Puslapiai

Puslapiai

Puslapiai

2019 m. gegužės 6 d., pirmadienis

Sue Monk Kidd Paslaptingas bičių gyvenimas


Vienas sakinys. Kartais reikšmingi dalykai prislegia neapsakomu lėtumu. 190 p.
Viršelis. Sue Monk Kidd Paslaptingas bičių gyvenimas (The Secret Life of Bees), leidykla Alma littera, Vilnius, 2008 m., iš anglų kalbos vertė Renata Endzelytė, 328 p.
Apie autorę. Sue Monk Kidd gimė 1948 m. Sylvester miestelyje. Ji nuo pat vaikystės svajojo tapti rašytoja. Autorė išleido penketą knygų, kurių kone kiekviena įvertinta reikšminga premija. Nuoširdumu ir vaizdingu pasakojimu skaitytojus pavergęs romanas „Paslaptingas bičių gyvenimas“ buvo nominuotas prestižiniam Anglijos „Orange Prize“. Šios knygos parduota beveik 5 milijonai vienetų. Antrasis jos romanas „Undinės krėslas“ 2006 m. („Alma littera“) išleistas lietuvių kalba. Sue Monk Kidd gyvena Pietų Karolinoje prie sūriųjų pelkių netoli Čarlstono.
Apie knygą. Romanas „Paslaptingas bičių gyvenimas“ nukelia į 1964-uosius, Pietų Karoliną. Ši knyga pasakoja Lilės Ouvens gyvenimo istoriją, gaubiamą miglotų prisiminimų apie popietę, kai žuvo jos motina. Mergaitę globoja geraširdė juodaodė Rozalina. Šiai įžeidus tris didžiausius miestelio rasistus, jiedviem tenka sprukti į Tiburoną, Pietų Karolinos miestelį, kuriame gyvena Lilės mamos praeities paslaptis. Mergaitė patenka į kerintį bičių, medaus ir Juodosios Madonos pasaulį…
Mano nuomonė. Nebijokite, tai tikrai ne bitininkystės vadovas. Tai šviesi, užburianti knyga apie šiek tiek kitokią mergaitę, kaip daugelis išsireikštų, fantazuotoją ir nepritapėlę, kuri bando išsiaiškinti, ar žmogus, padaręs netyčinį nusikaltimą, gali būti mylimas. Yra ir kita tema: 1964 metai, vis dar gajus segregacijos įstatymas, tačiau JAV paskelbiama deklaracija, suteikianti juodaodžiams balsavimo teisę. Tokiai šalies politikai aršiai priešinasi pietinės JAV valstijos – čia balto žmogaus ir juodaodžio draugystė vis dar tabu. Tačiau, kaip leidžia suprasti knygos autorė, ar tu baltas, ar tu juodas, ar tu geltonas, jei tu myli ir esi geras žmogus, odos spalva neturi jokios reikšmės. 
   Skaitant šią knygą norėjosi kartu ir verkti, ir juoktis, o širdis prisipildė ramybės ir gėrio. Štai koks medituojantis romano poveikis. Man knygos nuotaika, jausmų dvilypumas priminė filmo ,,Žalioji knyga" paliktus emocinius įspūdžius, tad jei jums patiko filmas, patiks ir šis romanas. O bitės...bitės šioje knygoje tikrai yra, jos lyg vedliai, savo pavyzdžiu, mokantys herojus (o gal mus?) gėrio ir išminties, savo ritmingu dūzgimu nugenančios negandas ir visas širdies žaizdeles užgydančios saldžiu pievų medumi. 
  Tiesa, daugelis mano, kad knyga skirta paaugliams. Galbūt, tačiau tikrai nėra iš tų knygų, kurias skaitydamas negali atsiginti minties, kad jau išaugai tokią literatūrą. Ji tinkama įvairaus amžiaus skaitytojui.
  Įvertinimas. 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti). 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą