Viršelis. Lena Andersson Estera. Romanas apie meilę (Egenmäktigt förfarande – en roman om kärlek), Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2016 m., iš švedų kalbos vertė Agnė Kudrikaitė-Ydrauw, 196 p.
Lena Andersson gimė 1970 m. Stokholme, ji yra septynių romanų autorė, taip pat dirbanti ir žiniasklaidoje. Labiausiai ją išgarsinęs kūrinys – 2013 metais išleistas ir literatūrinę Augusto premiją pelnęs romanas „Estera. Romanas apie meilę“. Neilgai trukus pasirodė ir jo tęsinys „Be įsipareigojimų“. Šiose knygose realistiškai, su dėmesiu psichologiniams niuansams nagrinėjamos nepavykusių santykių, apgaulės, prisirišimo, kaltės, savigarbos praradimo, gėdos ir vilties temos.
Knygos turinys. Dauguma moterų išgyveno panašią istoriją. Meilė, kaip žinia, akla. Ji sudrumsčia ir šalčiausius protus. Estera Nilson – intelektuali ir nepriklausoma moteris. Ji tikrai žino, ko nori, ir elgiasi tik pagal savo principus. Tačiau kartą ją pakviečia skaityti paskaitą apie garsų menininką Hugo Raską...
Mano nuomonė. Knyga moterims apie moteris. Manau, bet kuris vyras, pavartęs šią knygą, nedelsiant padėtų ją į šalį. Meilė (?) be atsako, savininkiškumo instinktai, erzinantis įkyrumas, nors herojė žino, kad pačios susikurtam - pabrėžiu, susikurtam, nes Hugo Raskas nėra toks, kokį mato Estera - svajonių vyrui nereikalinga. Jos veiksmai, jos įsivaizduojami santykiai, savigarbos nebuvimas kelia pasibjaurėjimą. Knyga panaši į Bridžitos Džouns dienoraštį, tik ne tokia šmaikšti. Herojė nėra tokia savikritiška, kaip Bridžita. Tai intelektuali šiuolaikinė moteris, kuri gali daug dėmesio skirti filosofinių temų prie vyno taurės nagrinėjimui, tačiau nemato ir nepripažįsta pačių elementariausių gyvenimo tiesų - prievarta mylimas nebūsi. Knygą perskaičiau labai greitai, galėčiau ją įvardinti kaip gerą, tačiau vargiai norėsiu skaityti antrą šios autorės knygą apie tolimesnes Esteros meilės paieškas. Gal kiek vėliau, kažkada...
Įvertinimas. 2 (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą