Viršelis. Nils Sakss, Jurģis Liepnieks Mirtis – tai ne pabaiga (Nāve - tās nav beigas), leidybos namai Balto, 2021 m., iš latvių kalbos vertė Jurgis Banevičius, 463 psl.
Apie knygą. Įtakingos Šapirų šeimos bute Rygoje įvykdoma žmogžudystė – pro atvirą langą profesionalaus snaiperio paleista kulka atima gyvybę jaunai fortepijono mokytojai. Pulkininkas, tyrimui vadovaujantis policijos pareigūnas, neabejoja, kad ieškoti žudiko reikia kur nors netoliese. Tačiau logiškos nusikaltimo versijos viena po kitos veda į aklavietę.
Mažame Anglijos miestelyje kalbos terapeutės kabinete nuo karjerą sugriovusio skandalo slepiasi vaikų psichiatrė Sara Redstoun. Dabar didžiausias jos iššūkis – mokyti mažamečius taisyklingai ištarti „r“. Tačiau naujo paciento, nekalbančio berniuko iš disfunkcinės šeimos, akyse ji vėl išvysta tai, kas beveik sugriovė jos gyvenimą.
Kas sieja kuklios fortepijono mokytojos mirtį su britų logopedės skandalu? Kodėl nekalbantis vaikas vis prisimena tai, ko niekuomet nepatyrė? Ir kas bando tampyti nepalenkiamą pulkininką už nematomų virvučių? Tariamai buitinės žmogžudystės mįslė pamažu auga ir bręsta, į sceną žengia praeities vaiduokliai ir užsienio specialiosios tarnybos, mistiniai sutapimai veda į žmogaus pasąmonės labirintus.
Bendraautoriai Nilas Saksas ir Jurgis Liepniekas į neatrišamą mazgą pina skirtingas siužeto linijas, piešia itin spalvingą kontroversiško pagrindinio veikėjo paveikslą ir skaitytojui dovanoja tirštą, įtampos kupiną skaitymo malonumą. „Mirtis – tai ne pabaiga“ Latvijoje iškart tapo bestseleriu, pateko į perkamiausių metų knygų dešimtuką, o literatūros kritikai kūrinį įvardijo kaip „solidų, pasaulinio lygio kriminalinį trilerį“.
Mano nuomonė. Pirmas pastebėjimas, nepykit, braliukai, bet iki Jo Nesbo tai dar tolokai. Antra, tik praėjusi skaityti nesupratau, ką skaitau, ar detektyvą, ar penkiasdešimt pilkų atspalvių? Ar tokios gausybės intymių scenų reikėjo Pulkininko charakteriui atsklesti? Abejoju, tai daugiau autorių noras įžūliomis erotinėmis scenomis pritraukti skaitytoją.
Knygoje paraleliai vystomos dvi siužetinės linijos: nusikaltimo tyrimas ir reinkarnacija.
Kalbant apie kriminalinę liniją, tai pagrindinis nusikaltimo tyrėjas, o tuo pačiu ir pagrindinis knygos personažas Pulkininkas, viso kūrinio metu taip ir neįgauna vardo, yra lyg anonimas. Gal dėl to Pulkininko prisiminimai, jo praeitis, jo santykiai su moterimis užima didesnę dalį knygos, nei nusikaltimo tyrimas, kuris, atrodo, vyksta pats savaime, be niekieno pastangų.
Man įdomesnė antroji siužetinė linija, kuriai atstovauja vaikų psichiatrė Sara Redstoun, tirianti sielų persikūnijimą. Darbas atveda ją ir jos pacientą į Rygą bei įsuka į šnipinėjimo skandalą.
Mistika, gyvenimas po mirties, seksas, žmogžudystės, šnipinėjimas...visko šioje knygoje apstu, tačiau viskas kažkaip paviršutiniška, mažai kabina. Didžiausias įdomumas tai, kad knygą parašė kaimynai latviai ir veiksmas vyksta neseniai lankytoje Rygoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą