Giedrius Vilpišauskas Vėjas nuo jūros

  Vienas sakinys. ,,Papročiai išlieka, priežastys pamirštamos, - bet tai nereiškia, kad jos pranyksta." 360 p.

  Viršelis. Giedrius Vilpišauskas Vėjas nuo jūros, leidykla Tyto alba, Vilnius, 2017 m., 415 p.

  Turinys. Giedrius Vilpišauskas – vienas žinomiausių Lietuvos tinklaraštininkų. Vienas geriausių kulinarų ir vienos geriausių kulinarijos knygų „Virtuvės užkariavimo menas“ autorius. Taip pat vieno geriausių – jei ne paties geriausio – lietuviško fantastinio siaubo romano „Vėjas nuo jūros“ autorius.

Viskas prasideda įprastai ir nekaltai: du vaikinai ir mergina atsiduria prie ežero. Bet iš kur Dzūkijos miškuose ežeras, kurio nėra jokiuose žemėlapiuose? Kodėl Egis ima sapnuoti košmarus, kurie atsibudus tampa realybe? Nejaukios nuojautos kamuojami jaunuoliai skuba išvažiuoti, tačiau paaiškėja, kad jie – miško belaisviai. Bet ar tikrai miško? Iš visų jėgų besistengdami ištrūkti, jie tik dar giliau klimpsta į nematomas pinkles. Paslapčių sklidina baimės atmosfera tirštėja, klausimų daugėja, o atsakymų nuotrupos, kurias pavyksta gauti nelaimingiesiems, kelia tik dar didesnį siaubą…Bet patys keisčiausi košmarai po nakties nesibaigia – ir jau nebeaišku, haliucinacija tai ar siaubinga tikrovė. „Vėjas nuo jūros“ – knyga, kurią skaitydamas kiekvienas ims tapatintis su veikėjais. O pabaigoje nepavyks atsiplėšti nei vienam. Knyga, kuri įtrauks skaitytoją kartu su veikėjais. Ištrūkti nepavyks niekam.
  Mano nuomonė. Bibliotekoje pavarčiau knygos viršelį, paskaitinėjau nugarėlę ir susigundžiau - seniai siaubo romaną beskaičiau, o lietuvių autoriaus aplamai nesu skaičiusi. Įdomu pasidarė. Parsinešiau namo ir...perskaičiau, kaip sakoma, ,,vienu prisėdimu". Ir, kas įdomiausia, nenusivyliau. Kalba sklandi, pasakojimas plaukia tolygiai, jokių bereikalingų siužeto vingių. Su kiekvienu puslapiu įtampa kyla, smalsumas - kas bus toliau? - nenustoja kankinti. Tad galima drąsiai teigti - knyga pateisino lūkesčius

   Tačiau negaliu neprisipažinti, kad skaitant vis kilo noras lyginti, o tiksliau, ieškoti atitikmens ar asociacijų su kitų autorių kūriniais. Pradžioje vis save pagaudavau galvojant apie serialą ,,Dingę", o gale šmėstelėjo mintis net apie S. Lemo ,,Soliaris" - mutuojanti ir mąstanti grybiena.

    Kai kas ir erzino: nuolat kartojami posakiai iš rusiškų filmų, perdėtas seksualumas. Kiek prajuokino grįžimas į pirmykštę bendruomenę  - jau tokia klišių klišė. Tačiau iš esmės knyga gera.

   Įvertinimas. 2  (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti).