Puslapiai

Puslapiai

Puslapiai

2022 m. liepos 25 d., pirmadienis

Sonata Dirsytė Fata morgana

  Viršelis. Sonata Dirsytė Fata morgana, leidykla Alma littera, 2020 m., 176 psl.
 Apie knygą. ”Fata morgana“ – tikrais faktais paremta neįtikėtina istorija, prieš šimtmetį nutikusi vidurio Lietuvoje. Tai debiutinis Sonatos Dirsytės istorinis romanas. Kėdainiuose gimusi ir augusi autorė, ryšių su visuomene specialistė, dabar gyvenanti Vilniuje, užrašė iš prosenelės bei močiutės girdėtas tikras, kartais mistiškas, net makabriškas istorijas apie tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo paliestus Kėdainius.
  Tarpukariu ir karo metais abipus Nevėžio krantų vyko ne tik išgyvenimo dramos, bet ir siaubo filmų scenarijus primenantys įvykiai. Pasakojimo centre – anksti tėvų netekusios jaunos merginos Elenos istorija, per kurią skirtingais laikmečiais supažindinama su neįtikėtinais aplink Kėdainius gyvenusių dvarininkų ir paprastų žmonių, taip pat čia klestėjusių žydų likimais. Romane pasakojama ir liūdnai pagarsėjusios, net ir po mirties kunigams ramybės nedavusios Šventybrasčio Barboros istorija.
  FATA MORGANA – ir išgyvenimo istorija, pasakojanti apie tai, kaip Antrojo pasaulinio karo metais žmonės bandė prisitaikyti ir išlikti tarp draugų ir priešų, kurie galėjo ir išgelbėti, ir pasmerkti pražūčiai.
  FATA MORGANA – tai optinė apgaulė, kai vandenyje esantys objektai gali atrodyti tarsi sklandantys ore. Šis reiškinys tarpukario geografų buvo pastebėtas Nevėžyje ties Kėdainiais ir aprašytas. Fata morgana kūrinyje tapo ne tik ramybės pranašu, bet ir neįmenamų paslapčių simboliu.
Sirutiškio dvaras
  Mano nuomonė. Lengva ir įdomi knyga savaitgaliui, kurios nesinori paleisti iš rankų, kol neužverti paskutinio puslapio. Romanu jos nepavadinčiau, sakyčiau, tai gražių, šiurpių, būtų ir nebūtų, kartais net mistiškų,
istorijų rinkinys, kurias sieja viena veikėja (girdėjo, pati matė, pasakojo kiti) - Elena. Man buvo ypač įdomu skaityti, nes pastaruoju metu domiuosi Lietuvos dvarų istorijomis, o šioje knygoje aprašomi įvykiai dėjosi būtent Sirutiškio, Kalnaberžės ir Žeimių dvaruose, kuriuose man teko pabuvoti.  Galiu drąsiai pasakyti, jei šią knygą būčiau skaičiusi anksčiau, tai šiandien būtinai lėkčiau pasidairyti po dvarus, kur dėjosi tokie negirdėti neregėti dalykai. Tikiu, ši knyga paskatins ne vieną pasidomėti savo krašto istorija bei daugiau pavažinėti po Lietuvą - juk dar yra į ką pažiūrėti, ko pasiklausyti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą