Kaimiškas pyragas, dar vadinamas Hermanu arba Vatikano duonele

   Šį pyragą dėl kažkokių nenuspėjamų priežasčių aš kepu tik pavasarį. Gal todėl, kad sušvitus saulytei taip norisi į kaimą, po laukus palakstyti, prisiminti vaikystę ir močiutės keptus gardžiai kvepiančius pyragus. Būtent šio pyrago skonis ir kvapas man sukelia tokias asociacijas. Vieni šį pyragą vadina Hermanu, o aš jį identifikuoju kaip Vatikano duonelę. Raugą prieš kelis metus gavau iš kolegės. Išlaikyti jį labai nesudėtinga - tereikia įdėti į šaldymo kamerą. Bet apie viską nuo pradžių...

 
 Pyragui reikia  raugo. Jei neturite kolegės ar kaimynės, kuri galėtų juo pasidalinti, ne bėda, galima patiems jį užsiauginti: paimate 1 stiklinę miltų, 1 stiklinę pieno ir 1 stiklinę cukraus. Visa tai supilate į didelį dubenį, užmaišote ir paliekate kambario temperatūroje rūgti savaitę šiltoje patalpoje, vis pamaišydamos. Viskas! Raugas paruoštas!

 Jei raugą laikėte šaldiklyje, prieš kepant reikia jį ištrauki iš šaldiklio ir atšildyti, tuomet:
1 diena - leidžiame raugui (atšildytam) pailsėti;
2 diena - raugą maišome ir paliekame dar ilsėtis;
3 diena - raugą maitiname: 2 stiklinės miltų, 1 stiklinė cukraus, 1 stiklinė pieno. Viską išmaišome ir paliekame;
4 diena - raugą maitiname:   2 stiklinės miltų, 1 stiklinė cukraus, 1 stiklinė pieno. Viską išmaišome ir paliekame;
5 diena - raugą vėl maišome ir paliekame pailsėti;
6 diena - raugą skiriame į 4 dalis. Vieną dalį dedame į šaldiklį (bus kitam kartui), dvi dalis dovanojame, iš likusios dalies kepame pyragą.
  Jei nenorite raugu dalintis, ar kepti kelių pyragų, ar pasilikti sau šaldiklyje – užsiauginę ar atšildę raugą iš karto pereinate prie pyrago kepimo.
   Pyrago tešlai reikia 2 stiklinių miltų, 4 kiaušinių, 1 stiklinės aliejaus, a/š kepimo miltelių.  Visus ingredientus suberiame/supilame į atskirtą vieną raugo dalį. Gerai išmaišome mediniu šaukštu.Tuomet sudedame mėgstamus pagardus - riešutus, džiovintus vaisius, šokoladą ir pan. Galima ir niekuo negardinti, vis tiek bus skanu. Tešla turi būti tąsi, tirštos grietinės konsistencijos. Sukrečiame ją į kepimo formą ir pašauname į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę (tešla turi užpildyti pusę kepimo formos - kepdama tikrai pakils dvigubai). Po pusvalandžio sumažiname temperatūrą iki 170 laipsnių ir kepame dar tiek pat. Iškepusio pyrago viršus būna suskilęs ir įgavęs gražų rusvą atspalvį.
   Valgome su šaltu  pienu - ypač dera, tačiau skanu ir arbata, ar kava užsigerti.  Jei norime ,,mandriau" - viršų galima šokoladiniu ar kitokiu glaistu apipilti.
  P.S. jei pageidaujate išsikepti du pyragus (arba vieną - tačiau laaabai didelį) reikia imti dvi dalis raugo ir dvigubai produktų tešlai užmaišyti.

Jolita Herlyn Mano vyrai ir jų žmonos

Vienas sakinys. ,,Skendau tame balse lyg muselė sirupe. Iš pradžių dar mėginau mosuoti sparneliais, įsiterpti vienu kitu sakiniu, paskui pasidaviau ir ištirpau jo žodžių saldybėje." (82 p.)
Žanras. Saldi erotika.

Viršelis. Jolita Herlyn  Mano vyrai ir jų žmonos, leidykla Alma littera, 2014 m., 264 puslapiai.

Apie autorių. Jolita Herlyn (mergautinė pavardė Kraniauskaitė) gimė 1966 m. Klaipėdoje, studijavo filosofiją Maskvos Lomonosovo universitete, dėstė filosofiją ir logiką Klaipėdos universitete, dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės tarptautinių ryšių skyriuje, porą metų „Balticum“ televizijoje vedė diskusijų laidą „Proto aistros“. Yra parašiusi per du šimtus straipsnių dienraščiui „Klaipėda“, o „Vakarų ekspresas“ spausdino jos interviu ciklą su užsieniečiais, apsilankiusiais ar gyvenančiais Lietuvoje. Nuo 2006 m. Jolita Herlyn persikėlė į Daniją, kur vadovavo banko rinkodaros skyriui. Šiuo metu gyvena Hamburge.

 Jolitos Herlyn tinklapis čia
  Apie knygą. Artėja 2000-ieji. Lūžis įvyksta ir turgaus prekeivės Gintarės gyvenime. Ji nutaria  keisti viską iš esmės: išsiskiria su vyru, meta turgų ir su dukra Kriste persikelia į Klaipėdą. Prasideda naujas jos gyvenimo etapas. Nuo šiol likimas Gintarei nešykšti išbandymų įvairiuose pasaulio kraštuose: nevalgoma silkė vakarienei Švedijoje, kalėjimo kamera vietoj ekskursijos Libane, fiktyvios vedybos su dvigubai vyresniu italu... Vyrai Gintarės kelyje – tarsi gyvenimo loterijos bilietai. Bet ar laimės ji didįjį prizą?

Mano nuomonė. Moters, trokštančios meilės (?) ir komforto vyrų sąskaita, istorija. Paėmusi knygą į rankas, šedevro tikrai nesitikėjau, todėl ir nenusivyliau. Tiesiog buvo įdomu paskaityti tokio pobūdžio knygą (literatūra šio kūrinio nedrįsčiau vadinti). Lengvo turinio, lengvai skaitoma, su pretenzijom į erotinį romaną knygelė. Kai kurios situacijos ir šmaikštūs sakinukai tikrai priverčia smagiai pakrizenti, įdomios kai kurios detalės apie svečias šalis, tačiau iš esmės  nieko gero. Pasiskaitymas vienam vakarui. Nesupratau, ką autorė norėjo pasakyti skaitytojams (tiksliau, skaitytojoms) pateikdama šią istoriją, istoriją apie moterį, palikusią mažametę dukrą motinos globai ir išlėkusią į platų pasaulį laimės, t.y. vyrų, ieškoti.

   Perskaičiau knygą ir žingeidu tapo, kiek gi tokio stiliaus lietuviškų romanų apie nieką prikepta? Suprantu, yra paklausa, bus ir pasiūla. Reiks pasidomėti :)
  Teisybės dėlei, turiu pripažinti, kad tikrai puikių šiuolaikinių rašytojų turime, kurių knygos praturtina, sujaudina ir ilgam išlieka atmintyje. Tai džiugina.

Įvertinimas. labai silpnas 3/5