Kęstutis Navakas Vyno kopija

 

   Vienas sakinys. ,,<...> pagalvotos mintys niekur nedingsta, tam tikra prasme sykį pagalvotą mintį mes  galvojam amžinai, ji mumyse kažkur bus."   177 p.

   Žanras. Nusisvaigimai (Jūratė Čerškutė, literatūrologė).

   Viršelis. Kęstutis Navakas  Vyno kopija, leidykla Tyto alba, 2016 m., 200 p.

   Apie autorių.  Iš Vikipedija: Kęstutis Navakas gimė 1964 m.  vasario 24 d. Šeimyniškiuose, Utenos rajone. Aštuonerius metus gyveno ir mokėsi Taujėnuose, Ukmergės rajone. Vėliau persikėlė gyventi į Kauną, kur 1982 m.  baigė J. Aleksonio vidurinę mokyklą.

Vertėsi rašytojo amatu. 1988 m. debiutavo poezijos knyga ,,Krintantis turi sparnus".  1987-1988 m. buvo Kauno jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininku. 1992 m. baigė vokiečių kalbos kursus Zalcburge. 1994-1996 m. rašė kassavaitines kultūros bei naujų knygų skiltis laikraščiams ,,Kauno diena" ir ,,Noriu". 1994-2005 m. knygyno-klubo ,,Septynios vienatvės" iniciatorius, įkūrėjas ir vienas iš savininkų, 1996-1999 m. ir knygyno vadovas. Knygyne surengė 70 literatūrinių vakarų. 1998-1999 m. pristatinėjo naujas knygas Lietuvos televizijoje, 2002-2004 m. dirbo šios televizijos laidoje ,,Kultūros namai". Bendradarbiavo savaitraštyje ,,Nemunas", laikraščiuose ,,Kauno diena", ,,Šiaurės Atėnai", žurnaluose ,,Laima", ,,Miesto IQ". 2014 m. tapo penkiasdešimtuoju ,,Poezijos pavasario" laureatu. Išvertė nemažai vokiečių bei kitų tautų poezijos, taip pat keletą apsakymų, pjesių bei libretų. Nuo 1993 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

   Apie knygą. Romano pasakotoją apibūdinčiau knygos žodžiais: „Žlugę žmonės man gražūs.“ Klajojantis – vienu metu dabar ir atmintyje – po miesto alėją, nereprezentacines kavines, Muzikinį teatrą, užkaborines erdves ir kambario kosmosą stebėtojas įrodo, kad valkatavimas ir prasigėrimas gyvenimą gali paversti svaiginančiu meno faktu, jei bandoma numalšinti, bet nenugalima fantazija įspūdžius fermentuoja teisingai. Vynas neturi kopijų, tik nuodijančius falsifikatus, jų pavyzdžių pilnos knygotekos. Navakas falsifikato pagaminti nepajėgus.

Taigi, svaiginkitės, kol pajusite „nežinia ko alsavimą į mentis“. Tik po mažą gurkšnį, dideliu galite užspringti. Nes šioje knygoje net degtukai ant stalo kadaise yra šlamėję mišku.

Giedra Radvilavičiūtė, rašytoja

Tekstinės realybės šlovinimas, sunkiasvoris frazių barokas, sodrus minties minimalizmas, pasaulio literatūros montažas, kinematografas, skambus žodžių šlamėjimas, gyvenimo spektakliai, jausmų špagos ir skiautiniai, įvairiausio masto fantazijos bei (nusi)svaigimai – štai kas gyvena šiame ne-romane, kuris yra tikriausia kopijų kopija, o jo autorius jau yra gyvasis tekstas. Jame gyvenimas sulig kiekvienu žodžiu susigalvojamas, kuriamas ir tą pačią žodinę akimirką plagijuojamas, mat kiekvienam puslapiui, jo veikėjams ir autoriui galioja tokia „made of literature“, lygiai kaip ir…

Jūratė Čerškutė, literatūrologė

Knygos herojus miršta, nesusigaudo, kur jis, bet stebi savo laidotuves pro skylutę širmoje, atsipalaiduoja ir džiaugiasi pomirtiniais nuotykiais, linksmina skaitytojus netikėtais viražais. Navakas kuria koliažą iš rastų daiktų, sutiktų žmonių, muzikos (žinoma, vinilų), tapybos, literatūros (kaipgi be jos) ir rašytojų, filmų (kaipgi be jų) ir aktorių, filosofijos ir filosofų. Veidaknygės sekėjai atpažins pakabintus, ne, ne makaronus (o gal?), bet visokius internetinius kuriozus, šmaikščius juokelius iš K tikrovės. Linksmo skanavimo!

Violeta Kelertienė, literatūrologė 

   Mano nuomonė. Gražia poetiška kalba parašyta knyga apie...nieką. Tobula forma be turinio, be siužeto vingių. Herojus numirė jau pirmame romano lape. Pasitaiko. ,,Gyveni sau, gyveni, staiga tik plest - ir po velėna." Numirė ir atsidūrė ne rojuje ar pragare, o tamsiame kambaryje, kur už stalo sėdi Maria Cesares  - garsi XX a. pirmos pusės aktorė, vaidinusi ponią Mirtį Jean Cocteau filme ,,Orpheus". Taigi, Maria Cesares , nežinodama kur padėti numirėlį, suteikia jam galimybę grįžti vienai dienai į gyvenimą ir daryti ką nori, nepaisant laiko ir erdvės ribų: "Svaikite. Dabar jūs vyno kopija". Ir eina herojus, pasivadinęs K vardu, per gyvenimą - literatūrinį, kinematografinį, teatrinį - eina savo vienintelę dieną laistydamas vynu, svaigdamas nuo moterų (Telma ir Luiza, Claudia Cardinale ir kt), dalyvaudamas ,,intelektualiuose" knygų herojų, seniai mirusių rašytojų ar mąstytojų pokalbiuose bei bastydamasis po pasaulį (Roma, Barselona, Matala...). 

   Skaityti buvo įdomu, nes forma, žodžiai, situacijos (kai kurios net juokingos) man buvo suprantamos ir priimtinos. Aš knygoje neieškojau gilios minties, o tiksliau, jokios minties neieškojau, tiesiog priėmiau ją kaip žodžių žaismą ir tiek. Gal todėl ir perskaičiau. Gal skaitymui padėjo  ir tai, kad su rašytoju esame panašaus amžiaus, kad mus sieja to laikmečio (mūsų jaunystės) filmai, žinomi aktoriai bei skaitytos knygos - Google pagalbos šifruojant situacijas man neprireikė ;)   Daugelis internautų guodžiasi net nebaigę skaityti, nesupratę, nusivylę. Aš nenusivyliau, nes nieko labai ir nesitikėjau, tiesiog buvo įdomu perskaityti  "Metų knygos" rinkimams pasiūlytą knygą. Manau, romanas nevertas šios nominacijos, nevertas jis ir vietos mano knygų lentynoje, nes antrą kartą  jo tikrai neskaitysiu, deja... 

Įvertinimas. 3/5