Christine Mangan Naktis virš Tanžero

  Viršelis. Christine Mangan Naktis virš Tanžero (Tangerine), leidykla Baltos lankos, Vilnius, 2019 m., iš anglų kalbos vertė Anita Kapočiūtė, 320 psl.

 Apie autorę. Christine Mangan (Kristyn Mangan) Airijos valstybiniame universitete įgijo literatūros mokslų daktarės laipsnį. Apie dviejų draugių įtemptą draugystę Maroke 1950-aisiais pasakojantis debiutinis autorės romanas „Naktis virš Tanžero“ netruko patekti į geidžiamiausių 2018 m. knygų sąrašus.

 Apie knygą. Alisai Šipli gyvenimas pamėtėjo neįkainojamą progą pabėgti nuo visko, kas ją iki šiol slėgė, – dabar jos laukia santuoka ir nieko netemdoma pradžia egzotiškajame Tanžere. Tad ji mažiausiai tikisi Maroke sutikti Liusę Meison. Dvi kadaise neišskiriamos draugės po paslaptingo įvykio Beningtone (JAV) nebendravo jau daugiau kaip metus. Tačiau Liusė – čia, tiesiai Alisai prieš akis, ir ji nori viską grąžinti į vėžes. 

Alisai šis netikėtas susitikimas leidžia naujai pažvelgti į Tanžerą: ji pasiduoda visad guvios ir drąsios draugės įtakai ir leidžiasi apgaubiama naujų Maroko potyrių. Tačiau ilgainiui akyla Liusės priežiūra, nuolatinis kiekvieno žingsnio kontroliavimas ima varginti. Nerimas ir nepaaiškinama, tarsi kartą jau išgyventa įtampa dar labiau sustiprėja, kai dingsta Alisos vyras. 

 Mano nuomonė. Puiki knyga laisvalaikio skaitiniams. Jau nuo pirmų eilučių kirba mintis – tuoj kažkas įvyks, kažkas negero. Taip per visą knygą ta mintis vis sukasi galvoje, o nerimo kirmėliukas vis graužiasi gilyn ir gilyn. Knygos viršelis skelbia ,,Hitchcocko filmo vertas siužetas". Visiškai pritariu, knyga labai atitinka šio kino meistro kūrybos braižą. Jos herojus ir veiksmo vietą tegaliu įsivaizduoti juodai-baltoje realybėje, jokių ryškių spalvų, viskas santūriai paslaptinga. Knygos viršelis taip pat labai tinkamai parinktas – tik mergina kukliais baltais 60-uosius metus menančiais drabužiais, akis prisidengusi ranka. Nuo ko ji dengia akis? Nuo kaitrios Tanžero saulės, ar nuo kažko skaitytojui dar nesuprantamo... 

  Knygos veiksmas rutuliojasi lėtai, nėra netikėtų posūkių, siužetas aiškiai numanomas, tačiau pati atmosfera, kaip minėjau, nuo pirmo puslapio pasėja nerimą, kuris neišsisklaido iki pabaigos. Pradžioje susipažįstame su dviem studentėmis, kurios apsigyvena viename kambaryje ir tampa neišskiriamomis draugėmis: Liuse ir Alisa. Energingoji Liusė iš karto pelno mano simpatijas, deja, kurios, įvykių virtinėje, visiškai išsisklaido. Tačiau didelių simpatijų nepelno ir Alisa – silpna, psichologiškai nestabili moteris. Didelę įtaką veikėjų charakteriams daro veiksmo vieta – karščiu alsuojantis, visad triukšmingas, su savo kvapais ir mėtų arbatos skoniu, Tanžeras. Jis tarsi atskiras veikėjas gyvenantis savo gyvenimą, vieniems keliantis simpatiją, kitiems, priešingai, varantis depresiją. 

   Kaip supratote, knygos varikliukas yra atmosfera, nuotaika, nuojauta, o ne veiksmas, todėl ,,kietų" detektyvų mėgėjai nusivils, tačiau psichologinių šaradų fanai tiesiog nesiliaus džiūgauti versdami lapą po lapo ir grimzdami į klampų psichologinio trilerio liūną. Man patiko...
  Įvertinimas: 3 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).