Hannah Kent Gerieji žmonės

Viršelis. Hannah Kent  Gerieji žmonės (The Good People), leidykla Baltos lankos, 2017 m., iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, 392 p.

Apie autorę. Hannah Kent gimė 1985 m. Adelaidėje, Australijoje. Tėvas - buhalteris, mama - mokyklos direktorė, sesuo - aktorė. Nuo vaikystės Hannah mėgo skaityti knygas ir kurti įvairias istorijas. Dar paauglystėje pagal mainų programą ji keliavo į Islandiją, kur pirmą kartą išgirdo Agnes Magnúsdóttir istoriją. Vėliau iš surankiotų istorijų, kruopštaus darbo archyvuose ir literatūrinio talento gimė ,,Paskutinęs apeigos". Šis romanas sulaukė didžiulės tarptautinės sėkmės, yra apdovanotas daugybe literatūros premijų, išverstas į daugiau nei dvidešimt kalbų. Ši knyga lyginama su tokių rašytojų kaip Margaret Atwood ir Peter Carey kūryba. ,,Gerieji žmonės" – antrasis autorės romanas, per trumpą laiką jau spėjęs sulaukti pripažinimo

   Šiuo metu Hannah Kent gyvena Adelaidėje, yra Australijos literatūros žurnalo Kill Your Darlings įkūrėja ir leidybos direktorė, toliau sėkmingai tęsianti savo literatūrinę karjerą.  

Apie knygą.  Atokiame slėnyje gyvenanti Nora per metus neteko dukros ir mylimo vyro. Sugniuždyta moteris privalo rūpintis keturmečiu anūku Mycholu. Anksčiau buvęs sveikas ir guvus, dabar jis tik savo paties šešėlis, negalintis nei vaikščioti, nei kalbėti. Uždaroje ir prietarų valdomoje bendruomenėje netrukus ima plisti gandai, kad Mycholo sielą pagrobė fėjos, kitaip dar vadinamos Geraisiais žmonėmis.

Pasiryžusi išvaryti iš Mycholo blogį, Nora kartu su tarnaite Mere anūką atiduoda į atsiskyrėlės žolininkės Nensės rankas. Nors naujasis kunigas pagoniškus kaimo papročius nori išrauti su šaknimis, žmonės tiki, kad Nensė turi ypatingų gebėjimų ir yra Gerųjų žmonių patikėtinė. Berniuko sveikatai blogėjant, moterys ryžtasi vis drąsesnėms pagoniškoms apeigoms, kurios darosi pavojingos ne tik Mycholo, bet ir jų pačių gyvybei.

  Mano nuomonė. Neįtikėtina, tikrais faktais paremta istorija, nutikusi mažiau nei prieš 200 metų. Protu nesuvokiama, kaip pasikeitė pasaulis ir žmonių požiūris į kai kuriuos dalykus.

  Pirmoje savo knygoje Australijos rašytoja pasakoja istoriją apie Islandijoje įvykdytą paskutinę mirties bausmę. Ši knyga nukelia į XIX a. pradžios Airijos kaimelį, kuriame gajus tikėjimas laumėmis, burtais bei užkalbėjimais, kuriame sergantis vaikas neturi ateities, nes, jis nėra tikras vaikas, jis sukeistas laumės vaikas. Manau, kad toks įsitikinimas išaugo iš nevilties, iš negebėjimo suprasti, kaip sveikas gimęs vaikelis, augdamas gali virsti luošiu. Įtraukianti istorija, raiški kalba ir detalus pasakojimo dėstymas neleidžia knygos padėti į šalį: kaip baigsis ši istorija, kaip žmonės reaguos į gerus ketinimus, pasibaigusius mirtimi. Knyga pilna kerų, mistikos, tikėjimo, neapykantos ir begalinės meilės. Tiesa, tai nėra šviesus ir lengvas (siužeto požiūriu) romanas, greičiau bauginantis ir sukeliantis pyktį, tad norintys smagiai praleisti vakarą su knyga, neimkite jo į rankas. 

  Įvertinimas 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - puiki).