Vienas sakinys. Jos vardas buvo Izabelė, ir kadaise, kai ji dar buvo visai maža mergaitė, jos plaukai staiga pakeitė spalvą - greičiau, nei paukštis spėtų pašvilpauti giesmelę savo pačiai.
Viršelis. Tracy Chevalier ,,Skaistusi mėlis" (The Virgin Blue), leidykla Versus Aureus, 2007 m., 352 puslapiai, iš anglų kalbos vertė Lina Būgienė.
Autorė. Daugelio istorinių romanų autorė Tracy Chevalier (Treisė Ševalje) gimė 1962 m. ir užaugo Vašingtone. Jos tėvas Dauglas Chevalier buvo The Washington Post fotografas. Mama Helen Chevalier mirė kai Tracy buvo aštuoneri. Tracy turi vyresnius seserį ir brolį.
1984 m. Tracy persikėlė gyventi į Angliją ir ten keletą metų dirbo žinynų redaktore. 1994 m. baigė humanitarinių mokslų studijas Rytų Anglijos universitete ir gavo magistro laipsnį. Jos, kaip rašytojos, karjera prasidėjo išleidus romaną ,,Skaistusis mėlis" (1997), tačiau didžiausio populiarumo rašytoja susilaukė pasirodžius romanui ,,Mergina su perlo auskaru" apie garsų Olandijos menininką Janą Varmerą.
Šiuo metu rašytoja gyvena Londone su vyru Jonathan, sūnumi Jacob ir kate Treacle.
Trumpai. Šioje knygoje pasakojama istorija apie dvi tos pačios giminės moteris, kurių gyvenimus skiria keli šimtmečiai, tačiau abiejų likimai susiję.
Ela Turner, amerikietė, likimo ir vyro darbo grąžinta į Prancūziją-beveik į gimtuosius kraštus. Ji nuoširdžiai bando pritapti prie mažo miestelio gyvenimo, mokosi prancūzų kalbos, bet susiduria tik su priešiškumu ir nepasitikėjimu. Nusivylusi ir vieniša, ji imasi ieškoti savo šeimos šaknų.
Rezultatai ir stulbina, ir skaudina. Mat iš amžių glūdumos ataidi kitos giminės moters, Izabelės diu Mulen, rauda ir likimas. Ši irgi atstumtoji, nes Raudonplaukė, lyg ta mėlynoje bažnyčios nišoje stovinti Mergelė Marija, kurią priverčia sudaužyti Kalvino Tiesą įtikėję kaimiečiai. Patekusi į išdiduolių Turnjė šeimą, Izabelė tampa kankine, o jos gyvenimas virsta kraupia tragedija.
Mano nuomonė. Jau nuo pirmų knygos puslapių galvoje sukosi mintis - kažką panašaus jau skaičiau. Dvi moterys - viena praeityje, kita šiandien. Abi jas sieja raudoni plaukai, mėlyna Mergelės Marijos mantijos spalva ir pranašingi sapnai... Kathleen McGowan ,,Meilės knyga".
Gerokai seniau esu skaičiusi Tracy Chevalier ,,Mergina su perlo auskaru". Kiek pamenu, man pribloškiančio įspūdžio ta knyga nepaliko, todėl abejodama ėmiausi ir šios. Perskaičiau ir pati savimi nusistebėjau, kas man neįtiko ,,Merginoje...", nes ,,Skaistusis mėlis" visai nebloga. Malonu skaityti (nepaisant, kaip minėjau, dejavu jausmo :), vaizdai piešiami gyvai, įtaigiai, lyg pats dalyvautum veiksme. Praeities moterų, Izabelės ir Hanos, charakteriai stiprūs ir labai ryškūs, dabarties herojė Ela šiek tiek besiblaškanti, pasimetusi aplinkoje ir savyje. Visa istorija pasakojama žiaurių religinių karų tarp katalikų ir kalvinistų fone, šiek tiek pagardinimui įpinant pagonybės elementų, pvz. židinio akmuo, saugantis namus nuo blogio. Bet nesileisiu į smulkmenas, nes vienas iš skaitymo malonumo elementų yra nežinojimas, kas bus toliau...
Dėl vertimo, tai aš suprantu, kad prancūzų kalba yra graži, bet... ne visi skaitytojai ją moka. Todėl būtų gerai, jei prancūziški išsireiškimai būtų išversti. Tuomet neerzintų mintis, jog autorė kažką tais prancūziškais žodžiais norėjo svarbaus pasakyti, bet vertėjos dėka, jie dažno skaitytojo nepasiekė.
Gerokai seniau esu skaičiusi Tracy Chevalier ,,Mergina su perlo auskaru". Kiek pamenu, man pribloškiančio įspūdžio ta knyga nepaliko, todėl abejodama ėmiausi ir šios. Perskaičiau ir pati savimi nusistebėjau, kas man neįtiko ,,Merginoje...", nes ,,Skaistusis mėlis" visai nebloga. Malonu skaityti (nepaisant, kaip minėjau, dejavu jausmo :), vaizdai piešiami gyvai, įtaigiai, lyg pats dalyvautum veiksme. Praeities moterų, Izabelės ir Hanos, charakteriai stiprūs ir labai ryškūs, dabarties herojė Ela šiek tiek besiblaškanti, pasimetusi aplinkoje ir savyje. Visa istorija pasakojama žiaurių religinių karų tarp katalikų ir kalvinistų fone, šiek tiek pagardinimui įpinant pagonybės elementų, pvz. židinio akmuo, saugantis namus nuo blogio. Bet nesileisiu į smulkmenas, nes vienas iš skaitymo malonumo elementų yra nežinojimas, kas bus toliau...
Dėl vertimo, tai aš suprantu, kad prancūzų kalba yra graži, bet... ne visi skaitytojai ją moka. Todėl būtų gerai, jei prancūziški išsireiškimai būtų išversti. Tuomet neerzintų mintis, jog autorė kažką tais prancūziškais žodžiais norėjo svarbaus pasakyti, bet vertėjos dėka, jie dažno skaitytojo nepasiekė.
Įvertinimas. 4/5