Žanras. Detektyvas
Viršelis. Michael Koryta Kiparisų namai (The Cypress House) leidykla Obuolys, 2012 m., iš anglų kalbos vertė Rūta Steponavičiūtė, 525 p.
Apie autorių. Michaelis Koryta (g. 1982 m.) jau gimė žinodamas, kuo nori būti, ir negaišo laiko veltui. Aštuonerių pradėjo susirašinėti su mylimais autoriais, o 16-os nutarė pasišvęsti detektyvo žanrui. Tuo tikslu baigė kriminalistiką Indianos universitete, dirbo privačiu sekliu. Pirmasis Michaelio Korytos romanas ,,Šįvakar aš pasakiau sudie", nominuotas Edgar apdovanojimui, pasirodė tuomet, kai jam buvo dvidešimt vieneri. Vėlesni detektyvai ,,Širdgėlos giesmė", ,,Svetingas kapas", ,,Pavydėk nakčiai", ,,Šaltoji upė" taip pat buvo įvertinti kritikų ir skaitytojų visame pasaulyje – išversti į dvidešimt kalbų. ,,Kiparisų namai" – septintasis rašytojo romanas.
Apie knygą. Arlenui Viagneriui, Pirmojo pasaulinio karo veteranui, teko regėti dūmus žmonių akyse ir anksčiau. Tai būdavo neišvengiamos mirties ženklas. Jis niekada neklysdavo. Kai vieną troškų vakarą nubudęs traukinyje pamato mirties ženklus bendrakeleivių akyse, beviltiškai bando šiuos atkalbėti tęsti kelionę į Floridos Ki salas. Tik devyniolikametis Polas Brikhilas patiki vaikinu ir abu lieka naktį nuošalioje stotyje, tikėdamiesi išsisukti nuo neišvengiamos mirties. Bičiuliai patraukia į pietus ir netrukus pasijunta įkalinti „Kiparisų namuose“ – atokioje Meksikos įlankos užeigoje, kuri priklauso mįslingai gražuolei Rebekai, – tiesiog artėjančio uragano kelyje. Vis dėlto tas 1935 m. pragaištingas uraganas – ne vienintelis gresiantis pavojus. Meksikos įlankos gyventojus valdo kur kas šiurpesnė jėga, todėl šilto ir šalto matęs Arlenas nori kuo greičiau iš ten nešdintis. Polas atsisako palikti Rebeką vieną, net ir išgirdęs draugo perspėjimą, jog užgaišę gali niekada iš ten neištrūkti. Nuo šiurpios pradžios iki stingdančios pabaigos Kiparisų namai yra neprilygstamas „geriausias iš geriausių“ detektyvas su labai įtikinamu fantastikos prieskoniu, sulaukęs liaupsių iš rašytojų Stepheno Kingo, Peterio Straubo, Deano Koontzo ir Rono Rasho. Meistriškai plakdamas įvairius žanrus M. Koryta atkuria įtemptą ir savaip magišką JAV ketvirtojo dešimtmečio atmosferą, Didžiąją depresiją, bemaž leidžia užuosti smėlį, viskį, jūros druskos išėstą medieną, pajusti nežinomybės įtampą ir neįvardytą grėsmę, kuri nepaleidžia iki paskutinių romano eilučių.
Mano nuomonė. Pastaruoju metu vis tenka skaityti knygas, kurios tarsi perlipa gryno žanro rėmus. Tokia ir ši: detektyvas, trileris, fantastika - viskas persipynę. Tačiau tai nereiškia, kad blogai. Kūrinys geras, vyriškai suręstas, bet skaityti gali ir moterys :)
Žmonės dar neatsigavo po pirmo pasaulinio karo, dar jaučiasi Didžiosios depresijos atgarsiai, gaujos, kažkada prekiavusios draudžiamu alkoholiu, nebeteko šio pajamų šaltinio ir ieško kitos rinkos. Michaelis Koryta puikiai pagavo 4-o dešimtmečio atmosferą, žmonių nuotaikas. Net kelis kartus pasitikslinau, ar autorius tikrai gimė 1982 m., taip realistiškai ir įtaigiai sukurta to laikmečio nuotaika. Ir gamtos vaizdai, ir karo epizodai - viskas gyva, tarsi žiūrėtum filmą. Gal kiek trikdo fantastikos elementai, ne tie, kur greit mirsiančių žmonių akyse Arlenas mato dūmus, daugiau gal jo pokalbiai su mirusiaisiais. Bet tai detalės, kurios neužgožia niūraus knygos grožio.
Įvertinimas. 5/5
Žmonės dar neatsigavo po pirmo pasaulinio karo, dar jaučiasi Didžiosios depresijos atgarsiai, gaujos, kažkada prekiavusios draudžiamu alkoholiu, nebeteko šio pajamų šaltinio ir ieško kitos rinkos. Michaelis Koryta puikiai pagavo 4-o dešimtmečio atmosferą, žmonių nuotaikas. Net kelis kartus pasitikslinau, ar autorius tikrai gimė 1982 m., taip realistiškai ir įtaigiai sukurta to laikmečio nuotaika. Ir gamtos vaizdai, ir karo epizodai - viskas gyva, tarsi žiūrėtum filmą. Gal kiek trikdo fantastikos elementai, ne tie, kur greit mirsiančių žmonių akyse Arlenas mato dūmus, daugiau gal jo pokalbiai su mirusiaisiais. Bet tai detalės, kurios neužgožia niūraus knygos grožio.
Įvertinimas. 5/5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą