Undinė Rdzevičiūtė 180

  Viršelis. Undinė Radzevičiūtė 180, leidykla ,,Baltos lankos", 2015 m., 278 psl.
   Apie knygą. Gyvenimas nuolat apsuka žmogų 180 laipsnių kampu. Kartais tai nauja galimybė, o kartais visiška katastrofa. Visas pagindinio knygos herojaus Vinstono, pravarde Čerčilis, gyvenimas susideda iš tokių apsisukimų.
  Intelektualus trileris „180“ pasakoja apie tai, kaip dideli laimėjimai staiga virsta dideliais pralaimėjimais, o bandymai grįžti atgal ir ką nors pataisyti gali baigtis ir mirtimi.
   Kiekvieno naujo Undinės Radzevičiūtės kūrinio pasirodymas skaitytojų ir kritikų sutinkamas kaip literatūrinis įvykis. Rašytojos knygos įtraukiamos į kūrybiškiausių, geriausių metų kūrinių sąrašus. Unikalus rašymo stilius, originali estetiškai išbaigta struktūra, koncentruota mintis U. Radzevičiūtei leidžia užimti savitą, aiškiai apibrėžtą vietą šiandienos literatūros tradicijoje.
  Mano vertinimas. Nenustoju žavėtis unikalia Undinės Radzevičiūtės rašymo maniera. Trumpi sakiniai, na ką ten trumpi, vieno žodžio sakiniai, tarsi kokie plakatiniai šūkiai, nukreipiantys mūsų gyvenimą tekėti tinkama vaga. Ir didelė dozė sarkazmo, pašaipios ironijos, kuri puikiai dera pagrindiniam herojui ir jo mąstymo stiliui. Aplamai, ne vien Vinstonas, bet ir kiti knygos veikėjai šiek tiek paplaukę, gal todėl ir įdomūs. Aplamai man Radzevičiūtė, tai Erlickas prozoje.
  Romanas suskirstytas į 3 dalis, kurios įvardinamos BCA raidėmis. Galima skaityti iš eilės, kaip parašyta, galima ir pagal abėcėlę. Kuo toks skirstymas pagrįstas ir ar reikalingas, sunku pasakyti, bet kad sukelia asociacijas su Ch. Kortasaro ,,Žaidžiame klases", tai faktas. Gal to ir buvo siekta?

Įsiminusios frazės:

,,Jei pojūčius išverstum į muzikos kalbą, greičiausiai tai būtų repas" (91 p.)

,,Patys nelaimingiausi žmonės yra tie, kas lygina save su kitais." (173 p.)

,,Lauke skaudžiai švietė saulė, ir nusivylę pasauliu ar gyvenimu rėkė du vaikai. Daug kas norėtų prie jų prisidėti." (87 p.)

,,Kaliošai – irgi įvaizdžio dalis, ypač jei į balą išlipi tiesiai iš ,,Porshe". (28 p.)

,,Gyvenimas ėjo pro šalį nekreipdams į jį jokio dėmeio." (89 p.)

ZALAVO DVARAS

Paminklas LDK žemaičių bajorams

     13 km nuo Pabradės, važiuojant Vilniaus-Švenčionių keliu, yra nuoroda į Zalavo kaimą. Į šoninį kelią įsukame nusiteikusios dulkėms ir liekame maloniai nustebintos – smėlingas miško kelias grįstas akmenimis, grynas brukas, ir jokių dulkių. Brukas nuveda į stovėjimo aikštelę. Apsidairome, bet dvaro nematome. Tačiau aptvertoje teritorijoje stovi balto akmens paminklas LDK žemaičių bajorams broliams Pilsudskiams. Nenuostabu, nes Zalavo gyvenvietė garsėja tuo, kad čia gimė būsimasis Lenkijos valstybės atkūrėjas, maršalas Juzefas Pilsudskis (Józef Piłsudski, (1867–1935) ir jo brolis, žymus etnografas, Tolimųjų Rytų ainu tautelės tyrinėtojas, muziejininkas Bronislavas Pilsudskis (Bronisław Piłsudski, (1866–1918). Jie abu kilę iš senos Žemaitijos bajorų Gineičių giminės. Jų genealoginiame medyje susipynę trys giminės – Bilevičiai, Pilsudskiai, Butleriai. Brolių seneliai tarpusavyje buvo giminės ir tikri žemaičiai. Tik viena močiutė Elena Michalovska turėjo ir lenkiško, ir lietuviško kraujo. Gineičių (Giniočių) ir Pilsudskių giminės šaknys aptinkamos dar XV a. Žemaitijoje. Manoma, kad Baltramiejus Gineitis-Gineitavičius, Upytės seniūnas, pirmasis XVI a. pasivadino Pilsudskiu pagal savo dvaro vardą Pilsūdai, esantį netoli Skaudvilės (Tauragės r.). Tokia tai Žemaitijos Pilsudskių giminės istorija. 

Išlikęs oficinos pastatas

   Nuo paminklo, smėlio taku pasiekiame buvusią Zalavo dvarvietę. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Zalavas, tuomet vadintas Micionių dvaru, paminėtas XVI a., kai priklausė Naugarduko kaštelionui Aleksandrui Voinai-Jasienickiui. Nuo XVIII a. tapo Giedraičių, vėliau – Oginskių giminės nuosavybe. Nuo XIX a. priklausė Michalovskių šeimai, iš kurios kilusi Marija Bilevičiūtė (Maria Bilewiczówna) – Juzefo ir Bronislavo Pilsudskių motina. 1863 m. ji ištekėjo už žemaičių bajoro Juozapo Vincento Pilsudskio. Naujais šeimininkas suteikė dvarui Zalavo vardą, manoma, nuo čia tekėjusio Zalavėlės upelio (lenk. Zulówka) pavadinimo.
   Pilsudskių dvare buvo medinis rūmų pastatas, trijų aukštų malūnas, plytinė ir kt pastatai. 1875 m. per gaisrą sudegė beveik visi mediniai dvaro pastatai. Dvaras po to jau nebeatsigavo, o Pilsudskių šeima persikėlė gyventi į Vilnių. 

  1934 m. Zalavo dvarą su visais pastatais nupirko Lenkijos atsargos kariškių sąjunga. 1935 m. imtasi tvarkyti buvusią dvarvietę: ant atkastų pamatų buvo atstatyta oficina, suremontuoti kepyklos ir kalvės pastatai, senoji rūkykla. Buvusioje kepykloje buvo įrengtas muziejus ir skaitykla su J. Pilsudskio kūriniais. Ypač daug dėmesio skirta sutvarkyti Zalavo parką. Sodinukai buvo vežami net iš Varšuvos. Šalia dvaro liekanų 1937 m. pasodintas ąžuolas, kuris tebestovi ir dabar.

   Deja, sovietmečiu viskas,  kas buvo padaryta tarpukario metais, buvo sunaikinta. Išlikusiuose oficinos pastatuose apsigyveno daugiausia iš Baltarusijos ir Rusijos atvykę žmonės, netoliese buvo pastatytos tarybinio ūkio fermos. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ši vieta pradėta labiau tvarkyti.

   Apie 2000 m. Lenkijos nevyriausybinei organizacijai „Wspolnota Polska“ sutvarkė vietą, kurioje stovėjo Pilsudskių dvaro sodyba, pastatė atminimo akmenis žymiems lenkų tautos žmonėms. O 2005 m. Lietuvos lenkų sąjunga pastatė juodo marmuro paminklinį akmenį  J. Pilsudskiui.

Paminklas J. Pilsudskiui

  Šiai dienai išlikusi oficina, rūkykla bei rūsys. Dalyje oficinos pastato gyvena žmonės, dalis pastato stovi užkaltais langais. Takas į rūkyklą užžėlęs žole, tad net nebandėme brautis. Įdomu buvo apžiūrėti akmenų alėją, skirtą žymiems Lenkijos piliečiams, tame tarpe ir tragiškai žuvusiam Lenkijos prezidentui Lechui Kačinskiui (lenk. Lech Aleksander Kaczyński) atminti. Tad, jei važiuosite Vilniaus-Švenčionių keliu, užsukite į Zalavą ir aplankykite buvusią Žemaitijos bajorų Pilsudskių dvarvietę.

 Šaltiniai:
KVR
Wikipedia
Vilnijos vartai 

SIRUTIŠKIO DVARAS

   Sirutiškio dvaras yra šalia Kėdainių–Krekenavos kelio, dešiniajame Nevėžio krante, apie 7 km nuo Kėdainių. Sirutiškio dvaras iki XVIII amžiaus vadintas Panevėžiu. XVIII a. pradžioje dvarą įsigijo LDK atsargos karininkas Kazimieras Sirutis ir dvaras imtas vadinti Sirutiškiu. Vėlaiu dvarą paveldėjo K. Siručio sūnus Simonas Sirutis, kurio viena iš dukterų Elvyra Sirutytė ištekėjo už grafo Antano Komorovskio ir dvaras perėjo Komorovskiams. Kita duktė buvo ištekėjo už dvarininko Milošo, kurie apsigyveno kitoje Nevėžio pusėje Šateinių dvare. Jiems ir gimė būsimas Nobelio premijos laureatas Česlavas Milošas, kuris ne kartą yra lankęsis savo prosenelių dvare Sirutiškėse.

  XIX a. pabaigoje Siručiai-Komorovskai senoje dvaro pastasto vietoje, iš dvaro teritorijoje eksploatuojamo žvyro karjero gaunamų pajamų, pastatydino modernius dviejų aukštų secesinio stiliaus rūmus. Išskirtinio puošnumo rūmams suteikė pagrindinio fasado akcentas – asimetriškai sukomponuotas rizalitas su arkiniu prieangiu, užsibaigiančiu lengvu parapetu bei viename rūmų sparne iškilęs bokštelis.

   Vėliau, nuo 1894 metų, buvo pradėtas formuoti mišraus tipo rūmų parkas, kurio pagrindinė dalis su prieiga į rūmus yra ant aukštos Nevėžio terasos. Parke vyrauja vietiniai medžiai: mažalapės liepos, paprastieji klevai, paprastieji uosiai, pušys, paprastieji ąžuolai, karpotieji ir plaukuotieji beržai, kalninės guobos, trapieji gluosniai, drebulės, paprastosios ievos, eglės. Iš viso parke esama 15 sumedėjusių introdukuotų augalų rūšių.

Parko medžiai

   Sovietmečiu dvaras buvo nacionalizuotas. Po karo jame įsikūrė tarybinis ūkis, vėliau – pradinė mokykla, kultūros namai, biblioteka ir etnografijos muziejus. Paskutinė čia rezidavo Kėdainių elektros aparatūros gamykla, kuri XX a. 9-to dešimtmečio pradžioje dvarą rekonstravo jį pritaikant gamyklos profilaktoriumui: pakeitė rūsio langus, pastatė naują priestatą, įrengė katilinę, pravedė šildymą.

   1995 m. dvarą privatizavo koncernas ,,Krekenava“, tuo metu priestatas buvo nugriautas. Dabar internete galima rasti informacijos, kad dvarą yra įsigijęs Viktoras Uspaskichas, tiksliau jo valdomos įmonės ,,Vikonda" finansų direktorei Audronei Jasaitytei. Deja, finansininkė nelabai rūpinasi išlikusiais dvaro pastatais – rūmais ir rūkykla. Jie smarkiai apleisti – apgriuvę, užkaltais langais, aptverti vieline tvora. Rūmus nuo neprašytų svečių atbaido įrengtos stebėjimo kameros. Tad apsilankyti jų viduje nelabai pavyks, bet pasivaikščioti po parką tikrai verta. Verta pasigrožėti ir rūmų ansambliu, nes su tokiais šeimininkais greitu metu jie gali ir sugriūti.

priklausantis koncerno „Vikonda“ finansų direktorei Audronei Jasaitytei, nėra vieninteliai pavyzdžiai Lietuvoje. Audrės Domeikaitės/15min.lt nuotr./Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė Audrės Domeikaitės/15min.lt nuotr./Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė „Tokių neprižiūrimų dvarų yra daugiau – tai ir Laimučio Pinkevičiaus Lentvario dvaras, ir Juozo Petraičio Bartkuškio dvaras, ir kiti. Būtų mano valia, šie dvarai būtų atimti iš dabartinių savininkų ir jie dar privalėtų sumokėti valstybei už padarytą žalą“, – griežtai kalbėjo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė. Atgavus Nepriklausomybę, Lietuvoje buvo suskaičiuota 815 dvarų, iš kurių 236 buvo sunykę ir beveik neišlikę. Šiuo metu į Lietuvos dvarų sąrašą įtraukti 579 dvarai. Prikeltas kultūros paveldas traukia lankytojus „Didžiulė klaida buvo padaryta po Nepriklausomybės atgavimo, kai dvarai, kiekvienas turėjęs po mažiausiai dešimt pastatų, parką, tvenkinių, buvo išdalyti po 3 hektarus. Todėl šiandien turime dilgėlėmis apaugusi didžiulį Lietuvos turtą, – problemos ištakas aiškino G.Drėmaitė. – Jeigu žmonėms neduota suprasti kultūros vertės, niekas nepadės.“ Tačiau Lietuvoje yra ir pozityvių pavyzdžių – tiek tarp privačių asmenų, tiek tarp valstybės valdomų dvarų. Pakruojo dvaro archyvo nuotr./Pakruojo dvaras Pakruojo dvaro archyvo nuotr./Pakruojo dvaras G.Drėmaitės teigimu, lankytojus traukia sutvarkyti valstybės valdomi Palangos, Rokiškio, Kretingos, Burbiškio, Alantos ir kiti dvarai. Ne mažesnį populiarumą turi Šešuolėlių, Žeimių, Aštriosios Kirsnos, Veliuonos, Švėkšnos ir kiti privačių asmenų įsigyti ir prižiūrimi dvarai. „Lietuva yra tokia turtinga dvarais, kad jeigu sugebėsime atkurti dvarų sodybų struktūrą, viso pasaulio turistai vyks į Lietuvą. Nors kai kurie dvarai ir virtę griuvėsiais, bet turime istorinės medžiagos ir galime daug ką atkurti“, – įsitikinusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė. Neprižiūrimas savojo likimo laukia Sirutiškio dvaras +28 Kalnaberžės dvaras kovoja dėl išlikimo +41 AddThis Sharing Buttons Share to Facebook Share to LinkedInShare to TwitterShare to Email AppShare to Dar... Temos: 1 Dvaras Naujienos Organizacijų pranešimai ​Organizacijų pranešimai Pandemija Lietuvos aviacijoje – kada grįšime į įprastas vėžes? 2 ​Organizacijų pranešimai Vietinės prekės ir tvaresnė Lietuva bei jos ekonomika – kas tarp jų bendro? 1 ​Organizacijų pranešimai Verslas ir visuomenė įvertino INVEGOS paslaugas Vardai Lietuva Mitinge prie Seimo pasirodęs Vilius Tarasovas sulaukė kolegų kritikos 69 4102 Lietuva Mitinge dalyvavęs ir kritikos sulaukęs V.Tarasovas: „Aš prieš smurtą ir agresiją“ 30 1199 Lietuva Stano žinutė mitinguotojams: „Tarp jūsų buvo padugnių, nevertų žmogaus vardo“ 23 1737 Video 23:53 Ką pasakytų Froidas? Kaip išsaugoti santykius esant krizei 00:52 Nufilmavo, kaip protestuotojai į pareigūnus sviedė degantį fakelą 34:07 15/15: diena po riaušių: kodėl jos įvyko ir kas už to stovi? 332 Esports namai Naujienos „ESL Pro League Season 14“ intrigos: ko galime tikėtis grupių etape? (2) Naujienos Naujame Topo Centro „Amber Clutch by OMEN“ sezone žiūrovų vėl lauks dovanos Kiekvienas gali Verslumas „Mokslo kavinė“: karantinas ją keitė ir reikalavo naujų kelių 104 Verslumas Verslininkės ėmėsi gelbėti mamų, neturinčių kam patikėti vaikų, grožį Maistas Virtuvė Metas kepti: gardūs cukinijų blyneliai iš vos 5 ingredientų 338 Virtuvė Ką gaminti iš kiaulienos sprandinės: patarimai ir receptas iš Vietnamo 143 Virtuvė Kol vasara kieme – 2 puikūs ledų tortai: derinys su tinginiu ir su vyšniomis 188 URBAN˙/ Laisvalaikis Laimis batus prikelia antram gyvenimui: išskyrė dažniausias žmonių daromas klaidas Mada Mados analitikas A.Remeika: „Juodi drabužiai žmogų paverčia patrauklesniu“ Sveikata Sveikata Rudenį bus per vėlu: patarimai, kaip paruošti imunitetą ligų sezonui 104 Sveikata Psichologė – apie tai, kas padeda mesti rūkyti: „Galima imtis net mezgimo“ Sveikata Rūta Petereit: „Liaudiški receptai nuo rėmens gali padaryti meškos paslaugą“ Pasaulis kišenėje Per Lietuvą Sunku patikėti, kad čia Lietuva: 38 km ir 5 pūslės lietuviškuose kanjonuose 1 480 Kelionių Pulsas Katastrofiška padėtis JAV: iš didelio ežero teliko bala 1 168 Per Lietuvą Puikus masalas keliautojams visai šalia Vilniaus: grožis užburs net daug mačiusius 331 Šeima Šeima Kai mama užsiima prostitucija. Justės istorija: „Džiaugiuosi, kad turiu motiną tokią, kokią turiu“ 3 Šeima Ekspertų patarimai būsimų pirmokų tėvams: kaip palengvinti naujoko dalią? Šeima Homoseksualų sūnų užauginusi Jolanta: „Mylėkite savo vaiką, kad ir koks jis būtų“ 135 Kinas Kinas Paskutinis I.M.Bartaitės vaidmuo: savęs Kanų ekrane ji neišvydo 107 Kinas „La Guarimba“ filmų festivalyje Pietų Italijoje – dėmesys lietuviškiems trumpiesiems filmams Gyvenimas Horoskopai Trečiadienio horoskopas – rugpjūčio 11 d. 205 15MAX Laisvalaikis 15 faktų apie blondines: kodėl būtent apie jas pasakojama tiek anekdotų? 213 Namai Skaistės prisilietimai: svajonių sodo namas ir įspūdingas šiltnamis 4 2215

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/darbo-partijos-pirmininkui-viktorui-uspaskichui-priklausantys-kalnaberzes-ir-sirutiskio-dvarai-baigia-sunykti-582-247948?copied

Rūkykla

Šaltiniai:

KVR
Wikipedia
Kėdainių TVIC
Pamiršta lt