), leidykla Tyto alba, 2018 m., iš anglų kalbos vertė Kristina Miliūnienė, 678 psl.
  Apie knygą. Kelė, ketvirtoji sesuo, visuomet jautėsi vieniša. Po įtėvio  mirties ji ima ieškoti tikrųjų savo šaknų. Trečioji ir artimiausioji sesuo Star jau surado savo kelią – ir nutolo nuo Kelės. Metusi meno koledžą ir pasijutusi atstumta Star, Kelė teturi vienintelę užuominą – įtėvio jai paliktą fotografiją iš Australijos ir nuorodą į škotę Kitę Merser, ten nuvykusią prieš šimtą metų. Ir Kelė leidžiasi į kelionę: iš pradžių į Tailandą, kur sutinka Asą – vyriškį, tokį pat vienišą kaip ir ji. Ir taip pat besinešiojantį kažkokią paslaptį…
O prieš šimtą metų Kitė, pastoriaus dukra iš Edinburgo, iškeliavo į Australiją kaip turtingos damos kompanionė. Ji nė nenumanė, kad Adelaidėje jos likimas susipins su perlų žvejybos verslą valdančia Makrombių šeima: broliai dvyniai, identiškos išvaizdos, bet tokie skirtingi, vienu metu pamilo Kitę. Turtų paveldėtojas rimtasis Andrus ir valiūkiškasis Dramondas pasiūlė jai ranką ir širdį, ir Kitės pasirinkimas nulėmė visą jos tolesnį likimą.
Australijoje Kelė ima ieškoti savo praeities. Jos širdis virpa matant raudoną dykumos smėlį ir girdint aborigenų legendas apie Septynias žvaigždes – Septynias Seseris. Čia jos namai, čia ji pasineria į magišką aborigenų meną, rodantį jai kelią į jos pačios kilmės istoriją…
Ketvirtoji sesuo surado savo šaknis. Istorija tęsiasi.
  Mano nuomonė. Labai sunki knyga tiesiogine to žodžio prasme, nes laikyti rankose beveik 700 psl. knygą yra iššūkis. Tačiau turiniu ir žodžio žaisme knyga labai lengva, istorija įtraukianti. Pati stebėjausi, kad toookio storio knygai įveikti man prireikė tik 3 vakarų. Šiuokart skaitytojas siunčiamas pakeliauti po Tailandą ir Australiją. Iš visų skaitytų knygų Kelės personažas labiausiai gyvas, prieštaringas jausmuose ir poelgiuose, todėl ypač įdomus. Sužavėjo autorės gebėjimas atskleisti Tailando saulėlydžių grožį, Australijos raudonų dykumų didybę, žmogaus kovą su gamtos stichijomis. Žavi ne tik Kelė, bet ir prieš šimtą metų į Australiją atvykusi ir čia likusi Kitės istorija. Jei Kelė vis dar ieško savęs, savo šaknų ir nėra tikra savo sprendimais, tai Kitė yra tvirtai besivadovaujanti galva ir teisingumo nuostata, bet ne širdies padiktuota nuojauta. O šis praktiškas mąstymas, kaip matome iš knygos siužeto, ne visada yra pats teisingiausias, bet būtent jis ir nulemia knygos siužetą.         Kaip ir kitose knygose, autorė savo herojes apgyvendina egzotiškoje aplinkoje ir supažindina su tam kraštui būdingais papročiai bei garsiais žmonėmis. Šiuo atveju tai aborigenų kultūra ir jos atstovas, žinomas dailininkas Albertas Namatžira (Albert Namatjira). Tai gi, knygoje pateiktos faktų nuotrupos paskatino mane, manyčiau, ir kitus skaitytojus, daugiau pasidomėti aborigenų kultūra ir jų istorija.  

Dmitry Glukhovsky Tekstas

  Viršelis. Dmitry Glukhovsky Tekstas ( Дмитрий Глуховский Текст) leidykla Alma littera, 2021 m., iš rusų kalbos vertė Zita Marienė, 352 psl.

  Apie knygą. „Tekstas" (2017) – pirmas Dmitry Glukhovsky knygos „Metro" autoriaus, realistinis romanas – trilerio ir dramos sankirta, pasakojanti skaudžią „mažojo žmogaus" istoriją. Iš F. Dostojevskio žinome schemą „nusikaltimas–bausmė". D. Glukhovsky pateikia mums naują: „bausmė–nusikaltimas–bausmė". Bet ar ji leidžia likti žmogumi?..

   2016 metai, Maskva. Ilja Goriunovas po septynerių kalėjime praleistų metų grįžta namo. Tačiau viskas yra ne taip, kaip tikėjosi. Jo motina mirė nuo širdies smūgio likus dienai iki jo grįžimo, mergina jau seniai su kitu. Nusivylęs Ilja malšina savo sielvartą alkoholiu, o vieną dieną nueina atkeršyti tyrėjui, neteisingai jį pasodinusiam už grotų, – užmuša jį ir pasiima jo išmanųjį telefoną.

   Technologijos keičia žmonių santykius, o išmanusis telefonas tampa antruoju „aš". Jame tarsi apsigyvena savininko siela. Turėdamas svetimą telefoną gali gyventi to žmogaus gyvenimą ir net jį režisuoti, nors tas gyvenimas... jau tik telefone.

   2019 m. romanas buvo ekranizuotas, scenarijų parašė pats D. Glukhovsky i ir gavo už jį apdovanojimą Prancūzijoje. Filmas pelnė net keturis „Auksinius erelius" (Rusijos nacionalinė kino premija).

