Joël Dicker Baltimorės knyga

  Viršelis. Joël Dicker Baltimorės knyga (Le Livre des Baltimore), leidykla Alma littera, 2017 m, iš prancūzų kalbos vertė Pranas Bieliauskas, 480 psl.

  Apie knygą. Markuso Goldmano giminė turi dvi atšakas: neturtingą, šiek tiek prasčiokišką Montklero (kuriai priklauso ir pats Markusas) ir turtingą, sėkmės lydimą ir prašmatnią Baltimorės. Didele tarpusavio meile abi giminės neliepsnoja, bet Markusas – išimtis. Jis tiesiog dievina dėdę Solą, tetą Anitą, du jų vaikus ir niekad nepraleidžia progos pas juos pasisvečiuoti. Tiksliau, nepraleisdavo iki 2004-ųjų. Tais metais dėdė pastebimai atšalo ir Markuso vizitai tapo retesni.

  „Baltimorės knygoje“ susipina trys siužeto sluoksniai. Pirmajame pasakojama apie laimingą, didelių problemų netemdomą giminės praeitį. Antrajame mozaikiškai dėliojami 2004-aisiais įvykusios dramos gabalėliai. O trečiajame – dabarties – iš perspektyvos žvelgiama į painią ir paslaptimis apipintą praeitį. Detalė po detalės prieš Markuso Goldmano akis skleidžiasi tikroji, nepadailinta giminės istorija...

  Joël Dicker (Žoelis Dikeris) gimė 1985 m. birželio 16 d. Ženevoje, Šveicarijoje. 2013 metais J. Dicker tapo Europos sensacija, pardavęs beveik milijoną savo romano „La vérité sur l’affaire Harry Quebert“ egzempliorių Prancūzijoje. Apie autorių ir knygą jau rašiau.

    Mano nuomonė. Dar kartą imdama į rankas Joël Dicker knygą įsitikinau, kad tai talentingas rašytojas, žodžio meistras, sugebantis puikiai pasakoti istorijas. Pirmoji jo knyga ,,Visa tiesa apie Hario Kvebeko bylą" paliko tikrai stiprų įspūdį. Ši knyga tarsi pirmosios priešistorė. Lėtas, apimantis įvairius gyvenimo aspektus pasakojimas visiškai nepabosta, atvirkščiai, norisi, kad istorija tęstųsi, kad dar ir dar galėtum mėgautis autoriaus žodžio galia. Tai knyga apie pašėlusį jaunystės laiką, kai viskas, rodos, įmanoma, apie šeimų nesusikalbėjimą, apie konkurenciją, apie draugystę, apie išdavystę, apie meilę ir pavydą. Tai knyga apie gyvenimo prasmę, kurią knygos gale apibrėžia Markusas Goldmanas: ,,Daugelis bandome suteikti prasmę savo gyvenimui, bet mūsų gyvenimas turi prasmė tik jei mes sugebame įgyvendinti tris likimo skirtas užduotis: mylėti, būti mylimam ir mokėti atleisti. Visa kita – laiko švaistymas." (472 psl.)

   Jei lyginsime abi autoriaus knygas, tai ši kiek nusileidžia pirmajai, gal labiau nuspėjama, gal mažiau aistros ir intrigos, tačiau skaityti ją taip pat smagu, kaip ir pirmąją.