Puslapiai

Puslapiai

Puslapiai

2018 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis

Dina Rubina Petruškos sindromas

Oficialiai.
Dina Rubina Petruškos sindromas (Дина Рубина Синдром Петрушки), 2013 m., leidykla Nordina, Vilnius, 336 p.

TurinysGarsiosios Dinos Rubinos kūrinys - įstabus romanas, kuriame susipina trys žanrai: kvapą gniaužiantis ir tuo pat metu beveik gotikinis romanas apie lėles ir lėlininkus, šeimos dedektyvas ir psihologinė drama. Kūrinyje kunkulioja aistros, autorė įvairiais aspektais subtiliai analizuoja žmogaus kaip lėlės Kūrėjo rankose metaforą, asmenybės ir Likimo santykį, žmogaus pastangas įveikti savo giminę persekiojantį prakeismą. Žavi ir orginali, sodri, vaizdinga kūrinio kalba. Dėl kalbos D. Rubiną kritikai dažnai tituluoja rašytoja-tapytoja.
  Dina Rubina gimė 1953 m. Taškente dailininko ir istorijos mokytojos šeimoje. 1977 m. baigė Taškento konservatoriją, dėstė Taškento kultūros institute. Autorę išgarsino 1977 m. išspausdinta apysaka „Kada pagaliau snigs?..“ Pagal ją buvo sukurtas kino filmas, pastatytas televizijos ir radijo spektaklis, parašyta pjesė. Vėliau D. Rubina gyveno ir kūrė Maskvoje, o 1990-ųjų pabaigoje išvyko gyventi į Izraelį, kur gyvena ir kuria iki šiol. D. Rubina yra parašiusi keliolika romanų, išleidusi per 20 apsakymų ir apysakų rinkinių. Rašytoja yra pelniusi kelias literatūros premijas, jos kūriniai išversti į 18 kalbų, o jų tiražas jau perkopė 3 milijonus egzempliorių.
  „Petruškos sindromas“ – tai kritikų vadinamos dvigubos realybės arba susidvejinimo trilogijos knyga. (Kiti du romanai – „Leonardo braižas“ ir „Baltoji Kordobos balandė“).
Mano nuomonė. Seniai turėjau tokį malonumą skaitydama knygą. Jaučiausi, tarsi valgydama daugiasluoksnį pyragaitį, kurio niekaip negali atsivalgyti. Siužetas čia lieka antrame plane (nor jis taip pat įdomus, įtraukiantis, užburiantis), nes viską užgožia kalba ir jos sukuriami vaizdai. Kiekvienas žodis, kiekviena frazė sukuria vaizdinį, nuotaiką. Tarsi tapomoje drobėje prieš akis iškyla Lvovo, Samaros, Jeruzalės ar Prahos vaizdai. Negana to, atrodo, kad užuodi miesto kvapus, girdi į grindinį kaukšinčius arklio pasagų garsus, jauti pro šalį praeinančios Lizos raudonų plaukų brūkštelėjimą, ar neatitraukdama akių stebi marionečių spektaklį ant Karlo tilto. Viskas šioje knygoje  gyva, tikra, apčiuopiama. Trumpai tariant, imkite ir skaitykite, ypač, jei jums patiko M. Stepnovos ,,Lazario moterys", nes būtent šios abi knygos pavergia kalbos grakštumu, kiekvieno sakinio išbaigtumu, kiekvienos frazės tikslumu. Aš būtinai skaitysiu, tik jau kitas, D. Rubinos knygas. 
    Įvertinimas. 3  (1 - neverta skaityti, 2 - gera, 3 - būtina perskaityti). 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą