Viršelis: Sandra Bernotaitė Akys chimeros, leidykla Vaga, 2021 m., 296 psl.
Apie knygą. „Akys chimeros“ – penktoji rašytojos Sandros Bernotaitės knyga ir trečiasis jos romanas, kuris kviečia leistis į nepaprastą ekskursiją Nemunu ir pajusti tarpukario Lietuvos atmosferą.
Romano veikėjai – visa marga puokštė tarpukario literatūros pasaulio atstovų iš Lenkijos ir Lietuvos. Visi jie susitinka Kaune, sėda į garlaivį „Klaipėda“ ir išplaukia į Gelgaudiškį.
Siužetas nukelia į 1939-ų metų liepos 25-ąją dieną. Garlaivis išplaukia. Atrodytų, kas gali nutikti eilinėje ekskursijoje tarp kolegų ir bendraminčių? Tačiau laukia daug absurdiškų situacijų, netikėtumų, įvairių diplomatinių vingrybių. Ir nieko keisto, juk apribotoje erdvėje atsidūrė itin skirtingi ir įvairiapusiški žmonės.
Romane „Akys chimeros“ rašytoja atskleidžia tarpukario kasdienybę ir leidžia pažvelgti kaip gyveno rašytojai, kurių likimas galiausiai susiklostė sudėtingai. Sandra Bernotaitė atkūrė unikalią ano meto kalbą, kuri padeda geriau įsijausti į herojų pokalbius.
Sandra Bernotaitė (g. 1975 m.) – lietuvių rašytoja. Autorė studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vaidino, pati režisavo pjeses, dėstė paskaitas. Literatūros pasaulyje rašytoja debiutavo trumposios prozos žanro rinktine. Jos novelių knyga „Gaisras“ laimėjo Pirmosios knygos konkursą. Vėliau autorė išleido du romanus ir saviugdos knygą apie rašymą. Sandra Bernotaitė veda dirbtuves, kur moko kūrybinių paslapčių.
Mano nuomonė. Perskaičiau su didžiausiu susidomėjimu. Patiko viskas: siužetas, nuotaika, pokalbių rafinuotumas. Knygoje lyg pašnibždom, pusbalsiu kalbama apie karą Europoje, apie amžiną lenkų ir lietuvių ginčą dėl Vilniaus krašto, apie politinį to laikmečio susiskaldymą tarp žmonių, tuo labiau, tarp meno žmonių. Tvyranti nuotaika - kas bus? - išprovokuoja temas pokalbiams. Sužavėjo perteikta to meto kalbos maniera, suteikianti knygai lengvos ironijos atspalvį. Tik paklausykite, kaip skamba: neksfaltas arba seksapilio perviršis!
Knygos siužetas vystomas uždaroje erdvėje, todėl veiksmo čia nedaug, o visas dėmesys skiriamas herojų charakterio bruožams išryškinti. Sandros Bernotaitės dėka visiškai kitoje šviesoje pamačiau gerai žinomus to meto rašytojus - Salomėją Nerį, Joną Aistį, Sofiją Čiurlionienę, Haliną Korsakienė ir kt. Skaitymas taip įtraukė, kad pati pasijutau tarsi kompanijos dalimi ir pilnateise jų diskusijų dalyve. Knyga pasirodė man aktuali tuo, kad būtent dabar, kai siekiama Salomėją Nerį išbraukti iš literatūros sąrašų, kaip sovietų propogandistę, autorė ją parodo kaip trapią ir jautrią poetę, susipainiojusią ideologiniame voratinklyje.
Taigi, tiems skaitytojams, kurie nors kiek domisi lietuvių literatūra, ši knyga suteiks kelias valandas malonumo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą