ALANTOS DVARAS

Italų vilos stiliaus dvaro rūmai su apžvalgos bokštu

   Į Alantos miestelį, esantį Molėtų savivaldybėje, važiavau tiesiai iš Baltadvario griuvėsių (žr.: https://sniegena.blogspot.com/2021/07/baltadvaris.html). Lyg būtų buvę negana istorinių griuvėsių, tai dar ir kelias nuo Videniškių link Alantos buvo tikras  griuvėsis, tačiau remontuojamas, ir jums pasiseks, jei nuspręsite Alantą aplankyti po dviejų-trijų mėnesių, manau, kelias bus puikus. Kelionės tikslas – Alantos dvaras, todėl iš karto pasukau link jo, net nebandydama važiuoti į miestelio centrą, kuriame, beje, esu buvusi anksčiau. Gražus nedidelis miestelis, kurio gatvelės lyg spinduliai driekiasi nuo centrinės aikštės. Ant kalno stovi neoromaninė Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Aikštės šonuose išsidėstę 2-3 aukštų gyvenamieji namai, kažkada buvę užvažiuojamieji namai ir karčiama. Dabar čia įsikūrusios parduotuvės. Bet aš ne apie tai.

  

Rūmų šoninis fasadas

 

   Taigi, Alantos dvaro ansamblį sudaro neoklasicistiniai dvaro rūmai, XIX a. parkas ir buvę pagalbiniai pastatai. Alantos (Owantha) dvaras minimas nuo XV a., kai  Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis patvirtino Vilniaus kašteliono Kristino Astiko dvaro užrašymą žmonai Onai. Vėliau, 1581 m. Lietuvos valdovas Steponas Batoras Alantos dvarą atidavė vengrų kariuomenės vadui Gabrieliui Bekešui. Mirus Steponui Batorui, Ona Astikaitė - Songuškienė didžiąją dalį Alantos dvaro žemių atgavo iš G. Bekešo brolio Kasparo. Iš Bekešo ir Sanguškienės seniūniją 1598 m. nupirko didikas Kristupas Radvila Perkūnas. Didysis etmonas Kristupas Radvila domėjosi alchemija ir į Alantos dvarą buvo pasikvietęs žymų alchemiką ir magą Mykolą Sendzivojų (Michał Sędziwój).  Radvilos dvarą valdė nuo 1598 iki 1828 m., kai Alantą nupirko didikų Pacų atžala kunigaikštis Tadeušas Pac - Pomernackis. Jis vaikų neturėjo, todėl dvarą perėmė augintinis, pusbrolio sūnus Aleksandras, kuris ir įkūrė dvaro sodybą dabartinėje vietoje, vėliau dvarą paveldėjo šio sūnus – taip pat Tadeušas.

 

 Vėliau bokštas buvo nugriautas. Dabar jis perpus žemesnis.

 

  XIX a. viduryje Tadeušo Pac-Pomarnackio iniciatyva Alantos dvarvietėje iškilo išskirtiniai italų vilos stiliaus dvaro rūmai su bokštu, kuriame buvo įrengta aštuonkampė apžvalgos aikštelė. Alantoje ponas pasirodydavo pavasarį ir gyvendavo iki rudens. Vos dvarininkui atvykus, bokšte būdavo keliama vėliava. Vienas iš pono užsiėmimų būdavo užlipti į rūmų bokštą ir  stebėti, ar baudžiauninkai neneša užantyje javų maišelio pasislėpę. Tačiau baudžiauninkai turėjo savų gudrybių: drobinėse kelnėse per visa klešnių ilgį jie siūdindavosi vidines kišenes, kur ir berdavo grūdus. Deja, ne visad juos lydėdavo sėkmė, o pagauti vagiant pono grūdus būdavo skaudžiai baudžiami. 

   Kitas Tadeušo Pac-Pomarnackio hobis buvo menas, apie kurį galėdavo kalbėti valandų valandas. Daug užsienio kalbų mokėjęs, keliauti mėgęs ponas rūmuose sukaupė daug stilingų baldų, meno kūrinių, vertingų keramikos dirbinių. Alantos dvarui klestėjimo laikais (XIX a. pab.) priklausė net 34 pastatai: dvaro rūmai, namas-virtuvė, pirtis su skalbykla, arklidės, klojimai, tvartai, kalvė, ledaunė...

Dvarininkas Tadeušas Pac-Pomarnackis dvaro parkui išmonės nepagailėjo. Parke suformuotos medžių alėjos, iškasti trys netaisyklingų formų tvenkiniai.

  

  I pasaulinio karo metais Tadeušas Pac-Pomarnackis emigravo į užsienį, dvarą išnuomojęs Klabinių dvarininkui Sližiui, kurio dvarininkavimo metu Alantos dvaras buvo išgrobstytas. Vokiečiams 1915 m. okupavus Alantą dvare apsistojo kaizerio armijos kareiviai. Nuo 1920 m. dvare gyveno nepriklausomos Lietuvos kariuomenės mokomoji kuopa. 1944–1948 m. sovietinė valdžia likvidavo Alantos dvarą ir įsteigė rūmuose žemesniąją žemės ūkio mokyklą, o dalyje pastatų apgyvendino dėstytojus. 1959 m. mokyklos bazėje įkurtas žemės ūkio technikumas. 1972 metais Alantos dvare filmuotas televizijos serialas „Tadas Blinda“. 1974 m į centrinį dvaro rūmų pastato 2 aukštą perkelta Naujasodžio biblioteka, kuri veikia iki šiol, kituose aukštuose įsikūrę dailininko Vaidoto Žuko meno galerija ir muziejus. Pagalbiniuose pastatuose nuo 2002-ųjų mokosi Alantos technologijos ir verslo mokyklos moksleiviai, kai kuriuose pastatuose vis dar gyvena žmonės.

Rūmų galinis fasadas

 

   Dabar rūmai atnaujinti: išdažyta rūmų išorė, pakeistas skardos stogas ir langai, trinkelėmis išgrįstas takas ir kelias. Atkurtas parkas ir 3 tvenkiniai, gražiai sutvarkyta aplinka. Kažkodėl nenustebau, kad durys buvo uždarytos ir į vidų nepatekau. Ne pirmas kartas, matyt, tokia mano dalia, o gal ženklas, kad reikės dar kartą į Alantą atvažiuoti.

Kumetynas, kuris buvo skirtas samdomiems darbininkams. Vieno aukšto pastato fasadą puošia keturių kolonų portikas. Viduje buvo įrengti keturi identiški butai. Dalį patalpų užėmė skalbykla. Dabar tai privati nuosavybė.

Kumetyno sienoje įmūryta žyma. Kieno?

Į dvarą patenkama pro maždaug metro aukščio vartų stulpus, dekoruotus raudonomis plytomis.  Seniau dvaro darbininkai prie šių vartų sulaukdavo pono Tadeušo dovanų. Pavasarį šis  laukiančiuosius apdalydavo saldainiais, o rudenį, išvykdamas iš dvaro, prie vartų palikdavo ryšulį nešiotų apdarų

Buvusios aklidės pastatytos 1840 m. Pastatas sudarytas iš 2 dalių. Šiaurinėje  dalyje įrengtos patalpos arkliams ir žirgams, pietinėje dalyje – gyvenamosios  patalpos, skirtos arklininkams apgyvendinti.

Dvaro teritorijoje rastas paminklinis akmuo su užrašu ,,pomnik męža dla žony“ , tik, anot istoriko Gintauto Šeikio, neaišku kokio asmens žmonai jis skirtas

Virtuvė. Stačiakampio formos statinys ties durimis puoštas kolonomis. Langai dekoruoti karnizais. Virėjoms rimčiausias darbymetis prasidėdavo pavasarį ir tęsdavosi iki vėlyvo rudens, iki dvarą palikdavo šeimininkai.

Šaltiniai:
KVR
Wikipedia  
Lietuvos dvarai
Didikų Lietuva