   Dmitry Aleksejevič Glukhovsky yra rusų rašytojas ir žurnalistas, geriausiai žinomas dėl mokslinės fantastikos romano „Metro 2033“ ir jo tęsinių. Kaip žurnalistas Dmitry Glukhovsky yra dirbęs EuroNews, RT ir kt. Glukhovsky gyveno Izraelyje, Vokietijoje ir Prancūzijoje, tačiau šiuo metu gyvena Maskvoje.

   Mano nuomonė. Turbūt šiandien, karo Ukrainoje akivaizdoje, nepatriotiška girti rusų rašytoją ar skaityti rusišką literatūrą, tačiau taip jau įvyko, kad su Dmitry  Glukhovsky kūryba susipažinau būtent dabar. Manau, ne visi rusai yra putino pakalikai ir labai džiaugiuosi, kad Dmitry Glukhovsky, nors kažkada buvęs Kremliaus naujienų reporteris, dabar yra griežtas putino režimo kritikas. Jo pirmasis įrašas instagrame, kai Rusija užpuolė Ukrainą, buvo: ,,Tai grobuoniškas, brolžudiškas karas, kurį pradėjo išprotėjęs tironas. Atleisk mums, Ukraina!“ Be to, jis su siaubu stebi, kaip jo literatūrinė išmonė postapokaliptinių knygų serijoje „Metro 2033“, virsta tikrove. 

   Tiesa, knyga ,,Tekstas"  yra  visiškai kito žanro, nei ,,Metro 2033". Joje labai įtaigiai perteikiama eilinio pamaskvės jaunuolio, apkaltinto nusikaltimu, kurio nepadarė, tragedija. Jaunuolio, kuris išėjęs iš kalėjimo, tikėjosi vėl atsistoti ant kojų, tikėjosi, kad už kalėjimo sienų jo laukia motina, mylimoji. Deja, tenka susitikti akis į akį su žiauria realybe - motina mirusi, mylimoji jau su kitu, darbo nėra, draugai jo šalinasi. Viena paguoda – degtinė ir niūrios mintys, kurios paskatina atkeršyti savo skriaudėjui. Tačiau įvykdytas kerštas nesuteikia paguodos, o dar labiau traukia į bedugnę. Laimingos pabaigos nėra ir negali būti.

   Puiki knyga, kurią malonu skaityti ir dėl profesionalaus Zitos Marienės vertimo. Geras tiek lietuvių kalbos, tiek kalbos, iš kurios verčiama, pajautimas ne tik tikslai atspindinti veikėjų charakterius, bet ir puikiai pristato rašytoją bei priverčia skaitytoją ieškoti kitų autoriaus knygų.  

Donna Tartt Slapta istorija

Viršelis. Donna Tartt Slapta istorija (The Secret History), leidykla Alma littera, 2020 m., iš anglų kalbos vertė Zita Marienė, 592 psl.

Apie knygą.1992 m. išleistas pirmasis amerikietės Donnos Tartt romanas „Slapta istorija" Jungtinėse Amerikos Valstijose per savaitę tapo bestseleriu. Fiodoro Dostojevskio „Nusikaltimo ir bausmės" įkvėptas ir devynerius metus brandintas kūrinys apie šiurpias turtingų ir privilegijuotų vieno JAV koledžo studentų paslaptis autorei pelnė ne tik neblėstančią šlovę, bet ir beveik pusę milijono dolerių siekiantį atlygį už rankraštį. Tuo metu tai buvo rekordinė suma už debiutą visoje JAV leidyboje.

   Iš Kalifornijos kilęs jaunuolis Ričaras Peipinas pasinaudojo galimybe pabėgti iš savo nykios aplinkos ir išvyko studijuoti į Rytinę Amerikos pakrantę. Dar mokykloje senąją graikų kalbą pamėgęs jaunuolis žūtbūt siekė patekti į Naujosios Anglijos Hempdeno koledžo Klasikinės filologijos grupę. Tačiau net neįtarė, kad elitinio studentų būrelio narių veikla smarkiai peržengia senosios graikų kalbos studijų ribas.

   Paskatinti ir įkvėpti savo charizmatiško dėstytojo studentai siekia ne tik mokytis, bet ir tiesiogiai patirti senosios graikų kultūros paslaptis. Įsisukę į beatodairišką bakchanališkų eksperimentų srautą jaunuoliai praveria duris, už kurių tyko melo, neapykantos ir mirties šmėklos. Siekdami išvengti akistatos su teisingumu jie smenga vis gilyn į apgavysčių liūną ir jų gyvenimas negrįžtamai ima keistis.

    Mano nuomonė. Išbaigta, įtikinanti, be jokių nereikalingų nukrypimų. Gražūs sakiniai, rišli kalba, malonu skaityti, žinoma, prie to nemaža dalimi prisidėjo ir Zitos Marienės vertimas. Siužetas pagrįstas nusikaltimo ir bausmės motyvu, vieno nusikaltimo slėpimu, įvykdant kitą nusikaltimą. Bausmė,  persekiojanti knygos herojus, ne fizinė, o moralinė: pastovi graužatis, nuolatinė baimė, degradacija, atsiskyrimas nuo visuomenės.  Ir finale visiškai žlugę jaunų žmonių gyvenimai. 

    Pritariu daugelio knygų mylėtojų nuomonei – puiki, verta dėmesio knyga.