Apie knygą. Mikaelis Bliumkvistas, principingas žurnalistas ir Millennium žurnalo leidėjas, rengiasi išspausdinti straipsnį, demaskuojantį didelį sekso vergijos tinklą tarp Rytų Europos ir Švedijos, su kuriuo susiję gerai žinomi, aukštas pareigas užimantys švedų visuomenės, verslo ir politikos atstovai. Bet straipsnis redakcijos nepasiekia: išvakarėse randami žiauriai nužudyti du straipsnį ruošę žurnalistai. Tačiau Bliumkvistą labiau sukrečia antroji žinia: ant ginklo palikti pirštų atspaudai priklauso genialiai kompiuterių įsilaužėlei, serijinį žudiką jam surasti padėjusiai Lisbetai Salander.
Kai aptinkamas nekenčiamo Lisbetos globėjo lavonas, policijai nebelieka įtarimų. Tik bėda, kad mergina su drakono tatuiruote dingo kaip į vandenį! Įsitikinęs merginos nekaltumu Bliumkvistas pradeda nepriklausomą tyrimą ir netrukus aptinka tai, ko tikrai nesitikėjo rasti...
Kai aptinkamas nekenčiamo Lisbetos globėjo lavonas, policijai nebelieka įtarimų. Tik bėda, kad mergina su drakono tatuiruote dingo kaip į vandenį! Įsitikinęs merginos nekaltumu Bliumkvistas pradeda nepriklausomą tyrimą ir netrukus aptinka tai, ko tikrai nesitikėjo rasti...
Apie autorių. Stieg Larsson (1954-2004) – Švedijos žurnalistas ir rašytojas, pasaulyje išgarsėjęs tik po savo mirties. 2008-aisiais titulavo kūrėją antru populiariausiu autoriumi pasaulyje. Stieg Larsson buvo pirmasis rašytojas sugebėjęs parduoti daugiau kaip milijoną elektroninės versijos knygų pasauliniame portale amazon.com.
Visą gyvenimą Stieg Larsson buvo labai aktyvus – jau jaunystėje buvo entuziastingas kelių mokslinės fantastikos žurnalų redaktorius ir net didžiausio mokslinės fantastikos klubo Švedijoje prezidentu. 1977-aisiais Stieg Larsson daug laiko praleido Eritrėjoje, kur kovoti mokė Žmonių išsilaisvinimo fronto partizanes. Kepenų negalavimo pakirstas švedas buvo priverstas grįžti į savo šalį, kur daugiau kaip 20 metų dirbo grafikos dizaineriu didžiausioje Švedijos naujienų agentūroje.
Vėliau dirbo žurnalo „Expo“ žurnalistu ir redaktoriumi. Čia jis aktyviai dokumentavo ir paviešindavo rasistiškas ir šiurkščiai žmogaus teises pažeidžiančias Švedijos organizacijas. Nevengė pasisakyti didelėms tarptautinėms auditorijoms. Tokia Stieg Larsson pozicija nuolatos keldavo pavojų jo gyvybei.
Stieg Larsson mirė būdamas vos penkiasdešimties, kai užlipus į savo ofisą esantį septintajame aukšte, jį ištiko infarktas. Tai visiškai nestebina turint omenyje, kad silpna širdis jo giminėje buvo paveldima ir kad jis buvo pats tikriausias darboholikas – dienomis dirbdavo, naktimis rašydavo, per parą surūkydavo daugiau kaip 60 ranka susuktų cigarečių, dažniausiai praleisdamas valgį ir namo parsirasdavo tik paryčiais.
Stieg Larsson paliko tris dar nepublikuotus romanus ir kelis nepabaigtus juodraščius. Šiandien šie darbai žinomi, kaip „Millennium“ serija, tapusi pasauliniu bestseleriu.
Mano nuomonė. Antra Millennium trilogijos dalis tęsia pasakojimą apie Mikaelį Bliumkvistą ir Lisbetą Salander. Šioje knygoje pagrindinis motyvas formuojamas iš Lisbetos gyvenimo: atskleidžiama jos šeimos istorija, nulėmusi Lisbetos -atsiskyrėlės gyvenimą. Antra dalis man pasirodė silpnesnė už pirmąją, per daug pašalinių siužetinių linijų, kurios vienaip ar kitaip susijusios su Lisbetos asmeniu, tačiau atitraukia dėmesį nuo pagrindinio motyvo.
Įdomu tai, kad Stieg Larsson, pats būdamas žurnalistas ir puikiai išmanydamas žurnalistikos virtuvę, knygoje aiškiai mėgaujasi šiomis žiniomis: kaip gaudomos sensacijos, kaip išpučiami įvykiai, kaip parduodama informacija, kaip suformuojama visuomenės nuomonė (nebūtinai teisinga). Be įvairaus plauko žurnalistų, knygoje dar rasime dezertyravusių šnipų, kažkada tarnavusių GRU (glavnoje razvedyvatelnoje upravlenije), korumpuotų policininkų, psichiatrų ir politikų ir visokios kitokios padugnės. Tačiau pagrindiniai knygos herojai tvirtai išlaiko jau pirmoje knygoje išryškėjusius teigiamus bruožus bei sau iškeltus principus. Tiesa, knygos pabaiga neįtikėtina, tačiau...maža kas gali nutikti (šiuo atveju, nenutikti) gyvenime, jei mirti dar nelemta, dar laukia trečia Millennium dalis.
Įdomu tai, kad Stieg Larsson, pats būdamas žurnalistas ir puikiai išmanydamas žurnalistikos virtuvę, knygoje aiškiai mėgaujasi šiomis žiniomis: kaip gaudomos sensacijos, kaip išpučiami įvykiai, kaip parduodama informacija, kaip suformuojama visuomenės nuomonė (nebūtinai teisinga). Be įvairaus plauko žurnalistų, knygoje dar rasime dezertyravusių šnipų, kažkada tarnavusių GRU (glavnoje razvedyvatelnoje upravlenije), korumpuotų policininkų, psichiatrų ir politikų ir visokios kitokios padugnės. Tačiau pagrindiniai knygos herojai tvirtai išlaiko jau pirmoje knygoje išryškėjusius teigiamus bruožus bei sau iškeltus principus. Tiesa, knygos pabaiga neįtikėtina, tačiau...maža kas gali nutikti (šiuo atveju, nenutikti) gyvenime, jei mirti dar nelemta, dar laukia trečia Millennium dalis.
Įvertinimas: 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą